Pandeminis nuovargis yra tikras: ir jo vis daugiau

Medikai ir ligoninių darbuotojai visame pasaulyje tikrai pavargę – su COVID-19 kovojama jau septynis mėnesius.

Karo laikus primenanti retorika iš įvairių šalių lyderių lūpų jau nebeskamba. Žmonės, kurie pavasarį kone užsirakindavo savo namuose iš vidaus, dabar jau dvejoja ir sunkiai atsispiria norui susitikti su šeimos nariais.

Mokslininkai apie tai, kas dabar vyksta, kalbėjo jau seniai, – kad vyriausybės turės kovoti ne tik su sąmokslo teorijomis, bet ir kolektyviniu visiškai normalių visuomeninio gyvenimo dalyvių išsekimu įvairių suvaržymų akivaizdoje.

Nebepriima naujų taisyklių

43 metų personalo vadybininkė Zoe Sharp, gyvenant Vašingtone, per pandemiją iki šiol elgėsi labai atsargiai. Savo daugiabučio lifte ji vis dezinfekuodavo mygtukus, rytinį laikraštį trumpam įkišdavo į mikrobangų krosnelę.

Jos ketverių metukų sūnus Hankas net surašė sąrašą žmonių, kurių negalima apsikabinti, į kurį buvo įtraukti giminaičiai, kuriems COVID-19 yra pavojingiausia liga – pavyzdžiui, berniuko seneliai.

Tiesa, prieš savaitę moteris staiga apsisprendė. Z.Sharp nutarė nusipirkti lėktuvo bilietą į Memfio miestą Tenesio valstijoje ir su vyru bei sūnumi aplankyti savo uošvį. Pakeliui suplanavo dar ir apsilankymą pramogų parke.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pirkėjai prekybos centre Mančesteryje

Kitaip tariant, Hanko senelis iš sąrašo buvo išbrauktas, o Zoe tikina: „Man reikia, kad būtų ko laukti. Mano vaikai nori pamatyti savo senelį. Jiems neramu dėl senelio, jie apie jį dažnai kalba.“

Kolektyvinis išsekimas, arba pandeminis nuovargis, yra rimta kliūtis pasaulio vyriausybėms, norinčioms, kad piliečiai paklustų naujiems suvaržymams, kuriais siekiama suvaldyti koronaviruso plitimą.

Žmonės tikrai pyksta, kad barai ir kavinės, kurios vasarą veikė, dabar vėl uždarytos. Darbuotojų, kurie vasarą galėjo dirbti biuruose, vėl prašoma dirbti iš namų.

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, pernelyg didelis pandeminis nuovargis gali įsukti pavojingą ratą. Pavargę piliečiai atsipalaiduoja, tada padidėja užsikrėtimų skaičius, o tuomet skelbiami nauji apribojimai, kurie dar labiau didina nuovargį.

Pavyzdžiui, žmonės tikrai pyksta, kad barai ir kavinės, kurios vasarą veikė, dabar vėl uždarytos. Darbuotojų, kurie vasarą galėjo dirbti biuruose, vėl prašoma dirbti iš namų.

Prancūzijoje vyriausybė nutarė sutrumpinti saviizoliacijos laikotarpį iki vienos savaitės – taip tikimasi, kad žmonės labai nemaištaus.

Šalies švietimo ministras Jeanas-Michelis Blanquer pabrėžė: „Reikia balanso. Jei norime įvesti naują taisyklę, turime būti tikri, kad žmonės ją priims.“

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Paryžiaus vakarai po komendanto valandos

Artėjanti žiema – didelė problema

Apklausos abiejose Atlanto pusėse liudija, kad žmonės noriau laikosi taisyklių, susijusių su asmenine higiena, – jie dažniau plauna rankas, dėvi kaukes.

Kas savaitę „Gallup“ rengiami tyrimai rugsėjo pabaigoje parodė, kad net 91 proc. amerikiečių nešioja kaukes. Gegužę tokių žmonių buvo 80 proc.

Bet problemos, regis, prasideda, kai apribojimai smogia žmonių norui susitikti ir bendrauti su kitais. Tie patys „Gallup“ tyrimai rodo, kad amerikiečių, vengiančių nedidelių susibūrimų su giminaičiais ar artimiausiais draugais, dalis sumažėjo nuo 71 proc. iki 45 proc.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Apsauginė veido kaukė

Prancūzijoje apklausos gegužę liudijo, kad 72 proc. žmonių vengia didesnių susibūrimų ir renkasi nuotolinius susitikimus. Bet rugsėjo pabaigoje tokių piliečių buvo likę tik 32 proc., be to, tik 69 proc. apklaustųjų teigė, kad sveikindamiesi vengia kontakto.

