Tai atskleidžiama nutekėjusioje Panamos kompanijos „Mossack Fonseca“ korespondencijoje, kurią išanalizavo tiriamosios žurnalistikos centras „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP).
Dokumentus tarptautinėms žurnalistų pajėgoms perdavė Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“ ir tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras „International Consortium of Investigative Journalists“.
Į ofšorinės A.Krapivino, kuris yra 2015 metais mirusio Andrejaus Krapivino sūnus, imperijos veiklos subtilybes kibo nepriklausomas Rusijos laikraštis „Novaja Gazeta“.
Nutekėjusiuose „Monssack Fonseca“ dokumentuose skelbiama, kad Krapivinas jaunesnysis valdo didžiausią rangovą, dirbantį su Baikalo-Amūro geležinkelio magistrale – didžiausiu ir brangiausiu projektu Rusijos geležinkelių sistemoje.
4,3 tūkst. kilometrų ilgio linija driekiasi kiek šiauriau Transsibiro geležinkelio, bet paraleliai su juo.
Su A.Krapivinu susijusios kompanijos taip pat įsipainiojusios į įtartinus sandorius su svarbia RG partnere – „Bombardier Transportation“. Ši Kanados kompanija yra pasaulinė milžinė transportavimo rinkoje.
Dešimtmetis pelningo verslo
Krapivinų šeima RG veikloje svarbų vaidmenį vaidina dar nuo 2005-ųjų – būtent tais metais vadovavimą valstybiniams geležinkeliams perėmė V.Jakuninas. Bet tiesa apie A.Krapivino pirštą valstybinių pinigų sriuboje pradėjo aiškėti maždaug nuo 2010-ųjų.
Vyresnysis Krapivinas nebuvo viešas asmuo. Jis nebendravo su žiniasklaida, nesilankė dideliuose renginiuose, internete yra tik kelios jo nuotraukos.
Paraiškas RG projektams jis teikė per „priedangos“ bendroves, o turtą Rusijoje valdė per ofšorines kompanijas.
Andrejaus sūnaus Aleksejaus, kurio pėdsakų internete, beje, taip pat beveik nematyti, vaidmuo irgi svarbus. „Mossack Fonseca“ dokumentai atskleidžia tik dalį slaptos Krapivinų ofšorinės imperijos, bet parodo, kokius sandorius kurpė V.Jakunino bičiuliai, kraudamiesi didžiulius turtus.
Sukčiavusių bendrovių vardiklis – A.Krapivinas
Naujienų agentūra „Reuters“ 2014 metais gavo duomenų apie didelio skaičiaus kompanijų sąskaitas bankuose. Šios kompanijos 2007-2010 metais laimėjo milijardų dolerių vertės viešųjų pirkimų konkursų, kuriuos skelbė RG.
„Reuters“ tyrimas atskleidė, kad dalis šių kompanijų nė nepadarė darbų, kuriuos padaryti turėjo. Be to, dalis pinigų nutekėjo į ofšorines zonas, dalis atsidūrė bankuose ir tik likusios lėšos atsidūrė pas RG užsakymus vykdžiusias bendroves.
Informaciją naujienų agentūra gavo iš ruso bankininko Germano Gorbuncovo, kuris pabėgo iš Rusijos po konflikto su verslo partneriais.
Jis teigė, kad visas sukčiavusias bendroves jungia viena grupė žmonių. O pastarajai esą vadovavo būtent Andrejus Krapivinas. G.Gorbuncovas vėliau buvo pašautas Londone ir dabar yra visą parą lydimas sargybinių.
„Reuters“ nerado tyrime minimų kompanijų viešai nurodytais adresais, o tikrieji jų savininkai slėpėsi po fiktyviai įdarbintais direktoriais. Tiesa, vienas pastarųjų žurnalistams patvirtino, kad tikrasis kompanijų savininkas – Krapivinas vyresnysis.
