556 tūkst. nutekintų „Asiaciti“ dokumentų atskleidžia, kaip Kuko salose, Ramiajame vandenyne plytinčioje Samoa ir Karibų Nevio saloje padalinius turinti įmonė padeda išvengti mokesčių.
Apie patikos fondus mokesčių rojuose padedančios įsteigti „Asiaciti“ schemas ir klientus rašo Willas Fitzgibbonas ir Scilla Alecci.
„Paradise Papers“ – tarptautinis tyrimas, atliekamas Vokietijos leidinio „Süddeutsche Zeitung“ gautų duomenų pagrindu, tarptautinės žurnalistų komandos darbą koordinuojant žurnalistinių tyrimų centrui „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ).
15min – vienintelis šio tyrimo partneris Lietuvoje, turintis išskirtines teises kartu su pasauliniais partneriais publikuoti naujausius „Paradise Papers“ tyrimus. Projekto naujienas kviečiame sekti specialiame polapyje.
Ofšorai negimusiems vaikams
2008-ųjų vasarį keturmetė Happy gimtadienio proga iš mamos gavo penkias savo tėvo milijardieriaus investuotojo Jameso Rogerso knygas. Viena jų – ilgesnė nei 430 psl., kitose dviejose buvo rašoma, kaip investuoti į grūdus, medvilnę ir anglį.
Tiesa, J.Rogerso žmona savo dukrai nedavė knygų kopijų – ji Happy ir kitai dukrai, turėjusiai gimti tik po mėnesio, perleido autorines knygų teises. Ji tai padarė pasitelkdama ofšorinius patikos fondus, naudojamus turto slėpimui ir mokesčių vengimui.
Tai – vienas iš dešimčių pervedimų, skirtų papildyti septynis patikos fondus, priklausančius J.Rogersui, jo žmonai ir dviem dukroms. 2013-aisiais milijardieriaus advokatas įmonei „Asiaciti“ rašė, kad kai kurie patikos fondai buvo įkurti „mokesčių tikslais“.
Kitais metais Happy ir jaunesniajai dukrai priklausantys patikos fondai buvo papildyti daugiau nei 100 tūkst. dolerių (84 tūkst. eurų). Tai – honoraras už parduotas tėvo knygas.
2015-aisiais J.Rogerso šeimos narių patikos fondų vertė jau siekė 32 mln. dolerių (27 mln. eurų).
„Asiaciti“ atstovai neatsakė į prašymus pakomentuoti. Jų išplatintame pranešime teigiama, kad įmonė laikosi visų įsakymų ir taisyklių bei paneigė bet kokią neteisėtą veiklą.
Patikos fondas per 24 val.
Būstinę Singapūre turinti įmonė „Asiaciti“ buvo įkurta 1978 metais. Jos klientai – itin turtingi amerikiečiai, kinai, šveicarai, rumunai, nigeriečiai, tailandiečiai ir pietų afrikiečiai.
„Asiaciti“ teikia mokesčių, apskaitos ir „turto apsaugos“ paslaugas individams ir kompanijoms visame pasaulyje. Daugiausia pajamų įmonė gauna iš patikos fondų steigimo.
J.Adkissonas: „Kreditoriams, advokatams ir mokesčių pareigūnams sudėtinga ir brangu prieiti prie lėšų, laikomų patikos fonduose. Jie sako: be be be, negalite jų gauti.“
Ofšoriniai patikos fondai – sunkiai perprantami teisiniai instrumentai: tikrieji jų savininkai – nežinomi, kitos detalės taip pat retai prieinamos viešai. Patikos fondai leidžia viešumo vengiantiems asmenims tvarkyti finansus be kreditorių, buvusių sutuoktinių ar teismų priežiūros.
Anot senos „Asiaciti“ internetinės svetainės versijos, tik per 24 val. ir vos už 300 dolerių (253 eurų) klientas gali nusipirkti „aukščiausio lygio ofšorinius produktus“ tam, kad kauptų ir išsaugotų turtą.
„Liūdna yra tai, kad Kuko salų patikos fondais dažnai naudojasi žmonės, norintys apgauti kreditorius“, – teigė Jay Adkissonas, advokatas ir ekspertas liudininkas su „Asiaciti“ susijusioje sukčiavimo byloje.
