Pasaulio reakcija: Vokietijos kancleris teigia, kad Ukrainai nebus taikoma pagreitinta narystės ES procedūra

Iš karo draskomos Ukrainos evakuoti šeši liūtai, kurių vienas išgelbėtas iš naktinio klubo, atvyko į gyvūnų prieglaudas Ispanijoje ir Belgijoje, ketvirtadienį pranešė įstaigos.

Liūtai, šeši tigrai, dvi laukinės katės bei laukinis šuo praėjusią savaitę sunkvežimiu atgabenti į Lenkiją, kur po dvi dienas trukusios kelionės vengiant kovos fronto pateko iš prieglaudos netoli Kyjivo.

Keturi liūtai ir laukinis šuo trečiadienį buvo priglausti olandų gyvūnų gerovės labdaros organizacijos AAP pagalbos centre rytinėje Ispanijoje esančioje Alikantėje, pranešė ši grupė.

Liūtai prieglaudoje prie Kyjivo gyveno po to, kai buvo išgelbėti iš „siaubingų“ laikymo sąlygų, o vienas jų, vardu Gyzas, buvo laikomas „mažame narve prekybos centre“.

Dar vienas liūtė, vardu Flori, buvo laikoma kaip naminis gyvūnas mažame bute ir maitinamas kačių maistu. Tuo metu liūtė, vardu Nila, išgelbėta iš naktinio klubo, kur buvo laikoma „linksminti lankytojams“.

„Taikant tinkamą mitybą, treniruotes ir poilsį tai bus proga žingsnis po žingsnio pagerinti jų trapią sveikatą“, – sakoma pranešime.

Dar du liūtai, vardu Caras ir Džamilas, trečiadienį priglausti prieglaudoje „Natuurhulpcentrum“ Limburgo provincijoje rytų Belgijoje, feisbuke pranešė ši organizacija.

Jame taip pat teigiama, kad gyvūnai tris mėnesius gyvens karantine.

Likusieji gyvūnai – šeši tigrai ir dvi laukinės katės – kol kas liko zoologijos sode vakarų Lenkijos mieste Poznanėje.

Beveik tūkstantį kilometrų iki Lenkijos sienos įveikęs sunkvežimis vienu metu susidūrė su Rusijos tankais ir turėjo vengti Žitomyro regiono, kurį subombardavo besiveržiančios rusų pajėgos, pranešė zoologijos sodo atstovas.

Pasienyje gyvūnai buvo perkelti į lenkų sunkvežimį, o ukrainietis vairuotojas grįžo namo pas vaikus.

Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas ketvirtadienį pareiškė savo JAV kolegai Joe Bidenui, kad Ankarai svarbu atlikti tarpininkės vaidmenį derybose dėl Ukrainos ir Rusijos karo nutraukimo.

Ankara, palaikanti glaudžius ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, ketvirtadienį pietiniame Antalijos kurorte surengė svarbų ukrainiečių užsienio reikalų ministro D.Kulebos ir rusų diplomatijos vadovo S.Lavrovo susitikimą. Per derybas nepavyko pasiekti proveržio dėl paliaubų ar humanitarinių klausimų, tačiau buvo išryškintas Turkijos vaidmuo tarpininkaujant pastangoms užbaigti prieš dvi savaites prasidėjusį karą.

Pasak turkų prezidentūros, R.T.Erdoganas per 45 minutes trukusį pokalbį telefonu su J.Bidenu pabrėžė, kad Ankarai svarbu gebėti kalbėtis su abiem pusėmis ir būti „koordinatore“ ieškant konflikto sprendinio.

Baltieji rūmai savo ruožtu nurodė, kad prezidentas J.Bidenas „palankiai įvertino“ Turkijos tarpininkavimo pastangas ir kad abu lyderiai „dar kartą patvirtino tvirtą paramą“ Ukrainai Rusijos agresijos akivaizdoje.

Remiantis turkų prezidentūros pareiškimu, R.T.Erdoganas taip pat pareikalavo panaikinti „neteisingas sankcijas“, kurias Vašingtonas 2019 metais įvedė NATO priklausančiai Turkijai, šiai įsigijus rusiškų gynybos kompleksų.

Ankara siekia įsigyti 40 naikintuvų F-16 ir atsarginių dalių, reikalingų turimai F-16 flotilei prižiūrėti ir modernizuoti.

Turkija išleido 1,4 mlrd. dolerių (1,3 mlrd. eurų) užsisakydama sunkiai susekamus naikintuvus F-35, tačiau orlaiviai taip ir nebuvo pristatyti, nes Vašingtonas 2019 metais įšaldė sutartį Ankarai iš Rusijos įsigijus oro erdvės gynybos sistemų S-400.

Ši ginkluotė laikoma grėsme F-35 naikintuvams, todėl JAV nusprendė pašalinti Turkiją iš savo pažangių karinių orlaivių programos.

Ankara yra perdavusi kovinių bepiločių lėktuvų savo sąjungininkei Ukrainai, bet tuo pat metu nori palaikyti gerus santykius su Maskva. Turkija yra labai priklausoma nuo rusų turistų ir rusiškų kviečių bei energijos išteklių tiekimo.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu po ketvirtadienį vykusių derybų sakė, kad V.Putinas neprieštarauja tiesioginėms deryboms su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu, skelbia CNN.  

"Buvo pasakyta, kad V.Zelenskis yra pasirengęs tokiam susitikimui, o Putinas iš principo tam neprieštarauja. Putinas taip pat paminėjo šią idėją Prezidentui R.T.Erdoganui", - spaudos konferencijoje sakė M.Cavusoglu.

