Alkoholis – neatsiejama karo dalis
Bepigu Lietuvoje ar kitoje taikioje vietoje dirbantiems psichologams ar ekspertams pasakoti, kad alkoholį pakeisti galima ir kitais atsipalaidavimo būdais. Greičiausiai galima. Taikiame mieste. Įdomu tik, kuo jį gali pakeisti kasdien apšaudomi žmonės ir kariai? SPA vandens procedūromis? Kultūriniu gyvenimu? Koncertais, o gal piknikais?
Tai nėra pateisinimas ar skatinimas vartoti alkoholį. Tai greičiau bandymas suprasti šiuos žmones.
Gyvendamas tarp dviejų kariaujančių pusių neturi jokios pramogų pasirinkimo galimybės. Jų čia tiesiog nėra. Nėra pramogų ir nėra už ką jų prasimanyti. O norint, kad viduje niekas nesprogtų, tenka kažkaip tą garą nuleisti.
Geria beveik visi. Tiek civiliai, tiek kariai. Vieni daugiau, kiti mažiau. Kažkas kasdien po truputį, kiti – rečiau, bet voliojimosi ant žemės beveik niekada nėra. Tokį vaizdą esu matęs tik kartą.
Parduotuvėje alkoholio pasirinkimas didesnis nei maisto
Vietinėje parduotuvėje didžiausias – alkoholio skyrius. Didesnis už maisto. Apie tai paklausta pardavėja bando teisintis, kad niekas jo neperka. Tačiau vos po kelių akimirkų ateina ukrainiečių karys ir vietinis civilis gyventojas. Abu nusiperka po alaus butelį. Matydami kamerą su fotoaparatu akimirką padvejoja, tačiau netrukus lauke jau draugiškai gurkšnoja iš stiklinės taros.
Pardavėja vis dar bando teisintis ir sakyti, kad vietiniai neturi pinigų alkoholiui. Perka kariai, kurių daliniai čia stovi. Galbūt dalis teisybės ir yra. Bet bendraujant su vietiniais atrodo, kad abstinentų vis dėlto čia beveik nėra.
Nedrįstu tvirtinti, kad alkoholis visur taip paplitęs, tačiau joks nors kiek ilgesnis susitikimas ar nakvynė fronte neapsieina be alkoholio. Nors geriama dažnai, tačiau saikingai – prisigėrusį žmogų teko matyti vos kartą.
Avatarai – kariai, geriantys iki sąmonės netekimo
Prieš porą metų Ukrainos karinėse pajėgose buvo atsiradusi nemaža problema. Tai kariai avatarai. Tokį vieno filmo personažų pavadinimą šie žmonės gavo dėl to, kad tarnaudami ATO zonoje gerdavo iki pamėlynavimo.
Problema atsirado, kai į tarnybą ATO zonoje buvo mobilizuojami jau seniai karinę tarnybą baigę šauktiniai. Jie buvo visiškai nemotyvuoti ir nenorėjo kariauti.
2015 m. teko praleisti šiek tiek laiko su porą avatarų priešakinėse pozicijose. Jie pasakojo, kad jų atlyginimas kariaujant apkasuose per mėnesį sudaro maždaug 30 eurų. Niekas jų neklausė, ar nori kariauti, o tiesiog atvežė ir liepė atlikti pareigą. Dalis jų pradėjo iš nepasitenkinimo ir pasipriešinimo gerti, o kiti tiesiog pratęsė mėgstamą savo užsiėmimą.
Jie turėjo savo filosofiją ir savo būdą pabėgti nuo realybės.
Geriančius vadai užkasdavo į žemę gyvus
Kovoti su šia problema būdavo sudėtinga. Kario išmesti iš tarnybos negalėdavo, o jeigu ir būtų galėję – šie būtų tik apsidžiaugę, kad neteks rizikuoti gyvybe. Kiekvienas vadas alkoholizmo problemą spręsdavo individualiai.
Vieni auklėdavo fizinėmis priemonėmis, kiti uždarydavo į narvą kelioms paroms, tačiau bene įspūdingiausią auklėjimo priemonę teko išgirsti iš vado šį vasarį. Jis pasakojo, kad visus iki vieno avatarus užkasdavo į žemę ir palikdavo kyšoti tik galvą. Sako, kad po dienos ar dviejų praeidavo bet koks noras gerti ir netrukus jo padalinyje neliko nė vieno piktnaudžiaujančiu alkoholiu.
Nedrįstu spėti, kiek šiame pasakojime teisybės ar melo, tačiau žinant ukrainiečius – tai tikrai įmanoma.
Šiuo metu avatarizmo bėda beveik išnykusi. Šauktinius karius pakeitė kontraktininkai. Jų motyvacija yra aukščiausio lygio ir su savo silpnybėmis jie tvarkosi.
Viskas priklauso nuo vado
Tai, kad avatarai išnyko iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, nereiškia, kad alkoholio kariuomenėje visiškai neliko.
Kai kuriuose daliniuose, pvz., jūrų pėstininkų, yra griežtai draudžiama net alaus paragauti. Ir vyrai šventai laikosi šio priesako. Net ir norėdamas neįsiūlysi gurkšnio.
Buvo net nejaukių situacijų, kai įpratęs prie tokių dovanėlių nuvežiau vienam iš vadų butelį lietuviškos degtinės. Jis griežtai atsisakė net ir keletą kartų pasiūlius. Vežiotis tokį svorį po frontą nebuvo jokio noro, tad palikau butelį eiliniams kariams, kurie prižadėjo jį išsaugoti iki rotacijos pabaigos. Neabejoju, kad taip ir buvo.
Kituose daliniuose žiūrima kiek laisviau. Alkoholiu nepiktnaudžiaujama, tačiau kas porą mėnesių atsiranda proga ir tuomet vyrai išsilieja. Išeiginių čia nėra. Tad ir gėrimas turi būti toks, kad bet kada galėtum stoti į kovą. Tiesa, retkarčiais stabdžiai atsilaisvina ir tuomet kova prasideda su nematomu priešu – pvz., sėdama į šarvuotį ir važiuojama gąsdinti separų...