Šalyse, kur gegužės 1-oji minima kaip Tarptautinė darbo diena, kasmetinės darbuotojų teisių šventės minėjimas leido išvysti pandemijos metu retą reginį: gausias ir glaudžiai susibūrusias minias, taip pat petys į petį žygiuojančius demonstrantus, sugniaužusius kumščius už transparantų. Tačiau Turkijoje ir Filipinuose policija dėl karantino uždraudė rengti Gegužės 1-osios protestus.
Profsąjungų lyderiams ši diena buvo išbandymas dėl gebėjimo mobilizuoti darbininkus reikšmingų ekonominių sutrikimų akivaizdoje.
Prancūzijoje tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, laikydami profsąjungų transparantus ir vėliavas. Kaukės, kurias dėvėjo daugelis dalyvių, priminė, kaip pasikeitė gyvenimas nuo vėliausio tradicinio Gegužės 1-osios minėjimo 2019-aisiais – dar neatėjus laikams, kai išplitęs koronavirusas visiškai pakeitė gyvenimo ir darbo būdus bei pakirto pilietines laisves, neretai ir teisę protestuoti.
Kai kurie žygiai, suvaržyti dėl COVID-19 apribojimų, pritraukė mažiau dalyvių negu tradiciniai priešpandeminiai renginiai. Tačiau šios akcijos vis tiek suteikė darbininkams galimybę išreikšti susirūpinimą dėl socialinių garantijų.
Indonezijoje, Pietryčių Azijos didžiausioje ekonomikoje, tūkstančiai žmonių išliejo pyktį dėl naujo darbo vietų kūrimo įstatymo. Kritiku teigimu, šis teisės aktas pakenks darbuotojams – pavyzdžiui, gali būti sumažintos išeitinės išmokos ir apribojimai užsienio darbuotojams. Tuo metu iniciatyvos autoriai teigia, kad ji padės pritraukti daugiau investicijų.
Protestuotojai padėjo gatvėse kapaviečių atvaizdų, simbolizuojančių jų beviltiškumą. Indonezijos profesinių sąjungų konfederacija tikėjosi, kad prie 200 miestų rengiamų eitynių prisijungs apie 50 tūkst. darbuotojų iš 3 tūkst. įmonių ir gamyklų.
Tuo metu Filipinų sostinėje Maniloje, kur prieš mėnesį paskelbtas karantinas buvo dviem mėnesiams pratęstas dėl prastėjančios epidemiologinės padėties, policija šimtams darbuotojų neleido demonstruoti vienoje aikštėje, pareiškė protestuotojų lyderis Renato Reyesas.
Tačiau demonstrantai vis gi trumpam susirinko judriame Manilos prospekte, reikalaudami išmokų dėl epidemijos, darbo užmokesčio subsidijų ir vakcinų nuo COVID-19, šalyje augant nedarbo ir bado lygiams.
„Darbuotojai iš esmės yra palikti likimo valiai ir tuo pat metu priversti karantinuotis“, – pareiškė profsąjungos vadovas Josua Mata.
Turkijoje kelių profsąjungų vadovams buvo leista padėti vainikus Stambulo Taksimo aikštėje, tačiau riaušių policija daugeliui kitų demonstrantų neleido pasiekti tos viešos erdvės. Progresyviųjų teisininkų asociacijos duomenimis, buvo sulaikyta daugiau nei 200 žmonių.
Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, turkams iki gegužės 17 d. uždrausta palikti namus, išskyrus atvejus, kai reikia įsigyti būtiniausių maisto prekių ir vaistų. Taip pat uždrausta rengti protestus Taksimo aikštėje.
Prancūzijoje kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų politiniai lyderiai, kurie, kaip prognozuojama, bus pagrindiniai prezidento Emmanuelio Macrono varžovai, jeigu šis sieks perrinkimo ateinančiais metais, užsipuolė valstybės vadovą dėl jo politikos ir atsako į pandemiją.
Ultrakairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas eisenos dalyviams pareiškė: „Tikiuosi, kad 2022 metų gegužės 1 dieną galėsiu vėl pasimatyti su jumis kaip respublikos prezidentas.“
Prancūzijoje nuo pandemijos pradžios mirė jau daugiau nei 104 tūkst. užsikrėtusiųjų koronavirusu.
Transliuotojas BFMTV pranešė, jog prancūzų riaušių policija panaudojo nedidelį kiekį ašarinių dujų per du iš dešimčių nacionaliniu mastu organizuotų mitingų. Paryžiaus policija pareiškė sulaikusi 10 asmenų.