Ukrainos pabėgėlių krizė yra „didelis iššūkis“ Europos Sąjungai, ir padėtis dar blogės, įspėjo už vidaus reikalus atsakinga Europos komisarė Ylva Johansson, bet pabrėžė, jog 27 šalys rodo „beprecedentę“ vienybę.

„Deja, reikalai blogėja, bombos krenta, daugiau žmonių nužudoma, matysime daugiau ir daugiau bėgančių žmonių. Nežinome, kiek tiksliai, tačiau spėčiau, jog atvyks dar daug milijonų“, – žurnalistams sakė Y.Johansson.

„Tad tai bus tikrai, tikrai didelis, didelis iššūkis. Tai jau yra didelis iššūkis, bet tai dar pablogės, turime tam ruoštis“, – teigė ji.

Daugiau kaip 2 mln. pabėgėlių plūstelėjo į ES per dvi savaites nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijos į savo provakarietišką kaimynę pradžios.

Blokas suskubo suteikti bėgantiesiems laikinąją apsaugą, mėgindamas susidoroti su viena didžiausiai augančių žemyno krizių nuo Antrojo pasaulinio karo.

Y.Johansson sakė, kad dauguma tų, kurie atvyko su pirmąja banga, galėjo apsistoti su draugais ir giminaičiais ES, tačiau įspėjo, jog situacija gali pasikeisti atvykstant daugiau pabėgėlių.

Ji sakė, jog „didelį susirūpinimą“ kelia dideli skaičiai atvykstančių vaikų, sudarančių apie pusę visų sieną kertančių žmonių.

„Labai svarbu, kad mes suteiktume šiems vaikams kažkokį normalumą, leistume juos į mokyklą ar darželį, tai taip pat sudarytų galimybę tėvams dirbti ir tapti visuomenės dalimi“, – sakė ji. Pasak komisarės, ES ėmėsi veiksmų apsaugoti nelydimus mažamečius nuo prekybos žmonėmis gaujų.

Greita ES reakcija kontrastuoja su vidiniu susiskaldymu bloke, kai 2015-aisiais ir 2016-aisiais į plūstelėjo didelė pabėgėlių iš Sirijos ir Afganistano banga.

„Dabar tarp valstybių narių matome beprecedenčius veiksmus ir solidarumą viena kitai ir Ukrainos pabėgėliams“, – sakė komisarė.

Jos teigimu, kol kas ES šalys bendradarbiauja priimdamos pabėgėlius, tad nereikėjo pradėti formalaus paskirstymo proceso, tačiau neatmetė, kad jo dar gali prireikti.

Briuselis paskelbė skiriantis apie 500 mln. eurų pagalbai sprendžiant humanitarines karo pasekmes.

Taip pat rengiamasi paskelbti papildomų 420 mln. eurų integracijos paramai, o pabėgėlių integracijai bus skiriami milijardai.

Lenkijos valstybinė geležinkelio kompanija PKP ketvirtadienį pranešė siūlanti nemokamus bilietus ukrainiečiams, keliaujantiems toliau į Vokietijos teritorijas.

Nuo trečiadienio Ukrainos piliečiai gali nemokamai keliauti antrąja klase devyniais tarpmiestinių traukinių reisais, jungiančiais Lenkijos miestus Varšuvą, Peremyšlį ir Gdynę su Vokietijos sostine Berlynu ir pasienio miestu Frankfurtu prie Oderio.

Vasario 24-ąją prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ir didelei bangai pabėgėlių užplūdus Lenkiją, PKP paleido daugiau traukinių nuo Ukrainos pasienio ir leido bėgantiems žmonėms jais naudotis nemokamai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karo pabėgėliai iš Ukrainos

Skaičiuojama, kad nuo vasario 26-osios tokiu būdu į Lenkiją pateko apie 300 tūkst. ukrainiečių.

Užsienio reikalų viceministras Pawelas Szefernakeris valstybinei televizijai ketvirtadienį sakė, kad daug pabėgėlių nakvoja Lenkijos traukinių stotyse, vildamiesi išvykti į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis.

„Dirbame su savo ES partneriais, kad tai palengvintume“, – sakė P.Szefernakeris.

Jis teigė, jog planas apims ir „antrąją bangą“ pabėgėlių, kurie, kitaip nei žmonės iš pirmojo antplūdžio, neturi draugų ir šeimos narių Lenkijoje.

Lenkijos pasienio tarnyba ketvirtadienį pranešė, jog nuo karo pradžios į šalį iš Ukrainos pateko 1,43 mln. žmonių.

Iki Rusijos invazijos Lenkijoje gyveno apie pusantro milijono ukrainiečių.

Pentagono gynybos žvalgybos agentūros vadovas Scottas Berrieris teigė, kad neskraidymo zonos paskelbimas virš Ukrainos neapsaugotų nuo daugelio kitų atakų ir ginklų, kuriuos Rusija naudoja šiame kare, rašo CNN.

Pasak jo, neskraidymo zona neapsaugotų nuo „stabdomųjų raketų, raketų ir artilerijos“. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis ne kartą prašė NATO sąjungininkų ir Jungtinių Valstijų nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos. Oro erdvė virš Ukrainos tebėra ginčytina, trečiadienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas.

Prancūzijos prezidentas E.Macronas pareiškė, kad Rusijos iškeltos sąlygos dėl paliaubų Ukrainoje yra „niekam nepriimtinos“. 

„Nematau diplomatinio sprendimo artimiausiomis valandomis ar net artimiausiomis dienomis“, – sakė E.Macronas prieš ES vadovų aukščiausio lygio susitikimą, vykstantį Versalyje.

Kinijos prezidentą Xi Jinpingą „neramina“ Rusijos invazija į Ukrainą iš dalies todėl, kad jo paties žvalgyba, atrodo, neįspėjo apie pasekmes, ketvirtadienį JAV Senato žvalgybos komitetui sakė CŽV direktorius Billas Burnsas, skelbia CNN.