Ryžto dėvėti kaukę irgi pristinga tam tikroje socialinėje aplinkoje. Jungtinėje Karalystėje spalio pradžioje apklausa parodė, kad kaukę viešumoje užsideda 98 proc. žmonių. Bendraujant akis į akį rodiklis vis dėlto nukrenta iki 19 proc.

Epidemiologų teigimu, tai yra problema, ypač dėl to, kad artėja žiema. Juk gerokai daugiau žmonių socializuosis uždarose erdvėse, o būtent jose virusas plinta efektyviausiai.

Laisvę keičia kankinimasis namuose

Jaunesni žmonės vis aiškiau suvokia, kad gali tapti infekcijos plitimo įrankiais, bet vis tiek svarsto vykti pas tėvus namo atostogų. Šiuo atveju iškalbinga prancūzės Clemence Jujo istorija.

33 metų moteris teigia planuojanti lapkritį vykti į Lioną, kur bus rengiamas jos giminės susitikimas – ten C.Jujo bendraus ir su savo tėvais, ir su savo seneliais, nors paskutinį kartą bendravo birželį. C.Jujo močiutė esą jai pasakė, kad geriau jau mirs nei liks be ryšio su artimaisiais.

„Scanpix“ nuotr./Praeivių Madrido gatvėse paskelbus naujus suvaržymus nesumažėjo

Dar birželį Clemence nė kiek nesijaudino, nes buvo ką tik pasibaigęs Prancūzijoje galiojęs karantinas, vienas griežčiausių Europoje. Kaip ir milijonai kitų prancūzų, ji aktyviai dalyvavo socialiniame gyvenime Paryžiuje.

Dabar, kai šalies sostinė virto aršiai liepsnojančiu COVID-19 židiniu, C.Jujo namuose jau neužsidarė – dirbti ji vyksta į biurą, kur visą dieną net prie stalo dėvi kaukę.

Kai prezidentas Emmanuelis Macronas įsakė nuo 21 valandos paskelbti komendanto valandą, C.Jujo paprašė savo boso leisti jai į darbo išeiti šiek tiek anksčiau – kad spėtų pabendrauti su draugais ir tiesiog pavaikščioti.

„Tiek daug visko vyksta, tai tikrai sekina“, – neseniai sėdėdama lauko kavinėje su vaikinu prisipažino Clemence.

V.Henry: turiu du magistro laipsnius, bet dviračiu pristatinėju siuntinius. Tokį darbą galėjau dirbti sulaukęs 16 metų.

Vincent'as Henry irgi pavargęs. Jis normaliais laikais parduoda vyną ir stipriuosius alkoholinius gėrimus, bet dabar, kai restoranai ir barai užtrenkė duris, verslas sustojęs – nuo kovo vyras nesurengė nė vienos degustacijos ir gyvena namie su tėvais, kuriems nebegali pakštelti į žandą.

„Turiu du magistro laipsnius, bet dviračiu pristatinėju siuntinius. Tokį darbą galėjau dirbti sulaukęs 16 metų“, – skundžiasi Vincent'as.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Protestas prieš koronavirusinius apribojimus Neapolyje

Apie nuovargį vis kalba ir Londone gyvenanti Diamondų šeima. Septynis mėnesius jie apsipirkdavo kartą per savaitę, dirbo namuose ir niekur iš jų nėjo, bet spalio 10-ąją nusprendė – gana.

Diamondai su draugais susitiko aludėje, o kitus bičiulius pakvietė sekmadienio pietų. Tiesa, greitai teko vėl užsidaryti, mat po kelių dienų londoniečiams buvo uždrausta priimti svečius savo namuose ir eiti į barą su žmonėmis, gyvenančiais kitur.

„Jautėmės geriau, atrodė, kad virusas kontroliuojamas ir kad niekuo nerizikuojame. Bet dabar belieka konstatuoti, kad žiema Britanijoje bus ilga ir ji visiems labai atsibos“, – tvirtino 36-erių Lawrence'as Diamondas.