Žvelgiant į daug tolesnę perspektyvą, Nacionalinis demografijos studijų institutas (INED) prognozuoja tolesnį pasaulio gyventojų skaičiaus gausėjimą, kol jis pasieks 9–10 mlrd. ir stabilizuosis iki šio šimtmečio pabaigos.
1999 metais pasaulyje gyveno 6 mlrd. žmonių, tačiau skirtumas tarp pasaulinio gimstamumo ir mirtingumo lėmė, jog žmonija pagausėjo dar vienu milijardu vos per 12 metų.
INED numato, jog dar maždaug po 14 metų žmonių pagausės iki 8 mlrd., o tada gyventojų skaičius pradės stabilizuotis. Šios prognozės pateikiamos studijoje, kurioje apibendrinami Jungtinių Tautų, Pasaulio banko ir kelių didelių nacionalinių institucijų atliktų tyrimų duomenys.
Žvelgiant į istorinę perspektyvą, pasaulio gyventojų sparčiai gausėja nuo XIX šimtmečio.
„Žmonių skaičius per pastaruosius 200 metų padidėjo septynis kartus, o 2011 metais pasieks 7 mlrd. Numatoma, kad iki XXI šimtmečio pabaigos jis pasieks 9–10 mlrd.“, – rašoma pranešime.
Pusė pasaulio žmonių gyvena vos septyniose šalyse, todėl šių valstybių demografijos pokyčiai smarkiai lemia bendrą padėtį. Daugiausia gyventojų (per 1,33 mlrd.) turi Kinija, o dar 1,17 mlrd. žmonių gyvena Indijoje.
Kitos daugiausia gyventojų turinčios šalys – JAV, Indonezija, Brazilija, Pakistanas ir Nigerija.
Pagal INED apskaičiavimus, iki 2050 metų Indija taps daugiausia gyventojų turinčia šalimi, o Kinijoje žmonių skaičių stabilizuoja Pekino įvesta vieno vaiko politika.
Nors žmonių skaičius pasaulyje tebedidėja, šio augimo sparta jau mažėja, nurodo INED. Šiemet gyventojų turėtų pagausėti 1,1 proc., o prieš 50 metų augimas sudarė apie du procentus.
Šį rodiklį labiausiai veikia gimstamumo mažėjimas – šiuo metu vienai moteriai vidutiniškai tenka 2,5 kūdikio, o 1950 metais gimstamumas buvo dvigubai didesnis.
Tačiau gimstamumas labai skiriasi atskiruose regionuose: Afrikoje kiekvienai moteriai tenka po 4,7 kūdikio, o Europoje – tik 1,6.