Pasak B.Burnso, Kinijos vadovybė taip pat yra susirūpinusi dėl „žalos reputacijai, kurią patiria Kinija, siejama su bjauria Rusijos agresija Ukrainoje“, ir dėl „ekonominių pasekmių tuo metu, kai Kinijos augimo tempai yra mažesni nei per 30 metų“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

Galiausiai, sakė jis, prezidentas Xi tikriausiai yra šiek tiek sutrikęs, nes mato, kad V.Putino veiksmai tik suartino amerikiečius ir europiečius bei transatlantinį aljansą.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines ketvirtadienį per Senato Žvalgybos komiteto posėdį nenorėjo atskleisti, ar turi naujos žvalgybinės informacijos, lėmusios sprendimą nesiųsti JAV naikintuvų į Lenkiją, kad ši galėtų perduoti naikintuvus MiG-29 Ukrainai, rašo CNN.

Senatorius Tomas Cottonas, respublikonas iš Arkanzaso, klausė, ar yra naujos informacijos, įrodančios, jog Rusijos prezidentas V.Putinas laikys Lenkijos siunčiamus naikintuvus MiG-29 į Ukrainą eskalacija, A.Haines atsakė, kad žvalgybos bendruomenė atliko „naują vertinimą“, kuriuo remiantis buvo priimtas toks sprendimas, tačiau nuo tiesioginio atsakymo išsisuko. 
 

ES lyderiai ketvirtadienį pareiškė Ukrainai, kad jokio greito būdo šiai šaliai įstoti į bloką nėra, užgesindami Kyjivo viltis Rusijos karinio puolimo akivaizdoje.

„Nėra tokio dalyko kaip paspartinta procedūra“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą Versalio rūmuose Prancūzijoje.

Toks požiūris atspindi kelių valstybių narių poziciją.

„Noriu sutelkti dėmesį į tai, ką galime padaryti [Ukrainos Prezidentui] Volodymyrui Zelenskiui šį vakarą, rytoj. Ukrainos įstojimas į ES yra ilgojo laikotarpio klausimas, jei jis apskritai svarstytinas“, – pridūrė premjeras.

Jungtinės Valstijos su sąjungininkėmis svarsto galimybę taikyti dar daugiau sankcijų, kad nubaustų Rusiją už Ukrainoje įvykdytus žiaurumus, skelbia CNN.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen teigė: „Dėl to, ką jau padarėme, Rusijos ekonomika žlugs, tačiau mes... toliau svarstome kitus veiksmus, kurių galime imtis.“

Ji nedetalizavo, kokios konkrečiai papildomos sankcijos galėtų būti įvestos.

„Šiuo metu nematome, kad Rusija atsitrauktų nuo savo pradėto siaubingo karo, neišprovokuotos invazijos į Ukrainą. Tiesą sakant, atrodo, kad jų vykdomi žiaurumai prieš civilius gyventojus vis intensyvėja. Taigi mums tikrai derėtų kartu su sąjungininkais apsvarstyti galimybę taikyti tolesnes sankcijas“, – sakė ji.

JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield BBC sakė, kad Rusija Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimų. Kalbėdama laidoje "World Service Newshour" ji sakė: "Kartu su kitais tarptautinės bendruomenės nariais dirbame, kad užfiksuotume nusikaltimus, kuriuos Rusija vykdo prieš Ukrainos žmones."

Ji taip pat sakė, jog yra įrodymų, kad Rusija naudoja tuos pačius metodus, kuriuos naudojo ir Sirijoje, Alepe.

ES vadovai renkasi į Versalio rūmus Paryžiuje, kur vyks aukščiausio lygio susitikimas, kuriame jie aptars, kaip sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos ir sustiprinti politinę bei moralinę paramą Ukrainai.

EK vadovė žurnalistams sakė, kad V.Putino karas yra lemiamas momentas Europai.

„Šiame aukščiausiojo lygio susitikime iš naujo apsvarstysime Europos gynybą, turinčią stiprių pajėgumų. Permąstysime energetiką“, – sakė ji, rašo BBC.

„Turime atsikratyti priklausomybės nuo rusiško iškastinio kuro, o tam reikia didžiulių investicijų į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius. Tai taip pat yra strateginė investicija į mūsų saugumą ir nepriklausomybę“, – teigė U.von der Leyen. 

Anot jos, susitikime taip pat bus kalbama apie Ukrainą: „Norime laisvos ir demokratinės Ukrainos, su kuria mus sieja bendras likimas.“
 

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas V.Putinas pralaimės karą Ukrainoje, kurį jis pradėjo įsiverždamas į Ukrainą.

„Kiekviena demokratija visada turės šiek tiek skirtingus požiūrius. Vladimiras Putinas tikėjosi, kad dėl šių nedidelių mūsų skirtumų sankcijos bus neveiksmingos“, – teigė J.Trudeau.

„Tačiau šiuo klausimu buvome tvirtai, nedviprasmiškai vieningi“, – sakė jis žurnalistams Varšuvoje, stovėdamas kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

„V.Putinas padarė siaubingą klaidą. Jis pralaimės šį karą,.. nes Ukrainos žmonių, ginančių savo teritoriją, nuožmumas, stiprybė ir ryžtas įkvepia mus visus“, – kalbėjo Kanados premjeras.

„Ir todėl, kad mūsų, kaip draugų ir sąjungininkų – Ukrainos draugų, sąjungininkų vieni kitiems – ir šalių, atsidavusių demokratijai, teisės viršenybei, JT chartijai, ryžtas negali leisti, kad V.Putinui pasisektų“, – pabrėžė jis.

