R.Dabrukas į Paryžių atvyko apie 4 val. ryto, kai sprogimai jau buvo liovęsi.
„Niekas jokių sienų nesaugo Prancūzijos. Kiek nori, tiek važiuoji. Iki pat tos vietos, kur įvyko teroro atakos, nebuvo jokio posto“, – sakė jis 15min.lt
Pasak R.Dabruko, apie išpuolį kavinėje „Contua Voltaire“ žiniasklaida neskelbė.
„Yra daug vietų visame mieste. Kol kas laisvai priėjome prie vienos“, – sakė jis.
Šįryt, po Paryžiuje įvykdytų teroro išpuolių, Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad kol kas nėra žinių, kad būtų per jas nukentėję lietuviai.
Tačiau netoli įvykių buvo ne vienas lietuvis. Štai „Facebook“ grupėje Paryžiaus lietuviai pasakoja, kad žudynės vyko visai šalia jų namų.
Šaudymus matė iš arti
„The Guardian“ pakalbino teroro įvykių vietoje buvusį Marką Colcloughą. Jis pats matė šaudymus vienoje kavinių.
Liudininkas pasakojo, kad vyras su automatiniu ginklu prie kavinės stovėjo pasiruošęs šaudyti.
Viskas, ką jis vilkėjo, buvo aptempta. Net batai ir kelnės. „Jokių užtrauktukų ar grandinėlių. Visi drabužiai juodi. Jis buvo kairiarankis“, – pastebėjo liudininkas.
Paleidęs tris ar keturis šūvius, jis iškart nužudė kelis kavinėje lauke sėdėjusius žmones.
„Mes matėme, kad jie buvo nušauti. Jie nukrito nuo kėdžių“, – pasakojo liudininkas.
Tada teroristas apsisuko ir šovė į netoliese stovėjusios mašinos vairuotoją. Po to žudikas įžengė į kavinę ir ten paleido dar apie 20 šūvių. „Tada stojo tyla“, – sakė liudininkas.
Mačiau žmogų, kuris buvo pašautas į skrandį. Tai buvo labai baisu. Visur aplink telkšojo kraujas. Vaizdas labai skyrėsi nuo filmų, – pasakojo liudininkas.
Per šaudynes vyras nubėgo tolyn, tačiau paskui sugrįžo atgal prie kavinės. Nužudytųjų kūnai tebegulėjo ant žemės, automobilio vairuotojui pagalbą suteikti bandė praeiviai.
Tuomet vyras nutarė eiti namo. Tačiau buvo pasitiktas policijos pareigūnų ir grąžintas atgal į kavinę.
„Tai buvo siaubinga. Mes matėme sužeistus žmones, labai sunkiai sužeistus žmones, net žuvusiuosius. Jų buvo dešimt, o gal ir dar daugiau. Mačiau žmogų, kuris buvo pašautas į skrandį. Tai buvo labai baisu. Visur aplink telkšojo kraujas. Vaizdas labai skyrėsi nuo filmų“, – atsiminė liudininkas.
Policija liudininkų klausė, kaip teroristas pasišalino, ar jie girdėję kokį mašinos gausmą. Tada buvome nuvežti į nuovadą liudyti. Joje buvo vien liudininkai iš įvairiausių Paryžiaus vietų. Kai kurie patys slėpėsi po nušautų žmonių kūnais. „Visiems ši naktis buvo baisi“, – sakė M.Colcloughas.
Gulėjo po žuvusiais
„The Guardian“ dar vienas tragedijos liudininkas Marcas Couprisas pasakojo, kad ant jo užvirto nušautas vyras.
„Gulėjau ant grindų, ant manęs užvirto vyras. Kitas prisiglaudė prie sienos. Apmirėme. Iš pradžių bandėme išlikti ramūs. Nežinau, kiek laiko tai tęsėsi, atrodė, kad visą amžinybę“, – kalbėjo jis.
