Kaip skelbia portalas independent.co.uk, rinkimus laimėjus R.Mugabe įpėdiniui Emmersonui Mnangagwai, šalyje prasidėjo dideli pilietiniai neramumai ir karštos opozicinio Judėjimo už demokratinius pokyčius (MDC) diskusijos. Šeši žmonės žuvo, dar daugybė sužeista per protestus, įvykusius dėl ginčytinų rinkimų rezultatų. Ateitis neaiški, todėl Zimbabvėje gali kilti daugiau smurto protrūkių.
Šie neramumai kartu nurodo ir į giliai įsišaknijusią tautos problemą – smurtą, rašo portalas. Pastarasis neapsiriboja viešąja erdve, jis dažnas ir už uždarų durų – moterys ir mergaitės nuo jo kenčia nuolatos.
„Šįmet po rinkimų nuo smurto nukentėjo ar net mirė nuo jo tiek vyrai, tiek moterys – tai kelia didelį nerimą“, – sako Abigail Matsvayi, Zimbabvės Moterų teisininkių asociacijos (ZWLA) direktorė. Ši organizacija padeda moterims atsitiesti po patirto smurto.
„Privačiose erdvėse smurtas itin paplitęs, o dabar jis persikelia ir į viešąją erdvę“, – sako A.Matsvayi.
Zimbabvės statistikos departamento duomenys rodo, kad seksualinio išnaudojimo atvejų daugėja. Nuo 2010 iki 2016 m. išprievartavimų atvejų padaugėjo 42 proc., mažiausiai 21 mergaitė/moteris išprievartaujama kasdien. Turint minty faktą, kad dažniausiai apie seksualinį smurtą nepranešama, šie skaičiai, ko gero, daug didesni.
Mažiausiai 21 mergaitė/moteris išprievartaujama kasdien. Turint minty faktą, kad dažniausiai apie seksualinį smurtą nepranešama, šie skaičiai, ko gero, daug didesni.
Smurtas šeimoje – esminė problema, kadangi 78 proc. moterų, kurios patyrė smurtą, tvirtina, jog nukentėjo nuo savo vyro ar partnerio.
„Aš nuo savo sutuoktinio kentėjau aštuonerius santuokos metus“, – prisipažįsta Matilda Dube, 52-ejų moteris iš Gvandos. „Jis mane mušė, įžeidinėjo ir visa tai darė prie mano vaikų akių. Jis išmetė mane iš namų, kuriuos statėme kartu“, – skaudžiomis gyvenimo aplinkybėmis dalijasi ji.
Anot moters, jos sutuoktinis mušdavo ir kumščiais, ir lazdomis. „Kartą jis praskėlė man apatinę lūpą ir paplūdau krauju“, – tęsia pasakojimą Matilda.
„Bandžiau ieškoti pagalbos, kreipdamasi į tradicinius kanalus, kalbėjau su kaimo seniūnu, tačiau mano vyras neklausė tų tradicinių lyderių. Niekas nepasikeitė“, – liūdnai konstatuoja moteris.
Smurtas neapsiriboja ties suaugusiaisiais. Viena iš trijų mergaičių Zimbabvėje iki pilnametystės patiria seksualinį smurtą, rodo Jungtinių Tautų vaikų organizacija UNICEF.
Opus ir vaikų santuokų klausimas – jaunos mergaitės tekinamos už vyresnių vyrų.
Agnes buvo 15-os, kai sutiko vyrą, su kuriuo vėliau pabėgo. Kadangi jos tėvas nuolat ją plūdo, jos mokslai ėmė kentėti, nes ji turėjo spręsti savo sunkaus asmeninio gyvenimo klausimus.
„Jaučiau, kad mano gyvenimas eina pro šalį. Turėjau bendraamžę draugę, gyvenančią tame pačiame kaime. Ji ėmė susitikinėti su vyresniu vyru. Draugė manęs nuolat klausinėdavo, gal norėčiau susitikinėti su jos draugo draugais ir broliais. Atsisakiau. Jaučiausi tam tiesiog per jauna“, – sako moteris.
„Mano draugė nenudžiugo dėl to – ji ir toliau manęs klausinėjo, kodėl. Galiausiai pasidaviau, nes ji labai mane spaudė“, – tęsia Agnes.
Susitikinėti Agnes pradėjo su 21-erių vyru, kuris įkalbėjo ją pabėgti kartu ir ištekėti. „Mano draugė sakė, kad, jei ji taip elgiasi, tai turėčiau ir aš – jie abu su vyru, su kuriuo susitikinėjau, drąsino mane. Taigi mečiau mokyklą ir, palikusi savo kaimą, pabėgau iš namų. Aš niekam nesakiau, labai bijojau. Sėdau į autobusą, nepasiėmusi jokių daiktų“, – pasakoja ji.
Agnes močiutė Esebia yra vienintelė jos globėja, taip pat ji rūpinasi kitais anūkais, kai kurie iš jų našlaičiai.
„Mano širdis sudužo, kai ji tądien neparėjo namo“, – prisipažįsta Esebia, prisimindama praėjusių metų įvykius. „Bandžiau tartis su kaimo policija, kadangi ji buvo per jauna tekėti ir aš netikėjau, kad mano mergaitė iš tiesų norėjo pabėgti – ją tiesiog spaudė tas vyras ir draugė. Policija išvis man neskyrė laiko, o aš neturėjau supratimo, ką daryti“, – pamena ji.
