Tai atskleidė duomenys, kuriuos tarptautinėms žurnalistų pajėgoms parūpino Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ).
Išsamų žurnalistinį tyrimą skelbia projekto partneris „Organized Crime and Corruption Project“ (OCCRP).
Tvirtina negavęs finansinės naudos
„Matau, kad kai kurie Moldovos politikai atsipalaidavę Dubajaus ofšoruose, manydami, kad skandalas liečia tik Panamą“, – „Facebook“ parašė I.Sturza.
Ir pridūrė – ne, Panama Papers yra milžiniškas tarptautinių žurnalistų pajėgų, tarp jų ir „RISE Moldova“, tyrimas, o žinomų pavardžių ir toliau bus ieškoma.
„RISE Moldova“ reporteriai iš tiesų atrado moldaviškų pavardžių – verslininko Constantino Lucenkos ir paties I.Sturzos.
„Ar vis dar šaipotės iš „RISE Moldova“? Tai – tyla prieš audrą. Mėgaukitės, Moldovos politikai, paslėptų ofšorinių kampanijų savininkai!“ – pyktį liejo I.Sturza.
Tereikėjo valandos. Po maždaug 60 minučių „RISE Moldova“ reporteriai iš tiesų atrado moldaviškų pavardžių – verslininko Constantino Lucenkos ir paties I.Sturzos. Abu jie nutekėjusiuose įrašuose limpa prie ofšorinių kompanijų, siejamų su 2014 metais mirusiu Rumunijos milijardieriumi Dinu Patriciu.
I.Sturza dabar tikina, kad ofšorinės kompanijos, su kuriomis jis yra siejamas, jam neatnešė jokios finansinės naudos. Esą jis nepadarė nieko blogo. Tačiau kaip jo pavardė atsirado „Mossack Fonseca“ dokumentuose?
Nieko neatsimena apie kompanijas
Iš politikos I.Sturza pasitraukė 2000–aisiais. O po dvejų metų pradėjo dirbti kartu su D.Patriciu, kuris vadovavo tarptautinei naftos kompanijai „Rompetrol Group“. Jos aktyvai buvo paskirstyti daugiausia Rumunijoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje ir Prancūzijoje.
I.Sturza „Rompetrol Group“ dirbo 2002–2009 metais – kaip ir C.Lucenka. Iš Panama Papers aiškėja, kad abu vyrai tuo metu taip pat buvo partneriai priedangos bendrovėse ofšore – „Markside Holdings Ltd.“ ir „Chandler Group Holdings“. Šios kompanijos buvo įregistruotos Didžiosios Britanijos Mergelių salose.
I.Sturza sako: „Niekada nebuvau naudos gavėjas šiose kompanijose“.
„Galbūt „Rompetrol“ naudojo šias kompanijas vienokiu ar kitokiu būdu, bet aš jų neatsimenu. „Rompetrol Group“ buvo labai daug kompanijų, kuriose mes, kaip vadybininkai, buvome naudos gavėjai, bet aš apie tas firmas nieko neatsimenu. Šiaip ar taip, jose nebuvo slepiami jokie finansai“, – „RISE Moldova“ teigė buvęs Moldovos premjeras.
Kiek vėliau jis pasitaręs su teisininkais pakoregavo savo paaiškinimą: „Tos kompanijos buvo įkurtos laivybos operacijoms ir, deja, nebuvo panaudotos, nes verslas žlugo“.
Tačiau Panama Papers turinys rodo, kad bent jau „popieriuje“ I.Sturzos ir C.Lucenkos verslo interesai buvo glaudžiai susiję bent kelerius metus.
Sandoris su Kazachstanu pavertė milijardieriumi
2005 metais I.Sturza užėmė „Rompetrol Group“ viceprezidento plėtrai Rusijoje ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse postą, kai naftos kompanija atidarė skyrių Maskvoje ir paskyrė C.Lucenką jo direktoriumi.
C.Lucenka lyg tyčia anksčiau buvo dirbęs keliose svarbiose Rusijos kompanijose, tarp jų – „Gazprom“ ir „Novochimtrans“.
