Pandemijos grimasa: tarša rekordiškai mažėja, bet ar ilgam?

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) praėjusią savaitę paskelbė, kad visame pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų šiais metais greičiausiai bus išmetama net 8 proc. mažiau – toks krytis būtų didžiausias per visą laiką, kai tokie rodikliai matuojami.

Be jokios abejonės, tai lems pasaulio „užsirakinimas“ siekiant suvaldyti naujojo koronaviruso pandemiją. Didelei daliai planetos sustojus, iškastinio kuro sunaudojama kur kas mažiau nei anksčiau.

Tačiau mokslininkai įspėja, kad džiaugtis dėl tokios viruso pagalbos kovai su pasauliniu atšilimu būtų nebrandu.

Mat kai pandemija pradės slopti, o tai jau vyksta bent jau su pirmąja jos banga, šalys, ypač priklausomos nuo stambiosios pramonės, skubės vėl užkurti savo ekonomikas. Tad tikėtina, kad emisijos vėl išsipūs – nebent vyriausybės nuspręs pereiti prie švaresnės energetikos.

Stovi ir pasaulis, ir teršalai

„Šis istorinis krytis vyksta dėl klaidingų priežasčių, – teigė IEA vadovas Fatihas Birolis. – Žmonės miršta, o valstybės patiria milžinišką ekonominę traumą.

Vienintelis būdas tvariai mažinti emisijas – ne skausmingi užsidarymai, o tinkamos energetikos ir klimato politikos įgyvendinimas.“

Šalyse, kurios prasidedant pandemijai paskelbė visiškai ar iš dalies užsidarančios ir išjungiančios didesnę ar mažesnę ekonominės veiklos dalį, gyvena daugiau nei 4 mlrd. žmonių.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Didelei daliai planetos sustojus, iškastinio kuro sunaudojama kur kas mažiau nei anksčiau.

Dar balandžio viduryje skelbta, kad daugelyje šių šalių energijos suvartojama 17-25 proc. mažiau nei 2019 metais. Tai nenuostabu: darbuotojai nevažiavo į darbą, gamyklos stingo, neskraidė ir keleiviniai lėktuvai.

Tiesa, IEA logiškai skelbia, kad daugelis šalių ims švelninti apribojimus. Tai jau įvyko Kinijoje, suvaržymai laisvinami daugelyje Europos valstybių, įskaitant Lietuvą.

Emisijų šiais metais turėtų būti ne daugiau nei 2010-aisiais – tarsi ir nubraukiamas visas taršos augimo dešimtmetis.

Vis dėlto didelė pasaulio dalis stovėjo išties netrumpai, o tai reiškia, kad anglies dioksido emisijų šiais metais turėtų būti net 2,6 mlrd. tonų mažiau. Krytis lyginant su praėjusiais metais – net 8 proc.

Emisijų šiais metais turėtų būti ne daugiau nei 2010-aisiais – tarsi ir nubraukiamas visas taršos augimo dešimtmetis.

Galima skaičiuoti dar kitaip: prognozuojamas emisijų sumažėjimas būtų šešis kartus reikšmingesnis nei krytis po pasaulinės finansų krizės 2009 metais. Taip, kaip dabar, situacija nesikeitė ir per Didžiąją depresiją tarpukariu, ir jau po Antrojo pasaulinio karo, kai Europa buvo tiesiog nuniokota.

VIDEO: Faktai ir mitai apie koronavirusą: kas padeda apsisaugoti ir kas nėra veiksminga?

Faktai ir mitai apie koronavirusą: kas padeda apsisaugoti ir kas nėra veiksminga?

Ronaldas Gutmanas, Eligija Barkutė

Ar klimatas nebus pamirštas?

Tiesa, yra dar nemažai neaiškumų. Jei šalys liks uždarytos ilgiau nei tikimasi arba jei verslai iš vietos judės labai sunkiai, taršos lygis gali sumažėti dar labiau. Kita vertus, jei virusas bus sukontroliuotas greičiau, emisijos susitrauks tik nežymiai.

IEA ataskaitoje taip pat pažymima, kad praeityje po pirminio šoko pasaulinės emisijos labai greitai pasiekdavo buvusį lygį.

O jei tokios šalys kaip Kinija bandys pagelbėti pramonei numodamos ranka į aplinkosaugos normas ar skirdamos subsidijas aplinką teršiančiai anglies ar plieno pramonei, emisijų kiekis gali pranokti buvusįjį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Naftovežis Teksase

Taip jau buvo po finansų krizės prieš dešimtmetį. Valstybės, siekdamos išsikapanoti iš recesijos, gausiai investavo į iškastinį kurą.

