Ketvirtadienio duomenimis, virš 57 mln. gyventojų turinčioje PAR nustatyta daugiau nei 80 tūkst. užsikrėtimo atvejų, 1 674 su COVID-19 siejamos mirtys. Vienam milijonui gyventojui tenka 1 356 užsikrėtimo atvejai, kai tokiose daugiausia gyventojų turinčiose Afrikos valstybėse kaip Nigerija – 86 patvirtinti atvejai milijonui gyventojų, Etiopijoje – 33.
Sparčiausiai užsikrėtusių skaičius PAR ėmė augti nuo birželio 9-osios, praėjus dienai po to, kai vėl buvo atidarytos mokyklos.
Praėjusį trečiadienį pranešta, kad Vakarų Kyšulyje mažiausiai 20 mokyklų buvo uždarytos po to, kai 98 mokytojai užsikrėtė koronavirusu. Čia taip pat užsikrėtė ir apie 1,8 tūkst. mokinių.
Žiniasklaidoje atvejų augimas siejamas su atnaujintu švietimo įstaigų darbu, tačiau švietimo ministrė Debbie Schafer tai neigė. „1 537 iš šių atvejų užfiksuoti dar prieš atidarant mokyklas“, – sakė ji.
Nepaisant žymiai išaugusio atvejų skaičiaus, PAR ruošiamasi švelninti karantino ribojimus. Prezidentas Cyrilas Ramaphosa paskelbė, kad žmonės vėl galės prisėsti pavalgyti restoranuose, bus leidžiama atsidaryti kirpykloms, kazino ir kino teatrams, rašo BBC.
Bus leidžiama užsiimti ir tokiu nekontaktiniu sportu kaip golfas ir tenisas. Tiesa, C.Ramaphosa nenurodė tikslios ribojimų švelninimo datos – teigė ją paskelbsiąs vėliau.
Tragiškas scenarijus neišsipildė
Afrikos šalyse ėmus daugėti įvežtinių atvejų ir prasidėjus viruso plitimui visuomenėje, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pradėjo reikšti nerimą dėl COVID-19 krizės šiame žemyne. Organizacijos atstovai tikino, kad silpna sveikatos apsaugos sistema greitai galėtų tapti perpildyta, rašo CNN.
Billo Gateso žmona filantropė Melinda Gates balandį transliuotojui teigė, kad krizė Afrikoje gali taip įsisiautėti, jog užsikrėtusiųjų lavonai bus matomi tiesiog gatvėse.
Tačiau, nuo pandemijos pradžios praėjus penkiems mėnesiams, Afrikoje katastrofiški scenarijai neišsipildė.
Gydytojas iš Etiopijos Johnas Nkengasongas CNN sakė, kad viena to priežasčių gali būti ta, jog daug Afrikos šalių lyderių ėmėsi tinkamų veiksmų pandemijos pradžioje, veikė koordinuotai. Vienas tokių žingsnių – ekonomikų uždarymas.
Sveikatos apsaugos ekspertai sako, kad prie lėto viruso plitimo galėjo prisidėti ir ilga Afrikos valstybių patirtis kovojant su tokiomis ligomis kaip Ebolos virusas bei geltonoji karštligė.
PSO Afrikos atstovas Humphrey Karamagi ir grupė tyrėjų mano, kad galbūt svarbesnį vaidmenį suvaidino socioekologiniai faktoriai.
Vienas tokių – gana neintensyvus judėjimas žemyne. Dėl nepakankamų kelių tinklų ir todėl, kad kai kuriuose regionuose žmonės daugiausia gyvena kaimuose, virusui plisti galimybių buvo mažiau.
Anot tyrėjų, virusas lėtai plisti galėjo ir dėl tokių faktorių kaip oras bei krituliai, rašo CNN.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ar pavasarį šylantis oras pristabdys koronaviruso plitimą?
Sveikatos apsaugos ekspertai kaip privalumą kalbant apie lėtą viruso plitimą nurodo populiacijos sudėtį. Daugiau nei 70 proc. Užsachario Afrikos gyventojų yra jaunesni nei 30 metų, o kituose žemynuose COVID-19 labiausiai paveikė senyvus žmones.
Pasak H.Karamagi, mažesnis sergamumas diabetu, hipertenzija ir mažesnis Afrikos gyventojų nutukimas taip pat turėtų nulemti mažesnį užsikrėtusiųjų skaičių.