„Smerkiame visus tolesnius grasinimus, kuriuos Rusija ir toliau išsako, tačiau Putinas turi žinoti, kad jo veiksmų pasekmės jau dabar bus griežtos, o tolesnis jo veiksmų eskalavimas, tolesnis taikymasis į civilius gyventojus... sulauks griežčiausio atsako tiek pasauliniu mastu, tiek individualiai jam“, – sakė J.Trudeau.

Penktadienį Maskvoje vyks V.Putino ir A.Lukašenkos susitikimas, pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

A.Lukašenka ir V.Putinas aptars aktualius dvišalių santykių klausimus, Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės bendradarbiavimo plėtrą, ekonominį bendradarbiavimą sankcijų spaudimo sąlygomis, taip pat padėtį regione ir Ukrainoje, praneša „Belta“.
 

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis ketvirtadienį atvyko į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad tarpininkautų siekiant užbaigti karą Ukrainoje, remdamasis šaltiniais paskelbė „Politico“. 

G.Schroederis buvo aršiai kritikuojamas namuose ir užsienyje už tai, kad atsisakė nutraukti glaudžius ryšius su Maskva po V.Putino invazijos į Ukrainą. Praėjusią savaitę net keli jo biuro darbuotojai išėjo iš darbo po to, kai jis primygtinai pareikalavo išlaikyti aukštas pareigas su Kremliumi susijusiose energetikos milžinėse „Rosneft“ ir „Gazprom“.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Gerhardas Schroederis

Antradienį Vokietijos prokuratūra skelbė, kad buvusiam kancleriui G.Schroederiui gresia tyrimas dėl jo glaudžių ryšių su Rusijos vyriausybe. 

Plačiau šia tema skaitykite: Buvusiam Vokietijos kancleriui G.Schroederiui gresia tyrimas dėl ryšių su Rusija

Pasaulio sveikatos organizacija ketvirtadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios užregistravo 24 patvirtintus išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje atvejus, skelbia CNN.

„Dėl šių išpuolių žuvo mažiausiai 12 žmonių ir 17 buvo sužeista. Patvirtinta, kad mažiausiai 8 sužeistieji ir 2 žuvusieji buvo sveikatos priežiūros darbuotojai. Išpuoliai vyko nuo vasario 24 d. iki kovo 8 d.“, – teigiama PSO elektroniniame laiške CNN. 

„Scanpix“/AP nuotr./Gelbėtojai neša sužeistą nėščią moterį.

Trys didžiausi Šiaurės Europos laikraščiai ketvirtadienį pranešė, kad vers savo naujienas į rusų kalbą, siekdami pasiekti Rusijos visuomenę ir atsverti Kremliaus propagandą.

„Mūsų tikslas – pateikti rusams nešališkas ir patikimas naujienas“, – bendrame vedamajame rašė danų „Politiken“, švedų „Dagens Nyheter“ ir suomių „Helsingin Sanomat“ vyriausieji redaktoriai.

„Apie Ukrainos tragediją Rusijos visuomenei negali būti pranešama propagandiniais kanalais“, – rašė jie, kritikuodami Maskvą už praėjusią savaitę paskelbtą nurodymą nutraukti veiklą „paskutiniams nepriklausomiems TV ir radijo transliuotojams – televizijai „Dožd“ ir radijui „Echo Moskvy“.

Virtinė tarptautinių žiniasklaidos priemonių sustabdė veiklą Rusijoje, šaliai priėmus naujas drakoniškas taisykles, draudžiančias Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainoje vadinti invazija ar skleisti „melagienas“ apie juos.

Rusijoje taip pat buvo blokuota prieiga prie socialinio tinklo „Facebook“. Anot ekspertų, tai liudija Kremliaus pastangas nuslopinti bet kokį nepritarimą Maskvos invazijai Ukrainoje.

„Rusės motinos turi žinoti, kad jų sūnūs siunčiami į nežinomybę, kad žudomi ir žalojami nekalti civiliai, kad milijonai ukrainiečių priversti palikti savo šalį, kad sugriauta milijonų ukrainiečių vaikų vaikystė“, – rašė vyriausieji redaktoriai.

Kremlius karą Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“, kurios tikslas – apsaugoti rusakalbius ukrainiečius nuo „genocido“.

JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo įsiveržimu į Ukrainą tik sustiprino NATO aljansą.

„NATO aljansas yra stipresnis, o Rusija – silpnesnė dėl to, ką padarė V. Putinas. Mums tai labai aišku“, – sakė K.Harris žurnalistams Varšuvoje, šalia stovint Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai.

Lenkijos lyderis savo ruožtu sakė, kad „privalome išsaugoti Ukrainą“.

„Privalome paskelbti papildomų sankcijų Rusijai. Negalime toleruoti tokios karinės veiklos, kuri turi genocido požymių“, – pridūrė A.Duda.

„Nes niekam nekyla abejonių, kad... jei žūsta paprasti žmonės, jei bombos ir raketos leidžiamos į gyvenamuosius rajonus, kuriuose nėra karinių objektų, tai yra barbariškumas“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.

Abu lyderiai pasmerkė trečiadienį Rusijos įvykdytą Ukrainos Mariupolio gimdymo namų bombardavimą, o K.Harris jį pavadino „neišprovokuotu ir nepateisinamu smurto aktu“.

„Jau keletą savaičių, ir tikrai pastarąją parą, stebime neįsivaizduojamo masto žiaurumus“, – pridūrė ji.

Plačiau šia tema taip pat skaitykite: JAV viceprezidentė pritaria raginimui ištirti galimus Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per pokalbį telefonu paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną tęsti derybas dėl karo Ukrainoje, pranešė vokiečių ir prancūzų šaltiniai.