Be to, tais pačiais 2014-aisiais Rusijos naujienų portalas Slon.ru atliko tyrimą ir nustatė, kad per 2012 ir 2013 metus A.Krapivino ir partnerių valdomos kompanijos iš valstybės galėjo susižerti net 120 mlrd. rublių (3,26 mlrd. eurų).
Didžiuojasi aukštais etikos standartais
„Mossack Fonseca“ dokumentai jaunesnįjį Krapiviną – Aleksejų – sieja su mažiausiai 11 kompanijų Panamoje, Britanijos Mergelių salose ir JAV Delavero valstijoje – visos šios jurisdikcijos populiarios siekiant išvengti mokesčių ar nuslėpti turtą.
Teoriškai tik kompanijos, etiką vertinančios taip pat pagarbiai, kaip ir „Bombardier Transportation“, gali būti jos partnerės. Bet tokioms vertybėms rimtu iššūkiu tapo Rusija.
Iki galo neaišku, ką šios kompanijos veikia, pavyzdžiui, tos, kurios įregistruotos JAV. Tačiau kitos komerciškai bendradarbiauja su garsiomis pasaulio korporacijomis.
Kanados kompanija „Bombardier Transportation“ yra pasaulinio dydžio traukinių ir lėktuvų gamintoja, o jos akcijomis prekiaujama Toronto biržoje. Kaip ir daugelis didžiųjų korporacijų, kanadietiškoji didžiuojasi aukštais etikos standartais.
Teoriškai tik kompanijos, etiką vertinančios taip pat pagarbiai, kaip ir „Bombardier Transportation“, gali būti jos partnerės. Bet tokioms vertybėms rimtu iššūkiu tapo Rusija.
„Bombardier Transportation“ veikla Rusijoje
Kanados korporacija, gaminanti geležinkeliuose naudojamą jungiklių ir signalų sistemas „Ebilock-950“ į Rusiją įžengė praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje.
Tuometinė Rusija technologijų prasme smarkiai atsiliko nuo Vakarų, tad Geležinkelių ministerija ieškojo partnerio, kuris padėtų modernizuoti traukinių eismą, o taip pat investuotų į rusiškų sistemų kūrimą.
Tokiu partneriu tapo „Bombardier Transportation“. 1996 metais ši kompanija kartu su RG įsteigė bendrą įmonę „Bombardier Transportation (Signal) Ltd.“
Kanadiečių pusėje naujosios įmonės vienu įkūrėjų buvo pasirinktas korporacijos filialas Švedijoje. O per pastaruosius 15 metų bendra įmonė įrengė daugybę sistemų „Ebilock-950“ Rusijos traukinių stotyse. Nestigo ir sutarčių kitose posovietinėse šalyse.
„Ebilock-950“ produkcija pamažu perkeliama į Rusiją. Be to, 2010 metais bendra RG ir „Bombardier Transportation“ įmonė įsigijo 50 proc. kompanijos „Elteza“, turinčios penkias geležinkelių automatizavimo įrangos gamyklas.
Vis dėlto dalis įrangos vis dar importuojama. O įranga, iš Švedijos keliaujanti į Rusiją, kažkodėl užsuka į Britanijos Mergelių salas ir Jungtinę Karalystę
Į Rusiją – per Jungtinę Karalystę
Nutekėjusiuose „Mossack Fonseca“ dokumentuose randama duomenų apie A.Krapivino kompaniją „Rambo Managament“. Tarp jų – ir įdomus šios kompanijos bei britų įmonės „Multiserv Overseas“ sandoris.
„Rambo Management“ pardavė iš „Bombardier Transportation“ fililalo Švedijoje gautas „Ebilock-950“ sistemas „Multiserv Overseas“. O ši kompanija turėjo perduoti įrangą trylikai traukinių stočių Azerbaidžane – stotys išsidėsčiusios tarp Baku ir pasienio su Gruzija.
