Romano ir kitų ukrainiečių karo belaisvių būklė kelia siaubą ir asociacijas su tamsiausiais žmonijos istorijos puslapiais – nacių koncentracijos mirties stovyklomis, rašo „Ukrajinski nacionalni novyny“.
„Šiose siaubingose nuotraukose ukrainietis Horilykas Romanas Vasiljevičius užfiksuotas po dvejų metų, praleistų Rusijos nelaisvėje. Romanas ir dar 74 karo belaisviai buvo grąžinti iš rusų nelaisvės 2024 m. gegužės 31 d. pasikeičiant karo belaisviais, nors karo veiksmuose nedalyvavo. Romanas vyresnysis dirbo Černobylio atominės elektrinės apsaugos kontrolės posto kontrolieriumi. Jį ir kitus 168 Černobylio atominę elektrinę saugojusius 168 nacionalinius gvardiečius rusai tiesiog paėmė įkaitais ir 2022 m. kovo mėn. išvežė iš Ukrainos per Baltarusiją. 89 iš jų vis dar laikomi nelaisvėje, o Rusijos pusė jais naudojasi, kad iškeistų juos į mūšyje į nelaisvę paimtus Rusijos kariškius“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad per visą nelaisvės Rusijoje laikotarpį belaisvių ukrainiečių nė karto nelankė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto stebėtojai.
„Neleidimas stebėtojams lankyti karo belaisvių pažeidžiant Ženevos konvencijų nuostatas yra sąmoninga ir tikslinga Rusijos valdžios institucijų politika. Tai daroma sąmoningai, kad Tarptautinis Raudonasis Kryžius negalėtų užfiksuoti, kaip Rusijos pusė elgiasi su karo belaisviais. Norint nuslėpti nuo pasaulio nežmonišką Rusijos požiūrį į ukrainiečius, tiesiogine to žodžio prasme – ukrainiečių tautos genocido politiką. Visų karo belaisvių ir civilių įkaitų grąžinimas iš Rusijos gulago yra Ukrainos prioritetas“, – priduriama projekto pranešime.
Gegužės 31 d., penktadienį, Ukraina su Rusija apsikeitė kaliniais ir 75 ukrainiečiai grįžo namo.
Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas sakė, kad visi grįžusieji iš nelaisvės pasakojo apie kankinimus. Maždaug trečdalis jų buvo sužeisti ir sunkiai sužeisti. Absoliučiai visi neteko beprotiškai daug svorio ir jiems reikalingas gydymas bei reabilitacija.