„Vokietija ir Prancūzija pareikalavo iš Rusijos nedelsiant nutraukti ugnį“ ir „pabrėžė, kad bet koks šios krizės sprendinys privalo būti rastas derybų tarp Ukrainos ir Rusijos keliu“, sakė Vokietijos vyriausybės šaltinis.

Eliziejaus rūmai išplatintame pranešime patvirtino informaciją apie įvykusį pokalbį ir pridūrė, kad Europos Sąjungos lyderiai aptars karą Ukrainoje ketvirtadienį vakare Versalio rūmuose rengiamame viršūnių susitikime.

„Trys lyderiai sutarė ateinančiomis dienomis toliau palaikyti glaudžius kontaktus“, – rašoma pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba ketvirtadienį susitiko derybų Turkijos pietiniame Antalijos mieste. Tai buvo pirmasis tokio rango pareigūnų susitikimas nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Derybos vyko tvyrant didžiuliam tarptautiniam pasipiktinimui dėl rusų aviacijos trečiadienio smūgio apsiausto Mariupolio uostamiesčio vaikų ligoninei ir gimdymo namams, per kurį, pasak Kyjivo, žuvo mažiausiai trys žmonės, tarp jų viena mergaitė.

Tačiau po susitikimo D.Kuleba sakė, kad per derybas nebuvo padaryta jokios pažangos dėl paliaubų, Rusijai 15-ą dieną tęsiant puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje, jau privertusį 2,2 mln. ukrainiečių palikti tėvynę.

Visgi Rusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Maskva nori tęsti derybas su Kyjivu.

Ispanijos vyriausybės vadovas Pedro Sanchezas ketvirtadienį apkaltino Rusiją „karo nusikaltimais“ po ankstesnę dieną rusų aviacijos surengto smūgio apsiausto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio vaikų ligoninei ir gimdymo namams.

Per sukrečiančią trečiadienio ataką Ukrainos pietuose esančiame uostamiestyje žuvo du suaugę žmonės ir mergaitė, informavo Mariupolio pareigūnai.

„Matome, kaip bombarduojamos ligoninės. Jie nesirinktinai atakuoja civilius žmones, todėl akivaizdžiai pažeidžia žmogaus teises ir veikiausiai vykdo karo nusikaltimus“, – sakė P.Sanchezas per apsilankymą netoli Madrido esančiame ukrainiečių karo pabėgėlių centre.

„Tokių karo nusikaltimų vykdytojai negali likti nenubausti“, – pridūrė jis.

Trečiadienio bombardavimas, praktiškai sugriovęs ligoninę, išprovokavo tarptautinio pasipiktinimo bangą. Ukraina pasmerkė šią „barbarišką“ ataką, pavadinusi ją karo nusikaltimu.

Rusijos užsienio reikalų ministerija neneigė atakos fakto, tačiau kaltino ukrainiečių „nacionalistų batalionus“, kad šie ligoninėje įrengė šaudymo pozicijas, išvedę iš pastato darbuotojus ir pacientus.

Dar iki šios atakos Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) Hagoje vyriausiasis prokuroras praėjusią savaitę paskelbė, kad „nedelsiant bus pradėtas tyrimas“ dėl galimų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, įvykdytų Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Anksčiau šią savaitę Vokietijos federalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl rusų karių galimai įvykdytų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Ispanijos prokuratūra taip pat pradeda tyrimą dėl Rusijos karių Ukrainoje įvykdytų „sunkių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pristatė planus „kiek įmanoma greičiau“ padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), argumentuodama grėsme saugumui, kurią kelia Rusijos karas Ukrainoje.  

Švedija, tik po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos atsisakiusi du dešimtmečius vykdytos gynybos išlaidų karpymo politikos, sakė, jog viliasi įgyvendinti šį tikslą per dešimtmetį, tačiau konkrečios datos nenurodė.  

„Tikimės tai įgyvendinti kiek įmanoma greičiau“, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė socialdemokratė Magdalena Andersson.

Ši Skandinavijos šalis, per Šaltąjį karą gynybos biudžetui skirdavusi iki 4 proc. BVP, praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir šio šimtmečio pradžioje drastiškai apkarpė išlaidas gynybai – iki maždaug 1 proc. BVP.   

„Karas Europoje paveiks Švedijos žmones. Turime toliau stiprinti Švedijos gynybos pajėgumus“, – sakė premjerė. 

„Saugumo padėtis Švedijos kaimynystėje bėgant laikui pablogėjo. Rusijos puolimas prieš Ukrainą ją toliau blogina“, – kalbėjo ji. 

M.Andersson taip pat įspėjo, kad šaliai 2017 metais grąžinus privalomąją karinę tarnybą, didės į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičius.  

Dešiniojo sparno opozicija per balsavimą parlamente turėtų pritarti šiems planams. 

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą pirmą kartą dauguma švedų pasisako už šalies narystę NATO. 

Tačiau M.Andersson atkakliai atmeta tokią galimybę. Anksčiau šią savaitę ji sakė, kad Švedijos prašymas priimti ją į NATO tokiu metu „dar labiau destabilizuotų“ Šiaurės Europą, Maskvai griežtai pasisakant prieš bet kokią Aljanso plėtrą.     

Kaimyninė Suomija, kuri irgi nepriklauso NATO, kol kas taip pat atmeta galimybę stoti į Aljansą, nors šalyje vyksta politinės diskusijos šiuo klausimu.  

Švedijos 2021 metų gynybos biudžetas siekia maždaug 66 mlrd. kronų (6,2 mlrd. eurų). Šalis jau nusprendė iki 2025 metų jį padidinti iki 91 mlrd. kronų.   