Taigi tai reiškia, kad „Bombardier Transportation“ savo įrangą Azerbaidžanui tiekia per mažiausiai dvi ofšorines kompanijas – „Rambo Management“ ir „Multiserv Overseas“.
Pastaroji įmonė buvo įregistruota Londone 2010 metais. Oficialiai ši kompanija smulki, o jos akcininkės – ofšorinės įmonės.
Bet nykštukę su rusiškais RG sieja viena įdomybė – pirmasis kompanijos direktorius Jurijus Obodovskis yra žinomas kaip vienas svarbiausių Krapivinų šeimos partnerių.
Prekių pardavimas sau ar artimiems verslo partneriams yra verslininkams, slepiantiems mokesčius ar plaunantiems pinigus, puikiai pažįstama taktika.
Sudėtingi prekybiniai maršrutai visiškai nelogiški – juk išauga kaina. Bet prekių pardavimas sau ar artimiems verslo partneriams yra verslininkams, slepiantiems mokesčius ar plaunantiems pinigus, puikiai pažįstama taktika.
„Ebilock-950“ sistemos į Rusiją irgi keliauja painiais serpantinais.
Tikruosius naudos gavėjus susekti sunku
Daugumą kitų ofšorinėse zonose registruotų kompanijų A.Krapivinas naudoja kaip savo „piniginę“ – jis teikia paskolas įvairioms kitoms ofšorinėms įmonėms. Paskolos nekomercinės, palūkanų norma žema, o skolininkams neprivalomos mėnesinės paskolos dengimo įmokos.
Panašios machinacijos pastebėtos ofšorinėse kompanijose, kurios yra siejamos su artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugu Sergejumi Rolduginu.
„Nusikaltėliai dažnai priaugina daug ofšorinių sluoksnių, kurie tampa bendros pinigų plovimo schemos dalimi.
Taip siekiama nuslėpti tikruosius naudos iš neteisėtų fondų gavėjus. Teisėsaugai labai sunku atsekti, kas yra kas – kas kartą susiduriama su vis nauju ofšorinių objektų, sąskaitų sluoksniu“, – OCCRP teigė buvęs JAV federalinės mokesčių tarnybos tyrėjas Danielis Reevesas.
O „Mossack Fonseca“ dokumentai rodo, kad 2012-2015 metais per Krapivinų šeimos kontroliuojamas kompanijas pratekėjo daugiau nei 200 mln. JAV dolerių.
Iš Sibiro – į Britanijos Mergelių salas
V.Putinas 2013-aisiais palaimino planus modernizuoti Baikalo-Amūro ir Transsibiro geležinkelius. Tada kalbėta, kad vienas grandioziškiausių V.Jakunino projektų iš viso kainuos 562 mlrd. rublių (15,1 mlrd. eurų).
V.Putinas 2013-aisiais palaimino planus modernizuoti Baikalo-Amūro ir Transsibiro geležinkelius.
Kai 2014 metais buvo paskelbtas didžiausias RG istorijoje viešojo pirkimo konkursas, jį laimėjo vadybos kompanijos „Bamstrojmechanizacija“ vadovaujamas konsorciumas.
„Bamstrojmechanizacija“ ilgą laiką priklausė kompanijos įkūrėjui Vasilijui Tarasenkai, bet kaip tik prieš pat tą dieną, kai įmonė nusprendė dalyvauti RG paskelbtame konkurse, savininkai staiga pasikeitė. Dabar jie paslėpti ofšore.
Kontrolinis kompanijos „Bamstrojmechanizacija“ akcijų paketas priklauso Kipre įsikūrusiai įmonei „Sterema Ltd.“. Ši priklauso Britanijos Mergelių salose įregistruotai „Evling Business“.
Savininkas tiksliai nežinomas. Bet nutekėjusiuose dokumentuose skelbiama, kad „Evling Business“ pinigų „Sterema Ltd.“ įsigijmui gavo iš A.Krapivino kompanijos „Gordox“.
