Kalnų Karabachą, kurį tarptautinė bendruomenė vis dar pripažįsta esant Azerbaidžano dalimi, kontroliuoja Jerevano palaikomi etniniai armėnai, kurie ten įsitvirtino per siaubingą karą, įsiplieskusį subyrėjus Sovietų Sąjungai ir nusinešusį apie 30 tūkst. gyvybių.
Regionas, kuriame dabar gyvena beveik vien tik armėnai, yra pasivadinęs Kalnų Karabacho Respublika, tačiau jo nepriklausomybės nepripažįsta net Jerevanas.
Tuo tarpu Baku yra ne kartą perspėjęs ketinantis susigrąžinti šią teritoriją.
Tarptautinis pripažinimas, saugumas ir ekonomikos padėties gerinimas tapo pagrindiniais klausimais per rinkimus šiame izoliuotame regione, kuriuose dabartinis lyderis Bako Saakianas susigrūmė su armijos atsargos generolu Vitalijumi Balasanianu.
Pasak analitikų, B.Saakiano pergalė neabejotina, nes jį palaiko trys pagrindinės partijos, atstovaujamos Kalnų Karabacho parlamente.
„Bako Saakianas laimės pirmąjį ratą, palikdamas savo priešininką toli atsilikusį. Antrojo turo nebus“, – prognozuoja Jerevane veikiančio Sociometrijos centro analitikas Aaronas Adibekianas.
Energetikos išteklių turtingas Azerbaidžanas šiuo metu skiria daug lėšų savo gynybos stiprinimui, o tarptautinės pastangos pasiekti galutinį taikos susitarimą kol kas neduoda pažangos, todėl analitikai perspėja, kad šis regionas yra parako statinė, galinti sprogti bet kurią akimirką.
Populistinius pažadus žarstantis 51 metų B.Saakianas teigia sieksiantis socialinių ir ekonomikos reformų, taip pat tikina rinkėjus, kad jo pajėgos atrems bet kokias Baku pastangas susigrąžinti Kalnų Karabachą.
Palei demarkacinę liniją, nusistovėjusią po 1994 metais paskelbtų paliaubų, iki šiol dažnai vyksta žmonių gyvybių nusinešančių susišaudymų, o Kalnų Karabacho miškuose po karo yra likę daugybė sausumos minų.
„Jeigu Baku pradės karą, jie sulauks ne vien Karabacho armijos atsako, bet ir taps izoliuoti tarptautiniu lygiu, – B.Saakianas sakė naujienų agentūrai AFP prieš prasidedant rinkimams. – Mūsų žmonių dvasia nesvyruojanti; jie tvirtai tiki savo ateitimi.“
53 metų V.Balasanianas atliko svarbų vaidmenį 1991-1994 metais vykusiame Kalnų Karabacho kare, būdamas etninių armėnų separatistinių pajėgų vado pavaduotoju.
Azerbaidžanas šiuos rinkimus laiko neteisėtais ir vykstančiais Armėnijos „okupacijos“ sąlygomis.
„Rinkimų organizavimas okupuotose teritorijose prieštarauja tarptautinei teisei“, – sakė įtakingas valdančiosios Azerbaidžano partijos „Naujasis Azerbaidžanas“ deputatas Mubarizas Gurbanly.
Sovietų Sąjungos laikais azerbaidžaniečiai sudarė apie ketvirtadalį Kalnų Karabacho gyventojų, tačiau po karo visi jie išvyko iš šio regiono.
Kaip nurodo Kalnų Karabacho pareigūnai, šiuo metu regionas turi 145 tūkst. gyventojų ir 99 tūkst. registruotų rinkėjų.
Tarp priešiškų pajėgų vis dar dažni susišaudymai, tačiau vietos gyventojai nori taikos, kuri padidintų regiono ekonomikos atsigavimo galimybes.
„Jeigu šis konfliktas būtų išspręstas, vyriausybė galėtų naudoti lėšas naujoms darbo vietoms kurti, didinti pensijas ir išmokas“, – sakė vietos gyventoja Lida Dadajan, kurios vyras žuvo, o sūnus dingo per Karabacho karą.
