Šimtai stebėtojų, įskaitant vaikus, stebėjo ir fotografavo trečiadienį vykusią egzekuciją. Šiurpios nuotraukos pasklido pirmuosiuose šalies laikraščių puslapiuose. Keletas laikraščių bei pats premjeras, policija ir diplomatai pasmerkė tokį moters nužudymą.
Kaimiškose Papua Naujoji Gvinėjos vietovėse įvykus nelaimėms asmenys dažnai apkaltinami raganavimu. Pastaraisiais metais kaltinimai peraugo į smurto aktus.
Anot nacionalinės policijos atstovo Dominico Kakaso, tai pirmoji per metus įvykusi su raganavimu susijusi žmogžudystė.
Moteris buvo kankinama karštu geležine lazda, apipilta benzinu ir ant šiukšlių krūvos padegta prispausta automobilių padangomis.
Kepari Leniata, 20-metė mama, buvo apkaltinta raganavimu, po to, kai ligoninėje mirė šešiametis berniukas. Jau kitą dieną moteris buvo kankinama karšta geležine lazda, apipilta benzinu ir ant šiukšlių krūvos padegta prispausta automobilių padangomis. Incidentas vyko Vakarų Hailando provincijos Mount Hageno sostinėje.
Penktadienį policijos telefonai kaito, komisaro pavaduotojas kaltino tyrėjus nesuėmus nė vieno įtariamojo.
Anot D.Kakaso, visuomenė su pareigūnais bendradarbiauti nelinkusi, o policininkai dirbo nepakankamai atkakliai. Pareigūnas įvardijo, kad bene didžiausiu įtariamuoju tapo moters sutuoktinis, kuris pabėgo į provinciją. Kol kas nežinia, ar vyras ir mirusio berniuko šeima kaip nors susiję. Įtariama, kad rankas prie nusikaltimo prikišo daugiau nei 50 žmonių.
Policijos komisaras Tomas Kulunga žmogžudystę įvardijo kaip „šokiruojančią ir šėtonišką“. „Mes gyvename 21 amžiuje ir tai visiškai nepriimtina“, – sakoma komisaro pranešime. Jis pasiūlė įsteigti teismą, kuris imtųsi spręsti raganavimo kaltinimų, tai esą būtų alternatyva vietinių kaimo gyventojų teismui.
Premjeras Pete O’Neillas teigė nurodęs policijai naudoti visas turimas pajėgas, kad žudikai būtų nuteisti. Pasak jo, moterys neturi tapti raganavimo, su kuriuo neturi nieko bendra, aukomis.
JAV ambasada išleido pareiškimą, kuriuo ragina stiprinti kovos su smurtu prieš moteris įstatymus.
Australijos ambasada, Papua Naujosios Gvinėjos kolonijinė valdytoja iki pat nepriklausomybės, 1975 metų, ir pagrindinė tautos pagalbos teikėja, pranešė, kad prisijungia prie visų, kurie laukia kuomet kaltininkai bus atvesdinti į teismą.