Pasaulio reakcija: NATO šalims uždegta žalia šviesa siųsti naikintuvus į Ukrainą

Apie naujausias pasaulio šalių reakcijas į Ukrainoje Rusijos sukeltą karą skaitykite čia.

Jungtinė Karalystė skiria dar 100 mln. dolerių (91,5 mln. eurų) pagalbai Rusijos užpultai Ukrainai, sekmadienį paskelbė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir pažadėjo dėti daugiau pastangų sutelkti tarptautinę bendriją.

Ši suma, kuri bus skirta per Pasaulio banką, papildys 220 mln. svarų sterlingų (266,4 mln. eurų) paramą Ukrainai, sakoma Dauningo gatvės pareiškime.

Jame priduriama, kad naujas finansavimas bus skirtas pagrindinėms valstybės funkcijoms išlaikyti.

„Nors tik (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas gali iki galo nutraukti kančias Ukrainoje, šiandien gautas naujas finansavimas padės tiems, kurie susiduria su prastėjančia humanitarine padėtimi“, – sakė B.Johnsonas.

Pirmadienį Britanijos vadovas priims Kanados ir Nyderlandų ministrus pirmininkus Justiną Trudeau ir Marką Rutte; prieš surengdami bendrą spaudos konferenciją jie apsilankys Karališkųjų oro pajėgų bazėje.

Antradienį B.Johnsonas susitiks su keturių Vyšegrado šalių – Vengrijos, Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos – vadovais.

Šią savaitę vyksiantys susitikimai yra šeštadienį B.Johnsono biuro pristatyto šešių punktų plano, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Rusijos invazija į Ukrainą žlugtų, dalis.

Audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklas „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) paskelbė apie planus išbraukti savo Rusijos įmonę iš platesnio tinklo.

„Nusprendėme, kad esamomis aplinkybėmis „PwC“ neturėtų turėti įmonės narės Rusijoje, todėl „PwC Russia“ pasitrauks iš tinklo“, – sakoma pasaulinio tinklo pirmininko Bobo Moritzo pareiškime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir informavo jį apie savo ankstesnį pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime. 

„Respublikos prezidentas kalbėjosi su prezidentu V.Zelenskiu apie savo šiandieninį pokalbį su prezidentu V.Putinu, kurio metu pastarasis davė sutikimą, kad būtų imtasi bendrų pastangų, remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijomis, siekiant užtikrinti Ukrainos branduolinių elektrinių saugumą“, – teigiama pranešime.

Prancūzijos prezidentas E.Macronas anksčiau sekmadienį per pokalbį su V.Putinu išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl branduolinės saugos.

Per pokalbį su V.Zelenskiu E.Macronas „pakartojo absoliučią būtinybę vengti bet kokio išpuolio prieš Ukrainos civilinių branduolinių objektų vientisumą“.

Eliziejaus rūmų duomenimis, taip pat buvo aptarta humanitarinė padėtis ir E.Macronas V.Zelenskiui pasakė, kad jis skirs „didelį dėmesį Ukrainos poreikiams, o Prancūzija toliau didins savo paramą šioje srityje“.

„Netflix“ stabdo savo paslaugų teikimą Rusijoje protestuodama prieš šios šalies invaziją į Ukrainą.

Šios savaitės pradžioje buvo skelbta, kad stabdomi visi būsimi projektai ir jų įsigijimai Rusijoje, taip prisijungiant prie vis gausesnio bendrovių, nutraukusių ryšius su šia šalimi, sąrašo. Neseniai „Netflix“ taip pat atsisakė transliuoti 20 Rusijos nemokamų propagandinių kanalų, kuriuos privalėjo priimti pagal Rusijos įstatymus.

Dabar bendrovė žengia dar vieną žingsnį ir visiškai nutraukia savo paslaugų teikimą.

„Atsižvelgdami į susiklosčiusias aplinkybes, nusprendėme sustabdyti savo paslaugų teikimą Rusijoje“, – portalui „Variety“ patvirtino „Netflix“ atstovas spaudai.

Kompanija oficialaus pareiškimo dar nėra paskelbusi.

Prancūzija siunčia Ukrainai medicininę pagalbą, įskaitant jodo tabletes, kurios padeda apsisaugoti nuo radiacijos poveikio, sekmadienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.

