Ukrainos nacionalinės legendos titulas įsteigtas 2021 m. Nuo tada jis kasmet suteikiamas žmonėms, kurie prisidėjo prie nepriklausomos Ukrainos sukūrimo, valstybės gynybos, šalies ekonomikos plėtros, mokslo, švietimo, kultūros, meno, sporto, sveikatos apsaugos, taip pat už aktyvią labdaringą ir visuomeninę veiklą.
Šiemet šis titulas suteiktas 11-ai asmenų. Šiuo titulu, be kitų, pagerbtas Ukrainos saugumo tarnybos karinės kontržvalgybos brigados generolas Ivanas Lukaševičius – jūrų bepiločių orlaivių, kurių dėka Ukraina susigrąžino Juodosios jūros kontrolę, krikštatėvis, dukart olimpinė fechtavimo čempionė Olha Charlan, kompozitorius Ihoris Pokladas, absoliutus sunkaus svorio pasaulio bokso čempionas Oleksandras Usykas bei... traukinio palydovė Iryna Jurčenko.
Kuo ypatinga Iryna Jurčenko?
Ukrainiečiams ji žinoma kaip garsaus sūnaus – Mariupolio „Azovstal“ gynėjų atstovo spaudai Dmytro „Oresto“ Kozackio – motina. Jo nuotraukos iš apsupto miesto ir gamyklos 2022 m. tapo žinomos visam pasauliui. Po keturių mėnesių nelaisvės D.Kozackis buvo iškeistas per belaisvių mainus ir toliau tarnauja kariuomenėje.
Jo motina taip pat pasižymėjo didvyriškumu, tačiau kasdienybėje. Kai jos Dmytro kartu su kitais „Azovstal" gynėjais laikė gynybą, Iryna ištisas savaites dirbo evakuacijos reisuose, kuriais pabėgėliai iš rytų buvo gabenami į Ukrainos vakarus.
Interviu ukrainietiškam „Vogue“ Iryna, turinti 30 metų traukinio palydovės darbo stažą, prisiminė pirmojo evakuacijos reiso iš Kyjivo į Užhorodą siaubą, kai kupė su katėmis, šunimis ir papūgomis buvo 6-8 keleiviai. Koridorius buvo pilnas žmonių.
„Štai suaugusiųjų pora su kūdikiu. Iryna stebuklingai atlaisvina jiems vietą kupė. Vyras pratrūksta, moteris vejasi, bėga paskui jį į tambūrą. Per vėlai: susinervinęs vyras ranka sudaužo stiklą, į vidų įsiveržia ledinis oras“, – pasakoja žurnalas.
„Amerikiečių žurnalistas stebi, kas vyksta. Jis turi bilietą, bet visą kelią su lagaminu stovi praėjime, užleisdamas vietą moterims.
Ne visi yra tokie mandagūs. Grupė užsieniečių studentų, nepaisydami nurodymo į traukinį leisti tik moteris ir vaikus, užima paskutinę kupė, tambūrą ir tualetą, neleisdami kitiems įeiti. Išeidami jie po savęs palieka netvarką, primenančią siaubo filmą.
Kažkokia moteris, mojavusi bilietu, bando miegoti ant gulto, kur jau susigrūdę jauna mama su kūdikiu ir neįgalus senelis. Ji nenori laukti, kol jie išlips stotyje, iki kurios liko tik valanda kelio. Irynai susilaikyti ir ištverti kainuoja neįtikėtinai daug jėgų“, – rašoma žurnale.
Apie tai, kad jos sūnus yra „Azovstal“, moteris sužinojo kovo 1 d., šeštąją karo dieną. Buvo aišku, kad ten – pragaras. Rusai bombardavo miestą iš visų jėgų. Su sūnumi ji stengėsi bendrauti kiekvieną dieną. Kiekvieną rytą moteris pradėdavo nuo elektroninio laiško sūnui. Kai rašai, nežinai, ar sulauksi atsakymo.
Balandžio 15 d. Dmytro parašė, kad gimė antrą kartą. Tą naktį į tą vietą, kur jis gulėjo, pataikė sviedinys. Sprogimo banga išmetė vyrą iš lovos, o lovą visiškai uždengė sutrupėjusios sienos gabalai.
Jei Dmytro būtų likęs gulėti ten, kur gulėjo, jis nebūtų gyvas, tačiau šrapnelis tik sužeidė jo galvą. Vėliau iš po griuvėsių ištraukė kolegę merginą. Ji liko gyva.
„Klausiausi jo, man plyšo širdis“, – vėliau savo išgyvenimais su žurnalistais dalijosi Iryna.
Ji tapo Ukrainos motinų drąsos ir vilties simboliu. Po to, kai jos sūnus pateko į rusų nelaisvę, ji daug pasakojo apie savo sūnų ir jo auklėjimą, dalijosi, kaip jai sekėsi išgyventi ilgas laukimo dienas ir mėnesius. Ji netylėjo, bet papasakojo pasauliui apie savo ir savo šalies likimą.
„Turiu laikytis, kad jis ateitų ir pamatytų mane tinkamos psichinės būklės. Ištvermė taip pat yra darbas“, – sakė Iryna.
2022 m. rugsėjo 21 d., kai moteris buvo darbe, jai paskambino iš nepažįstamo numerio. „Sūnau, ar tai tu?“ – paklausė moteris. „Mama, aš esu Ukrainoje. Mane iškeitė“, – išgirdo ji.
„Girdžiu, bet negaliu suprasti, klausiu vis iš naujo“, – dalijosi Iryna.
Taip jau atsitiko, kad Iryna dirbo pirmajame traukinyje, kuris atvyko į išlaisvintą Chersoną. „Žmonės verkė, apkabindavo palydovus, nešė jiems rudenines gėles“, – prisimena ji.
Iryna Jurčenko iki šiol tebedirba traukiniuose, kurie dabar pasiekia Lenkijos Holmą.
Moteris ir toliau kalba viešai, duoda interviu, kad palaikytų žmones, kad jie neprarastų vilties.
„Žinau, ką reiškia laukti savo vaiko iš nelaisvės“, – sako Iryna.
Į apdovanojimo ceremoniją Iryna Jurčenko atėjo pasipuošusi siuvinėta vyšyvanka, salėje sėdėjo ir jos sūnus – ji oriai paspaudė ranką ne tik prezidentui Zelenskiui, bet ir jo žmonai Olenai, kuri taip pat žino, ką reiškia nerimauti dėl savo vyro.