„Dabar labai svarbu palaukti ir sužinoti, ar šalys skirs užtektinai dėmesio švariai energetikai savo ekonominės pagalbos paketuose“, – pastebėjo F.Birolis.

Praėjusią savaitę Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Japonijos ir kitų šalių lyderiai jau surengė vaizdo konferenciją, kurios metu ragino pasaulį investuoti į technologijas, mažinančias emisijas – pavyzdžiui, saulės energetiką ir elektrinius automobilius.

F.Birolis: dabar labai svarbu palaukti ir sužinoti, ar šalys skirs užtektinai dėmesio švariai energetikai savo ekonominės pagalbos paketuose.

„Laukia sudėtingos diskusijos dėl lėšų paskirstymo. Tačiau labai svarbu, kad atgaivinimo programose visada būtų atsižvelgiama į klimatą“, – pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Oro kokybė įspūdingai pagerėjo

Kol kas energijos suvartojimo žemėlapis labai pasikeitęs. Per pirmąjį šių metų ketvirtį pasauliui prireikė beveik 5 proc. mažiau naftos nei pernai.

Šiemet iki kovo imtinai pasaulio keliuose eismo intensyvumas palyginti su praėjusiais metais sumažėjo beveik 50 proc., skrydžių kiekis – 60 proc. Būtent dėl sumažėjusios paklausos taip drastiškai smuko naftos kainos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Anglis

Anglies, purviniausio iškastinio kuro, per pirmąjį ketvirtį suvartota beveik 8 proc. mažiau. Tai, tiesa, lėmė ankstyvas Kinijos, didžiausios pasaulyje anglies vartotojos, užsidarymas. O dabar Kinija jau užvedusi didžiulės ir išties ne itin švarios pramonės variklį.

Jungtinės Tautos jau anksčiau skelbė: jei norime, kad globalus klimato atšilimas būtų mažesnis nei 2 laipsniai Celsijaus, emisijų po 8 proc. turėtų mažėti kasmet iki pat 2030-ųjų.

Kita vertus, pasaulinė anglies pramonė jau senokai konkuruoja su gamtinėmis dujomis ir atsinaujinančiais energijos ištekliais. Per pandemiją iš tikrųjų, nors ir nežymiai, išaugo vėjo ir saulės elektrinių paklausa.

Aišku, taip buvo ir todėl, kad daugelis užsidarusių šalių sunaudoja daug mažiau elektros – uždaryti biurų pastatai, restoranai, kino teatrai. Bet vėjo ir saulės jėgainės iš tiesų pigesnės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Los Andželas iki uždarymo

AFP/„Scanpix“ nuotr./Užsidaręs Los Andželas

Savo ruožtu mokslininkai ragina neatsipalaiduoti ir toliau stengtis suvaldyti pasaulinį atšilimą. Jungtinės Tautos jau anksčiau skelbė: jei norime, kad globalus klimato atšilimas būtų mažesnis nei 2 laipsniai Celsijaus, emisijų po 8 proc. turėtų mažėti kasmet iki pat 2030-ųjų.

„Užsidarymas – vienkartinis įvykis. Daug vien juo nepasieksi“, – pažymėjo Tarptautinių klimato tyrimų centro Norvegijoje tyrimų direktorius Glenas Petersas, kuris atkreipia dėmesį, kad pasaulis ir per šią krizę toliau remiasi iškastiniu kuru.

Tiesa, kai kurie ekspertai viliasi, kad per šią pandemiją žmonėms paaiškės, kuo būtų naudingas masinis perėjimas prie žalios energetikos.

Los Andžele ar Milane, kur paprastai dažnai tvyro smogas, pastaraisiais mėnesiais, oras stebėtinai švarus. Tarp kitko, Milane kaukes žmonės dėvėdavo ir prieš pandemiją – būtent dėl prastos oro kokybės ir taršos.

„Scanpix“ nuotr./Milaniečiai kaukes dėl taršos ir smogo nešiojo ir prieš pandemiją

„Tikiuosi, kad drastiškai pagerėjusi oro kokybė taps ženklu, koks galėtų būti pasaulis, jei pereitume prie žalios energetikos ir elektrinių mašinų“, – tvirtino Stanfordo universiteto mokslininkas Robas Jacksonas.