Tai ypatinga proga, nes brangi relikvija retai gabenama už Egipto ribų.
Puošnus karstas Prancūzijos sostinėje visuomenei bus rodomas nuo balandžio 7 iki rugsėjo 6 dienos.
Parodos mokslinė patarėja Benedicte Lhoyer naujienų agentūrai AFP sakė, kad išskirtinį eksponatą šalis galėjo pasiskolinti dėl „precedento neturinčio Prancūzijos ir Egipto bendradarbiavimo“.
Šiais metais Ramzio II paroda keliauja po Jungtines Valstijas ir Australiją, tačiau sarkofagas gabenamas tik į Prancūziją, taip pripažįstant prancūzų mokslininkų, kurie padėjo išgelbėti mumiją nuo irimo po to, kai ji buvo atvežta į Paryžių 1976-aisiais, pagalbą.
Šį kartą pati mumija liko namuose, nes Egipto įstatymai dabar draudžia vežti karališkąsias mumijas į užsienį.
Ramzis II, dar žinomas kaip Ramzis Didysis, XIII amžiuje prieš Kristų valdė daugiau nei 60 metų, užkariavo didžiules teritorijas ir prižiūrėjo monumentalius statybos projektus, taip pat susilaukė daugiau nei 100 vaikų.
„Trumpai tariant, jis buvo nepaprastas karalius“, – sakė B. Lhoyer.
Geltonai dažytas kedro medienos sarkofagas, kuriame ryškiomis spalvomis pavaizduotas gulintis karalius su ant krūtinės sukryžiuotomis rankomis, laikantis skeptrą ir rimbą, iš tikrųjų nebuvo originalus Ramzio II karstas.
Užrašuose ant sarkofago šonų aprašyta, kaip nuo 1070 metų prieš Kristų, kai jo kapavietę Luksoro Karalių slėnyje apiplėšė kapų plėšikai, jo kūnas buvo perkeltas tris kartus.
Paskutinė jo poilsio vieta buvo atrasta beveik po trijų tūkstantmečių, 1881-aisiais, tada ji taip pat buvo apiplėšta.
Parodoje Paryžiuje taip pat eksponuojama daugybė to laikotarpio statulų, kaukių ir papuošalų – iš viso daugiau kaip 180 objektų, taip pat 3D formatu atkurtas vienas iš karaliaus mūšių su Hetitų imperija.
Egiptietiškos relikvijos ir anksčiau labai domino žmones – prieš ketverius metus Paryžiuje surengtoje parodoje apie Tutanchamoną apsilankė apie 1,4 mln. žmonių.
„Ramzis II nugalėjo laiką. Kaip ir Tutanchamonas, jis tapo nemirtingas“, – sakė B. Lhoyer.
