Italijos gelbėjimo tarnybos sraigtasparniai buvo pakelti gelbėti 36 valandas trukusio lietaus įkalintų žmonių, kuriuos nepertraukiama galinga stichija išvijo iš namų.
Nacionalinė ugniagesių tarnyba pranešė, kad Emilijos-Romanijos srityje atliko daugiau kaip 500 gelbėjimo operacijų.
Per savaitę „Boris“ ciklonas nusiaubė Lenkiją, Čekiją, Rumuniją, Austriją, Slovakiją ir Vengriją bei pasiglemžė mažiausiai 23 žmonių gyvybes.
Tris Italijos regiono provincijas užtvindė patvinusios upės, o vietos merai paprašė žmonių likti viršutiniuose aukštuose arba palikti namus.
Valdžios institucijos tuo tarpu pranešė evakavusios apie 1 000 žmonių.
Lugo mieste, esančiame netoli Ravenos, valdžia įsakė evakuoti visus vieno aukšto gyvenamuosius namus, kai vietos upė išsiliejo iš krantų.
„Esame visiškoje nepaprastojoje padėtyje“, – radijui „Radio 24“ pareiškė Ravenos meras Michele De Pascale, sakydamas, kad padėtis „labai panaši į tą, kuri buvo pernai gegužę“.
„Gyventojai gyvena padidintos parengties režimu“, – radijo stočiai „Radio Rai 1“ pareiškė Emilijos-Romanijos regiono prezidentės pareigas einanti Irene Priolo.
Jos teigimu, kai kuriose vietovėse iškrito 250 mm vandens ir išsiliejo trys upės.
Nuo trečiadienio kai kurie Emilijos-Romanijos ir Markės regionų miestai atsidūrė po vandeniu. Potvyniai ir purvo nuošliaužos taip pat paveikė kaimyninį Toskanos regioną.
-
Čekijos ir Lenkijos pasienyje potvynis sugriovė pylimą: ir taip skęstančiai Ostravai – dar didesnė grėsmė
-
Europą siaubia griausmingos liūtys ir potvyniai: klimatologas paaiškino, kodėl gamta šėlsta
-
Dalis Europos – po vandeniu: Budapeštas ir Vroclavas tvirtina pylimus, Lenkijoje auga aukų skaičius
-
Užlietose Lenkijos vietovėse – įspėjimas plėšikams: pasigailėjimo nebus, tamsoje nepasislėpsite
-
EK vadovė Lenkijoje susitiks su potvynių paveiktų šalių lyderiais
-
Pusę Vidurio Europos užliejusi audra skandina Vengrijos parlamentą ir be gailesčio siaubia Šiaurės Italiją
-
Iki rugsėjo pabaigos Vilniuje bus renkama parama nukentėjusiems nuo potvynio Lenkijoje
Šalies transporto ministro pavaduotojas Galeazzo Bignami spaudos konferencijoje informavo, kad du žmonės dingo be žinios, kai gelbėdamiesi nuo potvynio užsiropštė ant stogo, kuris vėliau įgriuvo.
Ketvirtadienį šiose srityse buvo uždarytos mokyklos ir atšaukti traukiniai, nes liūtys užklupo tą pačią teritoriją, kuri nukentėjo nuo dviejų potvynių 2023 m. gegužę, per kuriuos žuvo 17 žmonių ir buvo padaryta milijardų eurų žala.
Vietos gyventojai Faenzoje žurnalistams teigė, kad dėl žalos jų namams kaltos valdžios institucijos.
„Ką tik baigėme remontą, o mano namuose vėl pusantro metro vandens“, – cituojamas vienas neįvardytas gyventojas.
I.Priolo savo ruožtu gynė savo administraciją, sakydama, kad „nuo praėjusių metų potvynio buvo atlikta labai daug statybos darbų“.
Skirs skubią paramą
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pažadėjo skirti milijardus eurų pagalbos Vidurio Europos šalims, kurios patyrė didžiulę žalą infrastruktūrai ir būstams per didžiulius potvynius.
Praėjusią dieną ji apsilankė potvynio nuniokotoje pietryčių Lenkijos teritorijoje ir susitiko su Lenkijos, Austrijos, Čekijos ir Slovakijos vyriausybių vadovais.
Jos teigimu, lėšos atstatymui bus greitai skirtos iš Europos Sąjungos solidarumo fondo, taip pat 10 mlrd. eurų iš vadinamojo sanglaudos fondo, skirto skubiausiems atstatymo darbams.
Vidurio Europoje atslūgstantys vandenys atskleidė itin stiprių liūčių sukeltų nuostolių mastą.
Čekijos vidaus reikalų ministras Vitas Rakusanas sakė, kad ketvirtadienį pranešta apie dar vieno žmogaus žūtį nuo liūčių smarkiai nukentėjusiuose šalies šiaurės rytuose, taigi žuvusiųjų skaičius ten išaugo iki penkių. Po septynias aukas taip pat užfiksuota Lenkijoje ir Rumunijoje bei penkios Austrijoje.
Užliejo parlamentą
Vengrijoje, kylant potvynio lygiui, valdžios institucijos uždarė kelius ir geležinkelio stotis. Dunojaus upėje nustojo kursuoti keltai. Sostinėje Budapešte vanduo išsiliejo per žemutines miesto krantines ir grasino pasiekti tramvajaus ir metro linijas. Kai kurios transporto paslaugos buvo sustabdytos.
Ketvirtadienį socialiniuose tinkluose ėmė sparčiai plisti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas skęstantis Vengrijos sostinės simbolis – šalies parlamentas.
Didžiausio potvynio Vengrijos sostinėje tikimasi rugsėjo 21 d. vakare, pareiškė ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kurį cituoja vokiečių nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“. Pasak premjero, nepaisant situacijos rimtumo, Vengrijos valdžios institucijos turi pakankamai išteklių potvyniui suvaldyti.
