„Prieš kelias dienas pateikėme Ketvertui atsakomąjį pasiūlymą“, – sakė jis, kalbėdamas apie konflikto tarpininkų grupę, kurią sudaro Jungtinės Tautos, JAV, Rusija ir Europos Sąjunga.
Pasak premjero, atsakomajame pasiūlyme siūloma sukurti „suverenią Palestinos valstybę, nepriklausomą ir demilitarizuotą“, su „nedideliais sienų pakeitimais, kur tai yra būtina“.
Palestiniečių pasiūlyme numatyta apsikeitimo lygiavertėmis žemėmis tarp dviejų būsimų valstybių galimybė, sakė jis spaudos konferencijoje.
Sausio pabaigoje Vašingtone paskelbtas JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų taikos planas uždega Izraeliui žalią šviesą aneksuoti žydų nausėdijas ir kitas strategiškai svarbias teritorijas okupuotame Vakarų Krante.
Palestiniečiai atmetė JAV pasiūlymą, taip pat numatantį, kad turi būti įkurta Palestinos valstybė, bet jos teritorija turėtų būti mažesnė, o sostinė būtų ne Jeruzalėje.
Šiam planui nepritaria ir Europos Sąjunga, reikalaujanti, kad Izraelis atsisakytų savo ambicijų aneksuoti okupuotas teritorijas. Žydų valstybė anksčiau nurodė ketinanti paskelbti savo planus dėl teritorijų prijungimo po liepos 1-osios.
„Tarptautinis spaudimas“
ES narės svarsto galimybę imtis ekonominių sankcijų arba pripažinti Palestinos valstybingumą, kad įtikintų Izraelį atsisakyti šio plano. Taip pat svarstoma, kokių priemonių reikėtų imtis, jeigu Izraelis nepakeistų savo nuomonės, sako diplomatiniai šaltiniai.
„Norime, kad Izraelis jaustų tarptautinį spaudimą“, – sakė M.Shtayyeh.
„Pirmą kartą Europos politiniai sąjungininkai aptarinėja sankcijas Izraeliui, nes mes jų paprašėme“, – pridūrė premjeras.
Pastarosiomis dienomis Vakarų Krante padaugėjo demonstracijų prieš žydų valstybės planus aneksuoti dalį šios teritorijos. Demonstracijų vyko ir Izraelyje.
„Kyla pyktis, kyla nepasitenkinimas, nusivylimas – ir visa tai yra receptas [kaip pasidaryti] daugiau problemų“, – kalbėjo M.Shtayyeh. Tačiau jis patikino, kad prezidento Mahmudo Abbaso vadovaujama Palestinos Autonomija nori išvengti masinių neramumų.
Praėjusią savaitę Izraelyje atliktos apklausos rezultatai rodo, kad dauguma izraeliečių baiminasi, jog Vakarų Kranto teritorijų aneksija gali išprovokuoti naują palestiniečių sukilimą.
Per antrąjį palestiniečių sukilimą (intifadą) šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje kilo mirtininkų sprogdintojų išpuolių banga, išprovokavusi nuožmų Izraelio atsaką.
Okupuotoje Vakarų Kranto teritorijoje esančiose žydų nausėdijose, kurios nepripažįstamos pagal tarptautinę teisę, gyvena daugiau nei 450 tūkst. izraeliečių. Iš viso Vakarų Krante gyvena 2,7 mln. palestiniečių.
Pasak apžvalgininkų, B.Netanyahu turi nedaug laiko, kad pasinaudotų galimybe pradėti Vakarų Kranto teritorijų aneksiją, nes dar neaišku, ar jo sąjungininkas JAV prezidentas D.Trumpas bus perrinktas antrai kadencijai per lapkritį vyksiančius Amerikos vadovo rinkimus.