Vyras prisipažino galvojęs apie tai, kad netrukus mirs. „Manau, kad tokios mintys kankino visus. Galiausiai, kai pasirodė pirmieji policijos pareigūnai, pradėjome nedrąsiai dairytis aplinkui. Kraujo buvo visur. Kaip skerdykloje“, – pasakojo liudininkas.
Atrodė, kad tai šou dalis
Po teroro išpuolio „Bataclan“ salėje gyva likusi Nina pasakojo naujienų agentūrai „RIA Novosti“: „Aš atėjau į „Bataclan“ su savo draugais. Mes buvome salėje, kada išgirdome sprogimus. Iš pradžių nusprendėme, kad tai pasirodymo dalis – petardos ar kažkas panašaus. Paskui pasisukome ir išvydome, kad tai – ginkluoti vyrai, teroristai. Išvydome krentančius į parterį žmones be gyvybės ženklų. Mes iškart griuvome ant grindų, ir teroristai liepė ten būti ir toliau“.
Mergina pasakojo, kad teroristai liepė paklusti jų nurodymams, priešingu atveju grasino visus išžudyti.
„Jie šaudė į visas puses. Aplink visur buvo kūnai. Dabar aš kalbu ramiai, tačiau buvo baisu. Labai baisu, – pasakojo įvykio liudininkė. Ji sakė, kad policijos reikėjo laukti labai ilgai. – Mes pusantros valandos gulėjome ant grindų greta žuvusiųjų. Kažkas mirė agonijoje, kažkas verkė“.
Pašto kurjeris Tunas į salę atvyko beveik tuo paču metu kaip ir teroristai. Jis pasakojo „Reuters“: „Vienas jų buvo didžiule skrybėle. Visi jie buvo apsirengę juodai... Žmonės aplink krito kaip domino kaladėlės“. Vyras pasakojo, kad jis, prasidėjus šaudymui, griuvo ant žemės, o vėliau jam pavyko pasprukti iš salės.
„Europe 1“ žurnalistas Julianas Pearce'as per įvykį buvo „Bataclan“ koncertų salėje. Jis CNN pasakojo, kad du ar trys užpuolikai nedėvėjo kaukių. Jie šaudė automatiniais ginklais.
Pasprukę žmonės puolė į artimiausius barus. Viename jų buvusi dvidešimtmetė paryžietė pasakojo, kad visi jie buvo puolę į paniką, sužeisti, kruvini.
Pasak jo, šaudymai truko apie 10-15 minučių. Liudininkas sakė negirdėjęs nieko, ką tarpusavyje kalbėjosi užpuolikai. Tuo tarpu kiti liudininkai tvirtina išgirdę frazę „Allah Akbar”.
Jérome'as Bouceris, taip pat buvęs koncertų salėje, „The Guardian” sakė, kad pirmiausia pamanė, jog tai, kas vyksta, yra šou dalis.
„Buvau tarp žiūrovų. Išgirdau kažką panašaus į fejerverkus. Jie buvo garsūs, tačiau ir šiaip garso netrūko, todėl pamaniau, kad tai – šou dalis. Manau, kad daug žmonių pirmiausia pagalvojo tą patį. Tuomet prasidėjo šaudynės. Pamačiau du užpuolikus su ginklais ir pasileidau bėgti. Išėjimai buvo aiškiai pažymėti ir aš tiesiog bėgau. Aplink buvo sužeistųjų, daug kraujo”, – pasakojo jis.
Iš koncertų salės pasprukę žmonės puolė į artimiausius barus. Viename jų buvusi dvidešimtmetė paryžietė pasakojo, kad visi jie buvo puolę į paniką, sužeisti, kruvini. „Jie klykė, iš žaizdų sruvo kraujas, tai buvo siaubinga“, – sakė ji.
Suplūdus žmonėms, baras užrakino duris. Jos vėl buvo atrakintos tik tada, kai atvyko policija ir leido tai padaryti. Tuomet visi pasileido bėgti namo.