A.Matsvayi paaiškino, kodėl ji mano, kad šie keli atvejai nėra išimtis: „Vyrai laikomi pranašesniais už moteris, jie nustato standartus ir jie kuria tradicijas, kurios leidžia vyrams smurtauti. Taigi kai kuriose bendruomenėse smurtas yra meilės parodymas... Jūs galite išgirsti žmones sakant, kad turite sudrausminti moterį, pasitelkdamas savo jėgą ir būti šeimos galva“, – teigia ji.
Anot A.Matsvayi, moterims priskiriami vaidmenys reiškia, kad jų darbinės galimybės yra labai menkos, joms priskiriama atsakomybė už vaiko auginimą. Tai kartu reiškia neišvengiamą priklausomybę nuo vyro, sukuriant vienpusius galios santykius.
„Tačiau viso to esmė yra pripažinimas, kad smurtas yra leistinas. Tai yra galios, taip pat meilės bei kitų dalykų iškreiptas demonstravimas“, – sako A.Matsvayi. Anot jos, čia ir yra kertinė problema.
Šios įsišaknijusios kultūrinės normos taip pat padeda įtvirtinti ir supratimo apie moterų turimas teises ir prieinamumo prie jų trūkumą. Tai yra barjeras, kurį bando peržengti tokios organizacijos kaip ZWLA.
„Dažnai moterys nežino savo teisių, ir ką jos iš tiesų turi daryti, todėl mes teikiame teisines žinias, šviečiame. Tuomet laukia advokatavimo darbas – mes pradedame daryti įtaką įstatymams ir politikai, kad jie apsaugotų moterų teises, atsižvelgdami į daugelį tarptautinių standartų... ir juos įvestų į mūsų šalies įstatymus“, – aiškina A.Matsvayi.
Matildos Dube atveju pasimokė tiek ji, tiek jos vyras.
„Jaučiausi taip lyg pirmą kartą savo gyvenime turėjau galios ir pasirinkimų. Apsaugos orderis man labai padėjo. Mano vyras nustojo mane žaloti, teisinė intervencija padėjo jam suprasti, ką jis darė blogai. ZWLA taip pat mane padrąsino sėstis ir šnekėtis su juo, paaiškinti jam, kaip jo smurtas prieš mane vertė mane jaustis. Dabar gyvename taikiai jau ilgus metus“, – savo atveju dalijasi Matilda.
Jaučiausi taip lyg pirmą kartą mano gyvenime turėjau galios ir pasirinkimų. Apsaugos orderis man labai padėjo. Mano vyras nustojo mane žaloti, teisinė intervencija padėjo jam suprasti, ką jis darė blogai, – savo atveju dalijasi Matilda.
Esebia taip pat kreipėsi į organizaciją, prašydama pagalbos dėl Agnes.
„Jie padėjo vyro tėvams suprasti, kad mano mergaitė per jauna pabėgti iš namų. Organizacijos atstovai padėjo Agnes grįžti namo ir vėl pradėti lankyti mokyklą. Ji vis dar ją lanko iki dabar ir siekia mokslo, kuris jai reikalingas išbristi iš skurdo. Tikiuosi, kad jos laukia šviesi ateitis“, – viliasi ji.
ZWLA buvo varomoji jėga konstitucinių pokyčių srityje 2013 m., kai lyčių lygybė buvo įtvirtinta kaip pagrindinis principas ir uždrausta moterų diskriminacija. Nuo tada įvyko konstruktyvių permainų tarp tradicinių lyderių, ypač siekiant užtikrinti, kad neoficialūs jų teismo posėdžiai būtų jautrūs lyčių klausimui.
Nepaisant konstitucinių pokyčių, kuriais pripažįstamas smurtas, pastarojo priežastys gilios ir vis dar yra iššūkių moterims ir mergaitėms šioje srityje.
„Turime pradėti keisti elgesį ir požiūrį bei pertvarkyti vertybių sistemą, įtvirtindami, kad smurtas iš tiesų nepriimtinas“, – sako ji.
Zimbabvei nereikia įsiveržti į pasaulio topų, atspindinčius smurto prieš moteris padėtį, viršūnes. Vis dėlto nors konstitucinė reforma reiškia pažangą, šis klausimas išlieka opus.
Nors tokios organizacijos kaip ZWLA padeda, galimybė pranešti apie smurto atvejus išlieka sudėtinga. Brangios kelionės iš kaimo vietovių į teismo bylas, baimė pasisakyti prie sutuoktinių, finansinio nepriklausomumo trūkumas, gėda dėl skyrybų ir dar daugybė giliai įsišaknijusių klausimų vis dar užkerta kelią moterims siekti teisingumo.
„Vis dar yra dažnai nepranešama apie smurtą, ir tai leidžia smurtui keroti. Mums reikia, kad moterys imtųsi tolesnių veiksmų ir pradėtų kovoti su tais, kurie smurtaujama“, – sako A.Matsvayi.
Zimbabvė nėra vienintelė nuolat kovojanti dėl smurto šeimoje mažinimo, tačiau tai yra šalis, kuri šiuo metu keičiasi. Labai nestabilioje politinėje aplinkoje pasiekta lyčių lygybės įtvirtinimo įstatymiškai. O dabar susiduriama su didžiuliu iššūkiu, kad šios teisės taptų moterų ir mergaičių, tokių kaip Matilda ir Agnes, realybe.