2020 metų gynybos biudžetas sudarė 1,2 proc. BVP. Per kelis ateinančius metus jis bus padidintas iki maždaug 1,5 proc. BVP.  

NATO yra užsibrėžusi tikslą gynybai skirti 2 proc. BVP, tačiau daugelis valstybių narių jo nesilaiko. 

Po Rusijos invazijos į Ukrainą kelios Europos šalys, tarp jų Vokietija ir Danija, paskelbė planuojančios daugiau investuoti į savo gynybą.   

Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė pažadėjo supaprastinti internetinę vizų išdavimo ukrainiečiams sistemą, po to kai jos ankstesnė reakcija  kritikos, rašo „The Guardian“.

Priti Patel parlamento nariams sakė, kad sistema bus supaprastinta nuo antradienio.

Jungtinė Karalystė (JK) įšaldė septynių Rusijos verslininkų, tarp kurių yra Romanas Abramovičius, Igoris Sečinas, Olegas Deripaska ir Dmitrijus Lebedevas, turtą, praneša „Reuters“, kurį cituoja „Guardian“. Tai padaryta po to, kai šie Rusijos oligarchai buvo įtraukti į JK sankcijų sąrašą.

R.Abramovičius yra futbolo klubo „Chelsea“ savininkas, O.Deripaska turi „En+ Group“ akcijų, I.Sečinas yra „Rosneft“ vykdomasis direktorius, o D.Lebedevas – banko „Rossija“ direktorių valdybos pirmininkas.

Tačiau Jungtinė Karalystė teigė parengusi licenciją, pagal kurią „Chelsea“ gali tęsti tam tikrą su futbolu susijusią veiklą.

„Negali būti saugaus prieglobsčio tiems, kurie rėmė žiaurų Putino išpuolį prieš Ukrainą“, – sakė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

Kai kurios Europos šalys, stebėdamos brutalų Rusijos karą Ukrainoje, baiminasi, kad gali tapti kitu Maskvos taikiniu.

Vakarų pareigūnai sako, kad labiausiai pažeidžiamos gali būti NATO ar Europos Sąjungai nepriklausančios šalys, įskaitant Ukrainos kaimynę Moldovą ir Rusijos kaimyną Sakartvelą, anksčiau priklausiusius Sovietų Sąjungai, taip pat Balkanų valstybes Bosniją ir Kosovą.

Tačiau analitikai įspėja, kad Maskvos tiesioginės karinės intervencijos ar bandymų destabilizuoti politinę padėtį pavojus gali kilti net NATO narėms, tokioms kaip Rusijos pašonėje esančios Baltijos valstybės ir Juodkalnija.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Twitter“ pristatė savo apsaugoto privatumo svetainės versiją, kuria galima išvengti sekimo ir cenzūros, Rusijai apribojus prieigą prie šio socialinio tinklo.

Rusija blokavo socialinį tinklą „Facebook“ ir apribojo prieigą prie „Twitter“, bandydama varžyti informacijos apie jos karą Ukrainoje srautą. Abi kompanijos sakė, kad stengiasi žmonėms Rusijoje atkurti prieigą prie šių tinklų, bet varžo rusų valstybinės žiniasklaidos galimybes jais naudotis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Twitter“

Naudodamiesi vadinamąja sluoksninio maršruto parinkimo technologija, vartotojai šią „Twitter“ versiją gali pasiekti atsisiuntę naršyklę „Tor“, sudarančią sąlygas matyti puslapius „tamsiajame internete“. Šios svetainės vietoje domeno vardo .com naudoja .onion (angl. onion – svogūnas).

Paprastos interneto svetainės, įskaitant twitter.com, taip pat yra prieinamos per „Tor“, bet versijos su .onion yra sukurtos specialiai „Tor“ ir apsaugo nuo piktavalių veikėjų gudrybių.

Nors „tamsusis internetas“ labiau siejamas su nelegaliomis svetainėmis, tokiomis kaip jau nebeveikianti narkotikų rinka „Silk Road“, šį terminą taip pat dažnai vartoja žmonės, dėl savo saugumo norintys anonimiškumo ar norintys pasiekti represinių vyriausybių cenzūruojamus puslapius.

„Facebook“ ir kitos svetainės, tokios kaip BBC, taip pat turi per „Tor“ pasiekiamų versijų. Tokia „Twitter“ versija buvo pradėta kurti dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, trečiadienį patvirtino kompanija.

Programinės įrangos inžinierius ir interneto saugumo ekspertas Alecas Muffettas, kuris yra kūręs sluoksninės technologijos puslapius ir kitoms kompanijoms, apie naują „Twitter“ paslaugą paskelbė savo tviterio paskyroje.

„Ko gera, tai svarbiausia ir ilgiausiai laukta tviterio žinutė, kokią tik esu parašęs”, – antradienį rašė jis.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį ieškos būdų, kaip skubiai spręsti Rusijos invazijos į Ukrainą padarinius, keliančius pavojų bloko ekonomikai ir pademonstravusius, kad Bendrijai reikia stiprinti savo gynybą.

Viršūnių susitikimas Versalio rūmuose turėjo būti Prancūzijos pirmininkavimo ES pusmečio viršūnė, bet vietoje to prezidentas Emmanuelis Macronas vadovaus krizės susitikimui dėl reakcijos į Rusijos lyderio Vladimiro Putino brutalų stabilumo Europoje žlugdymą.

„Rusijos agresijos karas yra Europos istorijos tektoninis poslinkis“, – sakoma dvi dienas truksiančio viršūnių susitikimo baigiamosios deklaracijos projekte.

Lyderiai aiškinsis, „kaip ES gali vykdyti savo įsipareigojimus šioje naujoje realybėje, ginti savo piliečius, vertybes, demokratijas ir Europos modelį“, sakoma jame.

