COVID-19 sukrėtė pasaulį dėl viruso plitimo greičio, tačiau jis taip pat spartina globalų galios pusiausvyros pokytį – ir ne JAV naudai, skelbia CNN.
Takoskyros tarp partnerių mastas paaiškėjo antradienį per balsavimą Pasaulio sveikatos organizacijos metinėje asamblėjoje Ženevoje, Šveicarijoje, kur buvo svarstomas klausimas, susijęs su ligos protrūkio tyrimu. Galia akivaizdžiai atitolo nuo JAV, nes buvo atmestas jos griežtesnio požiūrio į Kiniją reikalavimas. Tai turėtų suskambėti pavojaus varpais Vašingtone.
Praėjo penki 2020 metų mėnesiai ir visa tai jau atrodo kaip nauja era: dabar laikas skaičiuojamas prieš ir po koronaviruso. Pandemija pablogina beveik kiekvieno geopolitinio ginčo dinamiką, dar labiau paaštrina situacijos sudėtingumą.
Tarp šių ginčų svarbiausia yra daugiametė trijų krypčių kova dėl dominavimo tarp JAV, Europos ir Kinijos. D.Trumpas nuo pradžių kalbėjo apie Kinijos prezidento Xi Jinpingo valdymą pandemijos srityje, kaltino Kiniją viruso protrūkio slėpimu. Pekinas nuolat neigė tokius kaltinimus ir kritikavo JAV požiūrį į pandemiją.
D.Trumpas apkaltino Pasaulio sveikatos organizaciją netinkamai valdžius pasaulio atsaką į šią pandemiją ir esant „Kinijos marionete“. Jis jau sustabdė beveik 500 milijonų JAV dolerių finansavimą šiai Jungtinių Tautų įstaigai. Taip pat grasina visam laikui įšaldyti finansavimą ir pasitraukti iš šios organizacijos.
Nepaisant rimto susirūpinimo dėl sprendimų, kuriuos viruso protrūkio metu priėmė Kinija, Europos vadovai rėmė Pasaulio sveikatos organizacijos rezoliuciją, kuria raginama atlikti tarptautinio atsako į krizę „nešališką, nepriklausomą ir išsamų vertinimą“, įskaitant Pasaulio sveikatos organizacijos veiksmų ir „terminų, susijusių su COVID-19 pandemija“, tyrimą.
Kalba yra įmantri, bet vargu ar suteikia vilties, jog Kinija prisiims atsakomybę dėl savo ankstyvųjų nesėkmių. Priimta rezoliucija nėra teisiškai įpareigojanti, joje nėra įvardinta Kinija ir jokios kitos atskiros šalys. Tai, kad toks kompromisas apskritai buvo pasiektas rodo skirtį tarp D.Trumpo ir Europos.
Europa palaiko Pasaulio sveikatos organizaciją
Europos sprendimas atmesti D.Trumpo konfrontaciją su Kinija ir Pasaulio sveikatos organizacija turės įtakos abiem pusėms, siekiančioms laimėti JAV prezidento rinkimus. Nepaisant to, kas laimės šias lenktynes, D.Trumpo COVID-19 politika silpnina JAV svertus pasaulyje.
Kalbant apie didžiąją dalį Europos, panašu, kad D.Trumpas jiems neprimena to sąjungininko, į kurį galima atsiremti ekstremalios situacijos metu.
Pirmadienį savo kalbose Ženevoje du didieji ES lyderiai: Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kartu su susitikimo šeimininke, Šveicarijos prezidente Simonetta Sommaruga paminėjo D.Trumpo veiksmus sumažinant finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai.
Šveicarai sakė, kad negalima daug tikėtis iš Pasaulio sveikatos organizacijos, jei „jų finansavimas nukentės arba jo trūks“, o A.Merkel palaikė Pasaulio sveikatos organizaciją sakydama, kad vieniems kovoti su COVID-19 nepavyks.
Atrodo, kad D.Trumpo nenuoseklūs pranešimai ir netinkami komentarai, teigiantys, kad jis vartojo nepatikrintus ir galbūt pavojingus vaistus nuo maliarijos kaip COVID-19 profilaktiką, Europos lyderiams palieka mažai pasirinkimo galimybių. Jie gali nepasitikėti X.Jinpingu, tačiau jie tikrai nenori, kad D.Trumpas diktuotų pandemijos strategiją.
Kinija dirba prie trijų iš aštuonių labiausiai vilčių teikiančių vakcinų ir tiekia asmenines apsaugos priemones daugeliui tautų. Europos vadovai mano, kad geriau įkalbėti X.Jinpingą bendradarbiauti nei su juo konfliktuoti.
Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė iš pradžių buvo susierzinusi dėl Kinijos neskaidrumo: praėjusį mėnesį užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas, pavadavęs hospitalizuotą ministrą pirmininką Borisą Johnsoną, tvirtai pareiškė, kad Kinija turėtų būti traukiama atsakomybėn.
Bet dabar Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas Pasaulio sveikatos organizacijos asamblėjoje sakė, kad nereikia specialiai tirti Kinijos: „Mes palaikome poreikį peržiūrėti globalų atsakymą į situaciją“.
Europos Sąjunga antradienį išreiškė savo paramą Pasaulio sveikatos organizacijai. „Tai yra laikas solidarumui, ne laikas badyti pirštu arba trukdyti daugiašaliam bendradarbiavimui“, – žurnalistams Briuselyje pareiškė Bendrijos atstovė užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimais Virginie Battu-Henriksson.
Australijos pamoka
Australija sužinojo savo palaikymo D.Trumpo politikai kainą. Šalies Vyriausybė kartu su JAV prezidentu reikalavo, kad nepriklausomas tyrimas tirtų Kiniją ir jos nesugebėjimą perspėti pasaulį apie COVID-19 grėsmę. Tačiau valstybė gavo smūgį iš Kinijos. Kinija sukliudė dideliam Australijos eksportui – paskelbė įvedanti 80,5 proc. muitus iš šios šalies importuojamiems miežiams.
Didžiulė Australijos priklausomybė nuo prekybos su Kinija dabar daro šią šalį pažeidžiama.
Kinijos valdžia aršiai priešinasi teiginiams, kad koronavirusas atsirado ir pradėjo plisti pirmiausiai Kinijoje. Šalies propaganda visuomenei pateikia įvairias versijas, kuriose dėl COVID-19 pandemijos pradžios kaltinamos JAV, kitos Vakarų valstybės.
X.Jinpingo pareiškimas, kad JAV nutraukus finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai, Kinija kovai su virusu skirs 2 mlrd. JAV dolerių, taip pat siunčia vienareikšmišką žinutę JAV prezidentui. D.Trumpo pandemijos sprendimai tarptautinėje arenoje X.Jinpingui suteikia galimybes, apie kurias jis galbūt net nedrįso svajoti.
