Komisija šį kartą kreipėsi ne tik į valstybės institucijas, bet ir politines partijas, ragindama pamąstyti, kaip po artėjančių Seimo rinkimų spręstų išeivijos keliamus pageidavimus.
„Naujas metodas komisijos darbe, nusprendėme kreiptis į politines partijas sau aktualiais klausimais, nes jau prasidėjusi rinkimų kampanija, ir mes norime, kad politinės partijos jau dabar galvodamos, ką jos veiks ateidamos į valdžią, į savo programas įsirašytų pasaulio lietuviams aktualius klausimus“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė komisijos pirmininkas nuo Seimo Paulius Saudargas, atstovaujantis didžiausiai valdančiajai konservatorių frakcijai Seime.
„Dėl dvigubos pilietybės, išsaugant pilietybę, jei įgyji kitą, kad politinės partijos pagalvotų, kaip jos spręs šį klausimą, kai ateis į valdžią ir gaus teisę spręsti šiuos klausimus, taip pat raginame įvesti internetinį balsavimą užsienyje gyvenantiems piliečiams“, – pagrindinius užsienio lietuvių siekius nurodė P.Saudargas.
„Jau kelintą kartą mūsų komisija pasisako dėl reikalingumo kaip nors išsaugoti galimybę turėti Lietuvos pilietybę, kad ir esi įgijęs kitos šalies pilietybę. Ši problema sprendžiama jau keli metai, deja, paskutinis projektas, kuris buvo vetuotas prezidentės, palieka šį klausimą dar atvirą – kaip ir kada Lietuva priims reikalingus sprendimus. Lietuvos respublikos pilietybės išsaugojimo klausmas yra ypatingai svarbus ne tik užsienyje gyvenantiems lietuviams, bet tuo pačiu ir visai Lietuvai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Kanados lietuvių atstovė Joana Juraitė Lasienė.
Dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje tapo opus, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui. Nuostata dėl Lietuvos pilietybės įrašyta toje Konstitucijos dalyje, kurią pakeisti galima tik surengus referendumą.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti. Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.
Seimas buvo priėmęs naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris leido dvigubą pilietybę išlaikyti emigrantams, tapusiems Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių piliečiais, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė jį vetavo, argumentuodama prieštaravimu Konstitucijai.
Rezoliucijas, kuriomis buvo reikalaujama dvigubos pilietybės įteisinimo bei internetinio balsavimo, Seimo ir PLB komisija buvo analogiškai priėmusi ir per praėjusią sesiją rudenį.
Seimas po pateikimo yra pritaręs projektams dėl internetinio balsavimo įteisinimo, bet svarstymo stadijai projektai neteikiami. Komisija šią savaitę priimta rezoliucija kreipiasi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, prašydama minėtus projektus kuo greičiau įtraukti į darbotvarkę.
Seimas jau ne kartą buvo pradėjęs teisėkūros procedūras, kuriomis būtų įtvirtintas internetinis balsavimas, tačiau tokios iniciatyvos nesulaukia paramos parlamente. Internetinio balsavimo kritikai nuogąstauja dėl elektroninių sistemų patikimumo bei galimos neleistinos įtakos rinkėjų valiai.
Taip pat šią savaitę posėdžiavusi Seimo ir PLB komisija kreipiasi į premjerą Andrių Kubilių su raginimu steigti atskirą instituciją prie Vyriausybės, kuri rūpintųsi užsienyje gyvenančių lietuvių reikalais.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija buvo sudaryta 2008 metų gruodį. Jos paskirtimi nurodomas Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimo skatinimas, rūpinimasis abipuse pagalba ir parama, keitimasis mokslo, kultūros ir kita informacija. Komisija taip pat Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikia pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą.
Komisijai šiuo metu pirmininkauja Seimo narys Paulius Saudargas ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų išrinkta Irena Anna Gasperavičiūtė.