Varžybos nebuvo sustabdytos
Prancūzijos-Vokietijos futbolo varžybas stadione su devynioklikmete dukra ir penkiamečiu sūnumi stebėjęs fotografas Xavieras Barretas sakė pirmą sprogimą išgirdęs apie 20 žaidimo minutę. Jis pats buvo žiniasklaidos ložėje, o jo vaikai – tribūnose.
„Tai buvo didelis „bum“. Sakiau, kad čia kažkas keisto, nes niekada to nebuvau girdėjęs, – sakė jis „The Guardian“. Po trijų minučių nugriaudėjo dar vienas sprogimas.
Komandos nesustojo žaidusios, pastebėjo fotografas.
Tačiau kiti fotografai netruko pastebėti, kad po dar dešimties minučių Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o nebeliko ložėje.
Netrukus pradėjo sklisti gandai apie tai, kas dedasi Paryžiaus centre. „Buvo daug kalbų, bet niekas nieko konkretaus nežinojo. Bandžiau parašyti savo dukrai, kad kartu išeitume iš stadiono. Ryšys veikė ir ji atsakė „gerai“, – pasakojo fotografas.
Antrojo kėlinio viduryje žmonės bandė būriais išeiti iš rungtynių, tačiau vartai dar buvo uždaryti. Apsauga liepė jiems grįžti į tribūnas. Po rungtynių per garsiakalbius buvo pranešta, kad dėl problemos per vienus vartus išeiti nebus galima.
„Daugelis žmonių buvo išsigandę, nes jau patys sužinojo per telefonus, kad įvyko sprogimai Paryžiuje“, – sakė jis.
Tačiau dar penkiolika minučių žmonėms nebuvo leidžiama išeiti iš stadiono.
Išeinantys iš stadiono žmonės buvo tylūs, tačiau juos sutiko panikuojantys artimieji – jie laukė į varžybas išėjusių savo šeimos narių.
Prie išėjimų policininkai pasakė žmonėms, kad metro neveikia ir rekomendavo grįžti namo taksi.
„Tačiau taksi aplink nebuvo. Todėl aš pasikviečiau žmoną, kad mus parvežtų“, – pasakojo fotografas.
Prašė išmesti antklodžių
Nuo 2014 m. rugsėjo Paryžiuje studijuojantis septyniolikmetė danė Lieke gyvena gatvėje Rue de Charonne, kurioje įsikūrusi penktadienį teroristų atakuota koncertų salė.
Ji pasakojo, kaip penktadienį, paprašyta policijos, per balkoną išmetė antklodžių ir paklodžių, kad būtų kuo uždengti žuvusiųjų kūnus.
„Mes ruošėmės išeiti, kai lauke išgirdome policininkus. Išėjome į lauką. Pamatėme į teatrą ir iš jo zujančius pareigūnus. Manėme, kad įvyko koks menkas gaisras, tačiau tada moterys spiegdamos išlėkė iš teatro, o viena jų apsikabino pirmą pasitaikiusį žmogų“, – pasakojo liudininkė.
Policija paprašė paklodžių ir Lieke grįžo namo jų atnešti. Vis dar galvojo, kad tai daro dėl gaisro. Tik netrukus suprato, kad paklodėmis bus uždengti mirusiųjų kūnai.
„Mūsų kaimynai turi restoranėlį netoliese. Jie pasakojo sutikę moterį, kurios du pažįstami išėjo parūkyti būtent tada, kai teroristai pradėjo šaudyti. Jie abu buvo nušauti“, – pasakojo liudininkė.
Ji tikino po šių atakų nebenorinti gyventi Paryžiuje. „Per atakas “Charlie Hebdo„ buvau mokykloje miesto centre, paskui buvau Bankoke, kai rugpjūtį ten sprogo bombos. Dar nesu pasiruošusi palikti šio pasaulio“, – sakė ji „The Guardian“.