„Taip, išsiuntėme įvairių medicinos produktų“, – sakė J.-Y.Le Drianas televizijai „France 2“, atsakydamas į klausimą apie jodo tabletes.

Anksčiau sekmadienį Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje Etienne'as de Poncins'as pareiškė, kad artimiausiomis dienomis šių vaistų į Ukrainą bus išsiųsta 2,5 mln. dozių.

J.-Y.Le Drianas sakė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau sekmadienį susisiekė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir iškėlė branduolinės saugos klausimą.

Penktadienį Rusijai užpuolus Zaporižios atominę elektrinę, E.Macronas išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl branduolinių objektų saugumo.

V.Putinas pareiškė esąs pasirengęs laikytis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) normų dėl elektrinių apsaugos ir sutiko pradėti derybas su agentūra, žiniasklaidai pranešė Prancūzijos prezidentūra.

E.Macrono ir TATENA nuomone, Rusija, siekdama užtikrinti ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumą, turi pripažinti Ukrainos suverenitetą savo elektrinių atžvilgiu, sakė J.-Y.Le Drianas.

Pirmadienį Vienoje vyks TATENA vadovų ketvirčio susitikimas, o agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi ankstyvą popietę turėtų kalbėti su žiniasklaida.

Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas sekmadienį pareiškė, kad britams būtų „neteisėta ir nenaudinga“ vykti kovoti prieš Rusiją šios šalies užpultoje Ukrainoje.

Tokie jo komentarai prieštarauja JK užsienio reikalų sekretorės Liz Truss žodžiams, kad ji remia visus norinčiuosius tapti savanoriais ir atsiliepti į prezidento Volodymyro Zelenskio raginimą užsieniečiams atvykti į Ukrainą prisijungti prie kovos su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

„Mes labai aiškiai pasakėme, kad jei pradėsime vykti į Ukrainą, tai bus neteisėta ir nenaudinga Jungtinės Karalystės kariuomenei ir jos gyventojams“, – televizijai BBC sakė T.Radakinas.

„Remkite [Ukrainą] iš JK, remkite, kaip tik galite. Tačiau kalbant apie šūvių garsus, tai tikrai nėra kažkas, kur norėtųsi skubėti“, – pridūrė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žmonės per sugriautą tiltą evakuojasi iš Irpino, esančio į šiaurės vakarus nuo Kijevo

Buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko interviu BBC paragino šalies sąjungininkes „uždaryti oro erdvę“ virš Ukrainos.

Ji sakė, kad Ukraina „vertina griežtas sankcijas“, įvestas Rusijai nuo invazijos pradžios, tačiau teigė, kad Ukrainai reikia tolesnės „rimtos pagalbos“.

„Ta pagalba – tai uždaryti oro erdvę virš Ukrainos“, – sakė ji.

Paklausta, ar sutinka, kad prašymas NATO įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos gali paaštrinti padėtį, kaip teigia NATO, ji pareiškė, jog „nereikia gauti NATO leidimo“, ir primygtinai tvirtino, kad tai galima padaryti per aplink Ukrainą esančių šalių koalicijas.

Ji taip pat paprašė, kad į Ukrainą būtų nusiųsti JT Saugumo Tarybos taikos palaikymo būriai ir suteiktos naujausios priešlėktuvinės sistemos.

Parlamentas balsuos dėl sankcijų, kuriomis siekiama toliau didinti spaudimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimui, rašo „Sky News“.

Vyriausybė pareiškė, kad pateikė keletą Ekonominių nusikaltimų įstatymo projekto pakeitimų, kuriais siekiama „susidoroti su korumpuotu elitu ir padidinti spaudimą V.Putino režimui“.

Parlamento nariai rytoj svarstys šias pataisas Bendruomenių rūmuose.

Pakeitimai leistų Jungtinei Karalystei įgyvendinti „dar griežtesnes ir greitesnes sankcijas bei leistų lengviau derintis su sąjungininkais“.

„TikTok“ stabdo tiesioginių transliacijų rengimą ir naujo turinio dėjimą Rusijoje dėl šalyje priimto „melagingų naujienų“ įstatymo.

Bendrovė teigia, kad neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik sustabdyti šias funkcijas, „kol peržiūrėsime šio įstatymo pasekmes saugumui“.