27 valstybių ir vyriausybių vadovai susitinka kovoms Ukrainoje tęsiantis jau 15-ą dieną, į Lenkiją ir kitas Europos šalis pasitraukus daugiau kaip 2 mln. ukrainiečių pabėgėlių.

Širdį veriantis konfliktas sukėlė Europoje paramos Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui bangą ir lyderiai turėtų rimtai svarstyti jo prašymą skubiai priimti Ukrainą į ES, kad ji galėtų ištrūkti iš Rusijos nagų.

„Svarbiausias mūsų prioritetas – pasiųsti politinę žinią Ukrainai, kad ji priklauso Europos šeimai“, – sakė vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas.

„Didžiausias klausimas“

Tačiau diplomatai sakė, kad visų pirma Versalyje bus ieškoma būdų, kaip akivaizdžiai pavojingesniame pasaulyje stiprinti Europą, ypač energijos srityje.

„Manau, kad energija šiuo metu yra didžiausias klausimas, [besisukantis] lyderių galvose“, – sakė šaltinis, informuotas apie pasirengimą viršūnių susitikimui.

Rusijos invazijos į Ukrainą išprovokuotas energijos kainų šokas sukėlė pavojų ES ekonomikai, bandančiai atsigauti po COVID-19 pandemijos, ir pakurstė emocingas diskusijas dėl to, kaip apsaugoti vartotojus.

Vakarų sąjungininkės etapais įvedė griežtas sankcijas Rusijai, o jų šalutinis poveikis akivaizdžiai pademonstravo pavojingą Europos priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų ir naftos. Viršūnių susitikime taip pat bus sprendžiamos ir šios problemos.

Europos priklausomybė nuo energijos iš Rusijos net įvarė pirmą pleištą į vieningą Vakarų atsaką V.Putinui. ES šią savaitę nesutiko uždrausti naftos importo iš Rusijos, kaip padarė Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija.

ES maždaug 40 proc. jai reikalingų gamtinių importuoja iš Rusijos. Nuo šio energijos srauto ypač priklauso didžiausia Europos ekonomika Vokietija, taip pat Italija ir kelios Vidurio Europos šalys.

Maždaug ketvirtadalis naftos importo į ES taip pat ateina iš Rusijos.

Kaip rodo viršūnių susitikimo baigiamosios deklaracijos projektas, 27 lyderiai atsargiai sutiks „palaipsniui nutraukti“ bloko priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, naftos ir anglių.

„Ryžtingai investuoti“

ES lyderiai taip pat svarstys, kaip Europa galėtų tapti nepriklausoma itin svarbiuose sektoriuose, įskaitant puslaidininkius, maisto gamybą ir gynybą.

Kolektyviniu saugumu Europos Sąjungoje pirmiausia rūpinasi JAV vadovaujama NATO, bet didžiausia karinė ES galia Prancūzija norėtų, kad blokas atliktų didesnį vaidmenį.

Rusijai užpuolus savo provakarietišką kaimynę, ES narės pritarė pusės milijardo eurų karinei pagalbai Ukrainai.

Berlynas atsisakė dešimtmečius vykdytos gynybos politikos ir paskelbė apie išlaidų gynybai didinimą 100 mlrd. eurų bei ginklų siuntimą į Ukrainą.

Šių iššūkių akivaizdoje „privalome ryžtingai, daugiau ir geriau investuoti į gynybinius pajėgumus ir pažangias technologijas“, sakoma lyderių deklaracijos projekte.

Europos Parlamentas trečiadienį pareikalavo sustabdyti vadinamųjų auksinių pasų, suteikiančių Europos Sąjungos pilietybę, išdavimą turtingiems investuotojams, Vakarų valstybėms imantis sankcijų prieš Rusijos oligarchus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.   

Strasbūre posėdžiaujantys įstatymų leidėjai dauguma balsų priėmė privalomosios galios neturinčią rezoliuciją, raginančią sustabdyti pilietybės suteikimą finansiniais sumetimais. 

„Auksinių pasų“, išduodamų Maltoje, Kipre ir Bulgarijoje, priešininkai sako, kad jie „nepriimtini dėl etinių, teisinių ir ekonominių priežasčių“ ir „pakerta pačią Europos pilietybės esmę“. 

Europarlamentarai taip pat pareikalavo nustatyti visai ES bendras taisykles dėl „auksinių vizų“, pagal tą patį principą suteikiančių leidimus gyventi Bendrijos šalyse. Pasak Europos Parlamento, jos išduodamos 12-oje ES valstybių.  

Šios schemos ypač naudingos rusams. Europos Parlamentas paprašė valstybių narių nedelsiant sustabdyti ES pilietybės ir leidimų gyventi išdavimą visiems pareiškėjams iš Rusijos bei peržiūrėti visas paraiškas, kurias Rusijos piliečiai pateikė per keletą pastarųjų metų ir kurioms buvo pritarta.  

Įtariama, kad ši prieštaringai vertinama praktika prisideda prie pinigų plovimo, korupcijos ir mokesčių slėpimo. 2020 metais Briuselis pradėjo drausmines procedūras Kipro ir Maltos atžvilgiu, tačiau toliau nepasistūmėjo.   

Malta praėjusią savaitę pareiškė, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą „iki atskiro pranešimo“ stabdo „auksinių pasų“ išdavimą rusams ir baltarusiams.   

Bulgarijos naujoji vyriausybė sausį priėmė teisės akto projektą, skirtą panaikinti pasų schemą. 

Anksčiau šią savaitę ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas sakė, kad Europos Komisija visiškai pritaria tikslui kiek įmanoma greičiau panaikinti tokias programas visose Bendrijos narėse.  

