„Planet Labs PBC“ nuotraukose matyti, kad „Advantage Sweet“ ir „Niovi“ šeštadienį buvo į pietus nuo Bandare Abaso, netoli karinio jūrų laivyno bazės Irano Hormozgano provincijos uostamiestyje. Tai naujausias toks incidentas, kai Iranas sulaiko laivą, tvyrant įtampai su Vakarais dėl sparčiai plėtojamos branduolinės programos, nors atrodo, kad abu laivai galėjo būti užgrobti dėl skirtingų priežasčių.
Balandžio 27 dieną Iranas sulaikė su Maršalo salų vėliava plaukiojantį laivą „Advantage Sweet“, kuriame dirbo 23 indai ir vienas rusas. Teheranas teigė, kad laivas atsitrenkė į kitą laivą, nors „Advantage Sweet“ sekimo duomenys nerodė jokių keistų manevrų kelionės metu. Iranas anksčiau yra sakęs, kad sulaikytus laivus ketina panaudoti derybose su Vakarais.
Laivas „Advantage Sweet“ tuo metu, kai buvo sulaikytas, gabeno Kuveito žaliavinę naftą, skirtą JAV energetikos įmonei „Chevron Corp.“ iš San Ramono (Kalifornija). „Advantage Sweet“ buvo sulaikytas po to, kai kitas tanklaivis, kuriuo, kaip manoma, buvo gabenama Irano nafta, dingo iš inkaravietės prie Singapūro, praėjus metams po to, kai buvo nustatyta, kad jis bandė išvengti JAV sankcijų.
Laikraštis „The Financial Times“ ir jūrų žvalgybos įmonė „Ambrey“ pranešė, kad laivas, pavadintas „Suez Rajan“, buvo sulaikytas Amerikos pareigūnų nurodymu. JAV pareigūnai ir su „Suez Rajan“ susiję asmenys neatsakė į klausimus apie tanklaivio dingimą plaukiant į vakarus.
Palydovinėse nuotraukose matyti antrasis laivas – su Panamos vėliava plaukiojantis tanklaivis „Niovi“, kurį Irano sukarinta Revoliucinė gvardija trečiadienį sulaikė, kai jis išplaukė iš sausojo doko Dubajuje ir plaukė į Fudžeirą rytinėje Jungtinių Arabų Emyratų pakrantėje. Nors tanklaivis nevežė jokio krovinio, iš „S&P Global Market Intelligence“ duomenų, kuriuos peržiūrėjo naujienų agentūra AP, matyti, kad 2020 metų liepą „Niovi“ gavo naftos iš laivo, tuo metu vadinto „Oman Pride“.
2021 metų rugpjūtį JAV Iždo departamentas taikė sankcijas laivui „Oman Pride“ ir kitiems su šiuo laivu susijusiems asmenims dėl to, kad jis „dalyvavo tarptautiniame naftos kontrabandos tinkle“, kuris rėmė revoliucinės gvardijos ekspedicinį padalinį „Quds Force“, veikiantį Artimuosiuose Rytuose.
Be to, iš tariamų elektroninių laiškų, kuriuos internete paskelbė interneto svetainė „Wikiran“, kurioje ieškoma nutekintų Islamo Respublikos dokumentų, galima daryti prielaidą, kad „Niovi“ gabentas krovinys be leidimo buvo parduotas Kinijos įmonėms.
Organizacija „Vieningi prieš branduolinį Iraną“ (UANI), kuri stebi Teheranui taikomų sankcijų naftos siuntas, „tvirtai įtaria, kad „Niovi“ sulaikymas yra susijęs su ginču dėl Irano naftos siuntos“, sakė organizacijos personalo vadovė Claire Jungman (Kler Žungman). Iranas teigė, kad „Niovi“ sulaikė dėl neįvardyto Teherano teismo sprendimo.
„Niovi“ vadovai neatsiliepė į pakartotinius telefono skambučius, prašydami komentarų. Graikijos pakrančių apsaugos tarnyba teigė, kad „Niovi“ dirba graikų, filipiniečių ir Šri Lankos jūreiviai.
Tuo tarpu sekmadienį internetinė paskyra, prisistatanti programišių grupe, prisiėmė atsakomybę už tariamą su Irano užsienio reikalų ministerija susijusių interneto svetainių išjungimą. Paskyros „GhyamSarnegouni“, kurios pavadinimas persų kalba reiškia „Pakilti į perversmą“, teiginių Irano žiniasklaida iš karto nepatvirtino.
Tačiau Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainė kelias valandas neveikė dėl to, ką ji pavadino „planine technine priežiūra ir atnaujinimais“.
Paaiškėjo, kad Irano diplomatinių atstovybių Dubajuje, Miunchene ir Seule internetinėse svetainėse buvo užrašyta žinutė persų kalba: „Mirtis Khamenei, tegyvuoja Rajavi“. Khamenei nurodo Irano aukščiausiąjį vadovą ajatolą Ali Khamenei, o Rajavi greičiausiai reiškia Massoudą Rajavi, ilgą laiką dingusį Irano opozicinės grupės „Mujahedeen-e-Khalq“ (MEK) lyderį, arba jo žmoną Maryam, kuri dabar yra viešasis šios grupuotės veidas.
„Irane vyksta didžioji revoliucija, sukilimas tęsis tol, kol bus sugriauti priespaudos rūmai“, – sakoma pranešime.
