Vos tik Maskva kaip atsaką į sankcijas uždraudė pieno, mėsos produktus, daržoves ir vaisius iš daugelio Vakarų šalių, rusai, seniau garsėję tik savo juoda duona bei bulviniais blynais, tapo aukščiausios kokybės sūrio „gamintojais“.
Kadaise buvusios Sovietų Sąjungos juodosios rinkos atstovai garsėjo suklastotų etikečių naudojimu padirbtų produktų kaip brangių importo prekių pardavimui. Dabar viskas vyksta atvirkščiai.
Du Maskvos restoranų virėjai pasakojo pirkę tikrąjį Parmigiano – Reggiano sūrį, gaminamą tik ypatingose šiaurės Italijos provincijose. Sūris atkeliavo originaliose itališkose pakuotėse, o tada buvo pažymėtas žaliais lipdukais su užrašu „pagaminta Baltarusijoje“.
Rusai, seniau garsėję savo juoda duona bei bulvių blynais, tapo aukščiausios kokybės sūrio „gamintojais“.
Viešbučių bei restoranų federacijos prezidentas Igoris Bucharovas teigė, kad buvo nustebintas, šalia restorano pamatęs ženklą su paprasčiausiu užrašu „Parmezanas“ ir prirašytu telefono numeriu.
Didžiosios dalies maisto iš Vakarų importo draudimas daugiausia problemų sukėlė picerijų, suši barų bei prancūzų stiliaus restoranų, veikiančių visoje Rusijoje, ypač sostinėje Maskvoje, nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo, savininkams.
Dabar virėjai ieško naujų tiekėjų, pirkdami skanėstus iš kontrabandininkų, perrašinėdami receptus bei atnaujindami meniu.
„Virėjas tokiomis aplinkybėmis privalo daryti, ką tik gali, ir taip greit, kaip tik įmanoma, – sako gurmaniškų patiekalų, perdarytų iš tradicinių rusiškų, restorano savininkas I.Bucharovas. – Rusijos virėjai, praeityje pripratę prie panašių nepriteklių, Maskvos virtuvėse elgiasi daug išradingiau, nei užsieniečiai.“
Baltarusija tapo ne tik itališkų sūrių, vaisių ir daržovių, bet ir visų padirbtų etikečių tiekėja.
Tuo metu Rostislavas Ordovskis – Tanajevskis Blacko, sukūręs vakarietiško stiliaus restoranų tinklą posovietinėje Rusijoje 1990–aisiais ir valdantis „Rosinter“ bendrovę, kuri turi „Planet Sushi“ ir itališkojo „Il Patio tinklus“, teigia, kad jo pasiūlos grandinė, didžiausia Rusijoje, žlugo.
„Logistika yra visiškai sunaikinta. – sakė jis. – Mes turėsime palaukti bent tris mėnesius, kol paaiškės reali situacija.“
Kelių aukšto lygio restoranų, 85-90 proc. savo produkcijos gaunančių iš užsienio, virėjai buvo įsitikinę, kad visada yra būdas gauti viską, ko tuo metu reikia. Dauguma žiniasklaidai prakalbo tik užsitikrinę konfidencialumą, kad išvengtų savo gurmaniškų prekių gavimo paslapčių atskleidimo.
Baltarusijos muitinėse – akivaizdi spraga. Minskui negalioja jokie importo iš ES draudimai. Minskas yra Muitų sąjungoje su Maskva, o tai reiškia, kad produktai gali būti legaliai įvežti į Baltarusiją, o iš ten nugabenti į Rusiją be jokios pasienio kontrolės.
Du virėjai teigė, kad tai vis labiau taikoma praktikoje. Baltarusija tapo ne tik itališkų sūrių, vaisių ir daržovių, bet ir visų padirbtų etikečių tiekėja.
Federalinė statistikos tarnyba teigia, kad maisto kainos rugpjūtį buvo 10,3 procento didesnės nei prieš metus.
Oficialus Rusijos muitinės įstaigos pareigūnas tikino neturįs jokių oficialių duomenų apie importą ir atsisakė komentuoti apie tai, ar pareigūnai pastebėjo išskirtinai supakuotą parmezano sūrį.
