Kinijos ministras pirmininkas Li Keqiangas kalbėdamas su žurnalistais Berlyne pabrėžė, kad kova su klimato kaita yra „pasaulinis konsensusas“ ir „tarptautinė atsakomybė“.
Premjeras taip pat patikino, kad „Kinija pastaraisiais metais buvo ištikima savo įsipareigojimams“, ir priminė, kad jo šalis buvo viena pirmųjų valstybių, ratifikavusių 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą.
Vokietijos lyderė Angela Merkel, praeityje dėl savo pastangų kovoti su klimato kaita vadinta „klimato kanclere“, pasveikino šį Li Keqiango pasisakymą.
Kiti Europos lyderiai dar aktyviau ragino JAV vyriausybę neatsisakyti tarptautinių kovos su klimato kaita priemonių.
„Prašau, nekeiskite politinio klimato į blogąją pusę“, – parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas socialiniame tinkle „Twitter“ po to, kai Amerikos lyderis informavo, kad ketvirtadienį 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku paskelbs sprendimą dėl tolesnio dalyvavimo Paryžiaus klimato sutartyje.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas savo ruožtu pareiškė, kad jo šalis ir toliau darys spaudimą JAV mažinti į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekius, net jeigu D.Trumpas nuspręstų trauktis iš šios sutarties.
B.Johnsonas: „Mes ir toliau stengsimės paveikti amerikiečius ir Baltuosius rūmus, kad jie demonstruotų savo lyderystę mažinant CO2, kurią rodė praeityje.“
B.Johnsonas televizijai „Sky News“ sakė norintis, kad JAV imtųsi vadovaujančio vaidmens kovoje su klimato kaita, ir paragino atskiras Amerikos valstijas toliau daryti pažangą šioje srityje.
„Mes ir toliau stengsimės paveikti amerikiečius ir Baltuosius rūmus, kad jie demonstruotų savo lyderystę mažinant CO2, kurią rodė praeityje“, – sakė jis.
Pasitraukusi iš Paryžiaus klimato sutarties Amerika atsiskirtų nuo gausaus būrio savo tarptautinių sąjungininkių, kurios ilgus metus derėjosi dėl 2015-aisiais pagaliau priimtos Paryžiaus sutarties, įpareigojančios valstybes mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir imtis kitokių priemonių, turinčių sulėtinti pasaulinio klimato šiltėjimą.
Praėjusią savaitę per savo pirmąją prezidentinę užsienio kelionę D.Trumpas sulaukė ES lyderių ir popiežiaus Pranciškaus pakartotinių raginimų neatsisakyti prisiimtų įsipareigojimų. Tai padariusios, Jungtinės Valstijos kartu su su Sirija ir Nikaragva būtų vienintelės trys prie Paryžiaus sutarties neprisijungusios šalys.
Savo palaikymą Paryžiaus klimato susitarimui ketvirtadienį išsakė ir Rusija. Prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad Rusija „labai vertina“ šį susitarimą ir nemato jam alternatyvos. Jo įgyvendinimas nebus efektyvus „be pagrindinių signatarių“, pabrėžė D.Peskovas.
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi šią savaitę lankydamasis Europoje patvirtino savo šalies įsipareigojimus kovoti su klimato kaita.
Buvęs Europos Parlamento pirmininkas socialdemokratas Martinas Schulzas, puoselėjantis viltį po rudenį vyksiančių parlamento rinkimų kanclerio poste pakeisti A.Merkel, sakė turintis vilties, kad D.Trumpas dar peržiūrės savo poziciją dėl pasitraukimo iš sutarties.
M.Schulzas: „Norintieji eksportuoti savo prekes ir paslaugas į mūsų rinką taip pat turės atitikti mūsų standartus.“
Pasak jo, jeigu JAV iš tiesų pasitrauktų, Europos Sąjungai reikėtų ieškoti būdų, kaip būtų galima atsverti ekonominius pranašumus, kuriuos JAV įmonės galėtų įgyti dėl klimato taisyklių nebuvimo
„Norintieji eksportuoti savo prekes ir paslaugas į mūsų rinką taip pat turės atitikti mūsų standartus“, – kalbėjo M.Schulzas.
Pasak mokslininkų, jeigu JAV atsisakytų savo įsipareigojimų, klimato atšilimas galėtų dar greičiau pasiekti pavojingą lygį, nesi Amerika daro labai didelę įtaką temperatūros kilimui Žemėje. Remiantis jų prognozėmis, papildomai į atmosferą kasmet būtų išmetama iki 3 mlrd. tonų anglies dvideginio.