Tuo metu I.Sturza dalyvavo derybos dėl „Rompetrol Group“ pardavimo – sandoris vėliau ir įvyko – Kazachstano valstybinei bendrovei „KazMunaiGaz“. Kazachai taip įsigijo dvi Rumunijos naftos perdirbimo gamyklas ir naftos terminalą.
Sandorio dėka D.Patriciu tapo milijardieriumi ir – tuo metu – turtingiausiu žmogumi Rumunijoje.
Sandorio dėka D.Patriciu tapo milijardieriumi ir – tuo metu – turtingiausiu žmogumi Rumunijoje. 2014-aisiais jis mirė nuo vėžio. D.Patriciu buvo 64-eri.
O I.Sturza 2009 metais, kai „KazMunaiGaz“ jau buvo galutinai perėmusi „Rompetrol Group“, iš pastarosios kompanijos perėjo į investicinį fondą „Fribourg Capital“ – moldavas tapo šio Liuksemburge įkurto fondo prezidentu ir per jį užkūrė kelis verslus Rumunijoje ir Moldovoje.
Rusijos turtuolių pėdsakai
I.Sturza ir C.Lucenka ne tik dirbo D.Patriciu. Keli mėnesiai po „Rompetrol Group“ skyriaus atidarymo Maskvoje, 2005 metų rugpjūtį, ši trijulė tapo verslo partneriais „Markside Holdings Ltd.“ – Didžiosios Britanijos Mergelių salose įregistruotoje ofšorinėje kompanijoje.
Tiesa, po septynerių veiklos metų ši įmonė nutraukė veiklą.
Bet „RISE Moldova“ gauti dokumentai liudija, kad I.Sturza su C.Lucenka užsiėmė verslu ir kitoje ofšorinėje kompanijoje „Chandler Group Holdings“, įkurtoje 2008-aisiais.
Buvęs Moldovos premjeras po vos septynių mėnesių perleido savuosius 9 proc. firmos akcijų C.Lucenkai, o 2014 metais visos kompanijos akcijos atiteko kitoms trims ofšorinėms įmonėms – „Thinkpulse SA“, „Argali Holdings Ltd.“ ir „Sovereign Sales & Commerce Ltd.“
Panama Papers rodo, kad šios trys kompanijos suriša C.Lucenką su dviem rusais – dujų milžinėje „Gazprom“ patarėju eksporto klausimais dirbusiu Faudu Uzbekovu ir milijonieriumi Aleksandru Ščukinu.
Kuo susiję pastarieji su moldavais? F.Uzbekovą buvo pasamdžiusi ta pati Kazachstano kompanija „KazMunaiGaz“ – kaip tik vykstant „Rompetrol Group“ įsigijimo sandoriui.
Bankų aferoje – ir lietuviškos pavardės
Moldovą praėjusiais metais kaip tik supurtė didžiulis korupcijos skandalas, apie kurį išsamiai rašė ir kuriame lietuviškų pėdsakų rado 15min.
Trijų bankų – „Banca Sociala“, „Banca de Economii“ ir „Unibank“ – griūtis Moldovoje tapo tikru skandalu su veiksmo filmo elementais.
Maždaug milijardas JAV dolerių – tokia suma, tarptautinių tyrėjų duomenimis, buvo išpumpuota iš trijų neseniai žlugusių Moldovos bankų. O prie vienos didžiausių finansinių aferų šios šalies istorijoje galbūt prisidėjo ir lietuviai.
Trijų bankų – „Banca Sociala“, „Banca de Economii“ ir „Unibank“ – griūtis Moldovoje tapo tikru skandalu su veiksmo filmo elementais.
Moldovos centrinio banko pasamdyti vienos garsiausių finansinių tyrimų kompanijų pasaulyje „Kroll“ specialistai išnarstė visą trijų bankų aferos tinklą, prisikasdami iki latviškų bankų ir šioje istorijoje figūruojančių dviejų lietuvių.
Tarp Unibank“ akcininkų sąraše atsidūrusių įmonių – ir Škotijoje registruota kompanija „Novland Ltd“. Britų registro duomenimis, vienintelis šios įmonės akcininkas – lietuvis Remigijus Mikalauskas. Negana to, jam, regis, padėjo jo partnerė lietuvė Viktorija Žirnelytė.