1999 metų gruodžio 31 dieną, lygiai vidurdienį, tuometinė Panamos prezidentė Mireya Moscoso pirmą kartą iškėlė Panamos raudonos, mėlynos ir baltos spalvų vėliavą virš kanalo administracijos pastato.
Visa Centrinės Amerikos tauta džiūgavo pagaliau po 85 metų perėmusi kanalo zonos suverenitetą iš jį pastačiusių Jungtinių Valstijų.
Visgi po dvidešimties metų, klimato pokyčių lemiamos pasikartojančios sausros kelia didelę grėsmę 80 kilometrų ilgio Atlanto ir Ramųjį vandenynus jungiančiam kanalui, pro kurį daugiausia plaukia amerikiečių, kinų ir japonų prekybiniai laivai.
„Klimato pokyčių poveikis Panamos kanalui yra gana akivaizdus“, – pažymėjo kanalo administratorius Ricaurte Vasquezas.
Dėl rekordinio kritulių trūkumo sumažėjo kanalą vandeniu aprūpinančių ežerų vandens lygis, todėl šalis susidūrė su „iššūkiu rasti vandens trūkumo sprendimą ateinantiems 50 metų“, kalbėjo administratorius.
Neaiški ateitis
Pasak Panamos kanalo administracijos, kritulių trūkumas 2019 metais, palyginti su vidurkiu, siekė 27 procentus.
Be to, Gatuno ežero – pagrindinio kanalo intako, – temperatūra per pastaruosius dešimt metų pakilo 1,5 laipsnio pagal Celsijų, todėl išgaruoja didelis kiekis vandens.
Tai reiškia, kad šiais metais kanale buvo tik 3 mlrd. kubinių metrų vandens, o ne 5,2 mlrd. kubinių metrų, reikalingų normaliam jo veikimui.
„Klimato pokyčiai jau atnešė mums problemų. Mano nuomone, tai yra pagrindinė grėsmė kanalui“, – naujienų agentūrai AFP teigė buvęs administratorius Jorge Quijano.
Siekdama ištaisyti padėtį, Panama nagrinėja galimybę rasti kitų gėlo vandens išteklių kanalui, tokių kaip jūros vandens siurbimas ir gėlinimas ar net vandens rezervuarų statyba.
Visgi tai yra brangūs ir sudėtingi sprendimai, galintys sumažinti kanalo įnašą į Panamos biudžetą, 2019 metais siekusį beveik 1,8 mlrd. JAV dolerių.
Tuo tarpu kanalo administracija baiminasi, kad laivų savininkai pirmenybę teiks kitiems jūros keliams, pavyzdžiui, Sueco kanalui, kuris, anot administracijos, atpigino perplaukos mokesčius 60 procentų.
Be to, visuotinis atšilimas, dėl kurio tirpsta poliarinis ledas, gali atsiverti „naujus konkurencingus jūrų kelius, ypač šiaurėje“, – naujienų agentūrai AFP teigė ekonominių konsultacijų bendrovės „Indesa“ direktorius Felipe'as Chapmanas.
Mažėjantis komercinis eismas
Panamos kanalas buvo išplėstas 2016 metais ir daugiausia naudojamas sujungti Aziją su rytine JAV pakrante, tačiau lėtėjant pasaulinei ekonomikai, mažėja ir prekybos srautai.
Dar neseniai šiek tiek mažiau nei 5 proc. pasaulio prekybos vyko tranzitu per Panamą, tačiau šis skaičius sumažėjo iki 3,5 proc., teigia kanalo administratorius.
Nepaisant to, kanalo administracija 2019 fiskaliniais metais surinko rekordines pajamas – apie 3,37 mlrd. JAV dolerių iš rinkliavų, paslaugų ir elektros iš savo užtvankų pardavimo, o per kanalą buvo pervežta 450,7 mln. tonų prekių.
Visgi, pasak administracijos, pasaulinės prekybos srautas persikėlė į Aziją ir Europą.
„Reikia pažiūrėti, kaip baigsis JAV ir Kinijos prekybos konfliktas“, – pažymėjo J.Quijano, kuris taip pat perspėjo: „Gamybai persikeliant toliau į vakarus nuo Azijos, maršrutas per Panamą tampa mažiau patrauklus.“