„Kreditoriams, advokatams ir mokesčius renkantiems pareigūnams sudėtinga bei brangu prieiti prie lėšų, laikomų patikos fonduose, – teigė J.Adkissonas. – Jie sako: be be be, negalite jų gauti.“
Globalus galvos skausmas
Nutekinti dokumentai atskleidžia, kad fondus tikrinantys pareigūnai nerado klientų informacijos, kuri būtina siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir mokesčių vengimui.
Pavyzdžiui, Kuko salų Finansų priežiūros komisija 2008-aisiais nustatė, kad dokumentuose pateikta informacija atitinka tik 33 proc. nustatytų reikalavimų. Iš nutekintų įmonės darbuotojų susirašinėjimų akivaizdu, kad jiems toks dėmesys labai nepatiko.
Tarp „Asiaciti“ klientų – Seriko Burkitbajevo šeima. Buvęs Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo patarėjas ir šalies valstybinės naftos ir dujų kompanijos vadovas S.Burkitbajevas 2009-aisiais buvo apkaltintas neteisėtu 20 mln. dolerių (16,8 mln. eurų) pasisavinimu ir kitais nusikaltimais. Jam buvo skirta šeši metai įkalinimo.
2012-aisiais, kai S.Burkitbajevas vis dar buvo už grotų, jo žmona ir dvi dukros Kuko salose įkūrė tris patikos fondus. S.Burkitbajevas tapo naudos gavėju, vadinasi, galėjo gauti fonduose laikomus pinigus.
Anot 2013-aisiais siųstų elektroninių laiškų, „Asiaciti“ žinojo apie politinę S.Burkitbajevo praeitį, tačiau vis tiek bendradarbiavo su jo šeima.
Anot 2013-aisiais siųstų elektroninių laiškų, „Asiaciti“ žinojo apie politinę S.Burkitbajevo praeitį, tačiau vis tiek bendradarbiavo su jo šeima.
Patikos fondai turėjo būti papildyti 2 mln. dolerių (1,68 mln. eurų), gautų pasirašius nekilnojamojo turto sandėrį.
2011-aisiais pardavus vienai iš S.Burkitbajevo dukrų priklausančią buvusią sovietinę kasetinių bombų gamyklą, patikos fondų laukė dar 6,6 mln. dolerių (5,5 mln. eurų).
Patikos fondai buvo uždaryti 2016-aisiais. Burkitbajevų šeima nesutiko pakomentuoti.
Tarp klientų – pagarsėję sukčiai
Kiti „Asiaciti“ klientai – ne mažiau spalvingi. Pavyzdžiui, pensininkus apgaudinėję Seanas Novisas ir Gary Denkbergas. Jie pranešdavo senjorams, esą, šie laimėję daugiau nei milijoną dolerių, ir iškeldavo vieną sąlygą: tam, kad gautų prizą, reikėdavo susimokėti 19,99 – 24,99 dolerių (16,88 – 21,10 eurų) mokestį.
Jie pranešdavo senjorams, esą, šie laimėję daugiau nei milijoną dolerių, ir iškeldavo vieną sąlygą: tam, kad gautų prizą, reikėdavo susimokėti 19,99 – 24,99 dolerių (16,88 – 21,10 eurų) mokestį.
Pinigus pervedę pensininkai nieko negaudavo, o per ketverius metus S.Novisas, G. Denkbergas ir kiti susikrovė daugiau nei 30 mln. dolerių (25,3 mln. eurų).
Nutekinti dokumentai atskleidžia, kad jie abu turėjo patikos fondus, kuriuose kiekvienas laikė po daugiau nei milijoną dolerių.
Anot Arizonos valstijos prokuroro, nagrinėjusio ieškinį dėl reketo, kaltinamasis prekybininkas Shermanas Unkeferas III naudojosi Kuko salose įsikūrusiais patikos fondais tam, kad „paslėptų savo sukauptą turtą“.
Aštuonerius metus sėdėjęs kalėjime ir iš jo išėjęs Sh.Unkeferas III paslėpė turtą, kad nereikėtų 1300-ams sukčiavimo aukų išmokėti 18 mln. dolerių (15,2 mln. eurų) kompensacijų.
Anot aukoms kompensacijas bandančio gauti pareigūno M.FitzGibbonso, Sh.Unkefero III patikos fonduose laikyti pinigai į JAV buvo grąžinti 2014-aisiais.
„Buvo akivaizdu, kad jie bandė jo turtą paversti kiek įmanoma labiau nepasiekiamu“, – sakė M.FitzGibbonsas.