„Sūris tokio kulinarinio turizmo laikais keliauja laisvai, neretai yra gabenamas tiesiog kelionių lagaminuose. –sakė Baltarusijos vyriausybės šaltinis. – Tačiau didelio masto organizuoti gabenimai nebus toleruojami.“
Baltarusijos valstybinės sėklų ir augalų apsaugos inspekcijos direktorius Leonidas Pleško sako, kad maisto iš Baltarusijos į ES importas uždraustas būtų tik tada, jei dokumentai atskleistų, kad produktai buvo skirti tolesniam vežimui į Rusiją.
Gabenti kontrabandinius produktus tokiais būdais kaip per Baltarusiją yra tik vienas iš variantų. Restoranų darbuotojai ieško naujų tiekėjų ir iš Azijos bei Pietų Amerikos. Tai gali reikšti kūrybišką meniu koregavimą.
Maskva pernai uždraudė mėsos importą iš JAV, o šiemet dar ir iš Australijos. Rusijos restoranai siunčiasi produktus iš Argentinos, Brazilijos ir Urugvajaus.
I.Bucharovas paminėjo, kad Rusijos virėjai buvo susidūrę su panašiais išradingumo išbandymais ir praeityje, ypač 1998 metais, kai Rusijos finansų krizė lėmė importo trūkumą.
„Žinoma, tai blogai aukštos klasės restoranams. 1998-aisiais mes nusipirkome pigesnių skirtingos kokybės produktų ir nustatėme, kad tie, kurie valgė mūsų restoranuose nedelsiant pajuto pokyčius. Mes buvome priversti grįžti prie geresnių, brangesnių produktų, kad neprarastume klientų“, – sakė jis.
Tada jis dirbo valandų valandas bandydamas rasti pakaitalus produktams, o jo meniu buvo keičiami kasdien. Jis stengėsi išsiversti 100 patiekalų panaudodamas tik 20 kilogramų avienos.
„Mes neužsidarėme. Bet tiems restoranamas tai bus ššūkis. Jie turi suprasti, kad 1998-aisiais mes metus dirbome be pelno“, – sakė jis.
Mes neužsidarėme. Bet tiems restoranamas tai bus ššūkis. Jie turi suprasti, kad 1998-aisiais mes metus dirbome be pelno.
Kremliuje naivai tikimasi, kad draudimas paskatins Rusijos žemės ūkį. Kai kurie gurmanai sako, kad tai turėtų būti galimybė skatinti Rusijos virtuvės pokyčius, ruošiant ne tik barščius ir marinuotą silkę, bet ir mažiau žinomus patiekalus iš įvairių šalies regionų.
„Prieš penkerius metus pradėjome kalbėti apie būtinybę plėsti Rusijos regioninę virtuvę. – sakė I.Bucharovas. – Mes turime panaudoti visas technologijas, kurias gavome iš Vakarų, savo produktams ir jais atskleisti savo regioninės virtuvės privalumus.“
Vis dėlto, net tose srityse, kur Rusija gamina kokybišką maistą, eksportui gali paprasčiausiai trūkti infrastruktūros, kad pasiektų šalies vartotojus visose 11 savo laiko juostų. Tolimųjų Rytų žvejybos laivynas gauna daug jūros gėrybių Ramiojo vandenyno pakrantėje, bet daugiausia jas eksportuoja į Aziją, vietoj to, kad transportuotų per Sibirą į Rusijos europinę dalį. Tuo tarpu Maskvos lentynose dominuoja Kinijos tunas.
Restoranams didžiausia problema gali būti ne ingredientų stoka, bet kainų išlaikymas, ypač tokiu metu, kai ekonominiai sunkumai mažina klientų išlaidavimą.
Vienas virėjas sakė, kad Parmezano sūris iš Baltarusijos buvo 20 proc. brangesnis nei atgabentas tiesiai iš Italijos.
Vienas virėjas sakė, kad Parmezano sūris iš Baltarusijos buvo 20 proc. brangesnis nei atgabentas tiesiai iš Italijos. Kiti sakė, kad kai kurių produktų kainos per mėnesį jau pakilo nuo 5 iki 20 procentų.
Federalinė statistikos tarnyba teigia, kad maisto kainos rugpjūtį buvo 10,3 procento didesnės nei prieš metus, ir, nors vaisių ir daržovių kainos vasarą krenta, virėjai sako, kad, pavyzdžiui, geros kokybės pomidorai tampa vis brangesni.
„Žinoma, kad kai kurie žmonės šiuo metu siekia valdyti kainas. – teigia I.Bucharovas. – Bet aš neabejoju, kad per du – tris mėnesius viskas keliaus iš naujų tiekėjų.“
