Pirmadienį apie 3 val. 45 min. vietos (sekmadienį 19 val. 45 min. Lietuvos) laiku šalį sukrėtusio 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimo epicentras buvo apie 90 km į pietus nutolęs nuo Engos provincijoje esančios Porgeros. Po drebėjimo regioną sukrėtė dar du galingi pakartotiniai požeminiai smūgiai.
Po nelaimės daug kur nutrūko telefono linijos, tačiau Helos provincijos administratorius Williamas Bando laikraščiui „Post Courier“ sakė, kad drebėjimas pareikalavo ir aukų.
Leidinys pranešė, kad mažiausiai 13 žmonių žuvo Pietų Aukštikalnėse Mendyje, o dar 18 gyvybių stichija galbūt nusinešė gretimuose Kutubu ir Bosavės miesteliuose.
Dar apie 300 žmonių buvo sužeista, be to, apgadinta daug pastatų. Taip pat pranešama apie nuošliaužas ir atsivėrusias smegduobes.
Naujienų portalui „The Papua New Guinea Today“ katalikų kunigas Pius Halas sakė, kad drebėjimo sukeltos nuošliaužos nusinešė mažiausiai 10 žmonių, tarp jų – keturių vaikų, gyvybes.
Vis dėlto naujienų agentūra AFP negalėjo patvirtinti informacijos apie žuvusiuosius.
Į nelaimės vietą antradienį rengiasi skristi vyriausybinė vertinimo komanda, kuri turės įvertinti drebėjimo padarinius. Atkurti paslaugų teikimą ir infrastruktūrą padeda mobilizuoti kariai, sakoma vyriausiojo vyriausybės sekretoriaus Isaaco Lupari pranešime.
„Informacija bus paskelbta, kai ją suteiks vertinimo komandos iš nelaimės vietos“, – pridūrė I.Lupari.
Sugriauti namai
Helos gubernatorius Philipas Undialu sostinėje Port Morsbyje laikraščiui „The National“ sakė, kad žemės drebėjimas padarė didelių nuostolių.
„Remiantis iš ten gaunama informacija, padaryta gana daug žalos“, – sakė jis. Pasak Ph.Undialu, tarp Mendžio ir Maunt Hageno miestų suskaičiuota apie 19 nuošliaužų.
„Sugriuvo mūsų policijos nuovada, teismas, ligoninė ir net privatūs namai, – sakė jis. – Prireiks milžiniškų pastangų viskam atstatyti.“
Pasak JAV seismologų, po pirmo požeminio smūgio buvo užfiksuoti dar du pakartotiniai – 6 ir 6,3 balo stiprumo.
Papua Naujoji Gvinėja priklauso vadinamajam Ugnies žiedui – tektoninio aktyvumo zonai, juosiančiai Ramųjį vandenyną. Šioje zonoje dažni žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.
Mendžio gyventoja Agnes Kep „Post Courier“ pasakojo, kad miegojo, kai pajuto drebant žemę.
„Jautėme, kad virpa namas ir žemė, norėjome bėgti iš namo pro duris, bet buvo per vėlu“, – sakė moteris. Ji pasakojo būgštavusi, kad išėjus į lauką „žemė gali atsiverti ir mus praryti“.
Kep sakė, kad per drebėjimą įgriuvo šiaudinis jos namo stogas, „tačiau mums tai nerūpėjo, tiesiog laikėmės susikabinę ir laukėme, kol drebėjimas liausis“.
„Kai išėjome į lauką, vos galėjome atpažinti mus supančią aplinką; niekas nebebuvo pažįstama. Anksčiau ten stovėjusio namo ir medžio nebebuvo“, – pridūrė ji.
Tame regione veikia kelios naftos ir dujų kompanijos. Kompanijos „ExxonMobil PNG“ atstovai nurodė, kad dujų gamyklos pastatai nukentėjo nuo drebėjimo, tačiau visi jos darbuotojai buvo saugūs. Pasak atstovų, dėl nelaimės prireikė evakuoti nedaug darbuotojų.
Australijos naftos telkinių paieškų kompanija „Oil Search“ nurodė, kad saugumo sumetimais laikinai sustabdė savo darbą, kol bus įvertinti nuostoliai. Apie nukentėjusius darbuotojus taip pat nepranešama.
Papua Naujoji Gvinėja priklauso vadinamajam Ugnies žiedui – tektoninio aktyvumo zonai, juosiančiai Ramųjį vandenyną. Šioje zonoje dažni žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.