Pasak Europos Parlamento, 2011–2019 m. Europos Sąjungoje pilietybės ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemomis pasinaudojo ne mažiau kaip 130 tūkst. asmenų, o šalys gavo daugiau nei 21,8 mlrd. eurų pajamų. 

EP nariams patvirtinus rezoliuciją, Europos Komisija turi parengti teisėkūros pasiūlymą arba pagrįsti savo sprendimą jo nepateikti. 

Trečiadienį JAV Atstovų Rūmai didele abiejų – respublikonų ir demokratų – partijų balsų dauguma priėmė draudimą importuoti rusišką naftą, gamtines dujas ir anglis į Jungtines Valstijas, praneša CNN. 

414 Atstovų rūmų narių balsavo „už“, vos 17 – „prieš“. Tarp jų – du demokratai ir 15 respublikonų. 

Priimtas teisės aktas taip pat numato, kad bus imtasi priemonių peržiūrėti Rusijos vaidmenį Pasaulio prekybos organizacijoje. Be to, juo dar kartą patvirtinamas vadinamasis „Magnickio įstatymas“, siekiant sugriežtinti sankcijas Rusijai už žmogaus teisių pažeidimus.

Trečia pagal dydį pasaulyje alaus gamintoja „Carlsberg“ pranešė, kad nutrauks prekybą Rusijoje savo pagrindinio prekės ženklo „Carlsberg“ alumi, taip pat šalyje nutrauks bet kokią reklamą ir paaukos iš verslo Rusijoje gautą pelną, informuoja „The Guardian“. 

Tačiau Sankt Peterburge įsikūrusi „Carlsberg Group“ priklausanti alaus darykla „Baltika Breweries“ toliau veiks kaip atskira įmonė ir valdys aštuonias alaus daryklas Rusijoje, kur dirba apie 8 400 darbuotojų.

Pasak „Carlsberg“ pranešimo, „Baltika Breweries“ bus valdoma kaip atskiras verslas, „siekiant išlaikyti darbuotojus ir jų šeimas“.

Savo prekės ženklo alaus gamybą ir pardavimą Rusijoje sustabdė ir „Heineken NV“ bendrovė, teigiama trečiadienį paskelbtame bendrovės pranešime.

Prasideda trečia karo Ukrainoje savaitė. Britų žiniasklaidoje karo tema nesitraukia iš pirmų puslapių.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Prancūzijoje, Versalyje, dalyvaus neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, skirtame aptarti Rusijos karinę invaziją Ukrainoje.

„ES šalių narių vadovai aptars politinę, karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai, ES saugumą, taip pat ir energetinį, bei ES ekonomikos atsparumo didinimo priemones“, – BNS informavo šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Pasak jo, G.Nausėda kels Ukrainos integracijos į ES klausimą, siūlys atjungti visus Rusijos bankus nuo SWIFT sistemos ir uždrausti Rusijos laivams įplaukti į ES valstybių teritorinius vandenis bei uostus.

Be kita ko, Bendrijos lyderiai planuoja aptarti gynybos pajėgumų stiprinimą.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą ES anksčiau įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, paskelbė prekybos apribojimus, atjungė dalį Rusijos ir Baltarusijos bankų nuo atsiskaitymų sistemos SWIFT, įtraukė kelis tūkstančius abiejų šalių pareigūnų ir oligarchų į juoduosius sąrašus.

Tačiau Bendrija kol kas atsisako rusiškos naftos ir dujų importo embargo, nes dalis narių yra itin priklausomos nuo Rusijos energijos išteklių.

Rusijos automobilių gamintoja „Lada“ stabdo gamybą savo gamyklose. Bendrovė teigia, kad dėl Vakarų sankcijų ji nebegali įsigyti reikiamų dalių ir atsargų, praneša BBC. 

„Lada“ prekės ženklas regione gerai žinomas dėl savo prieinamos kainos.

Vladimiras Putinas anksčiau, kai ėjo ministro pirmininko pareigas, ne kartą buvo nufotografuotas vairuojantis „Lada“ ir ragino visus rusus juos įsigyti. „Jūs nesigailėsite“, – sakė jis 2010 m.

Bendrovė priklauso Prancūzijos automobilių gamintojui „Renault“, tačiau jos automobilius surenka vietos automobilių gamintojas „AvtoVAZ“.

Praėjusiais metais „Lada“ pardavimai sudarė 21 proc. automobilių pardavimų Rusijoje.

JAV Atstovų rūmai naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Lietuvos laiku (vėlyvą trečiadienio vakarą JAV laiku) pritarė įstatymo projektui,  pagal kurį nukentėjusiai Ukrainai ir jos sąjungininkėms Europoje bus skubiai skirta 13,6 mlrd. dolerių pagalbos, praneša „Associated Press“.

Maždaug pusė šios sumos bus skirta Ukrainos gynybai, kita pusė – pagalbai pabėgėliams iš Ukrainos.

Projektą iki savaitės pabaigos, o gal ir šiek tiek vėliau turėtų patvirtinti ir Senatas.

„Ukrainoje vyksta karas. Turime svarbių darbų, kuriuos čia ir atliekame“, – žurnalistams sakė Atstovų rūmų pirmininkė, Demokratų partijos atstovė Nancy Pelosi.

Ji pabrėžė, kad Senate, kur respublikonai ir demokratai turi po 50 deputatų, teisės aktas turės susilaukti bent 10-ies respublikonų paramos, kad būtų priimtas, todėl demokratai „turės suprasti, kad turi būti pasiektas kompromisas“. 

Atstovų rūmai įstatymo projektą patvirtino dviem atskirais balsavimais. Su saugumo programomis susijusiomis projekto dalims buvo pritarta didele balsų persvara: 361 Atstovų rūmų narys balsavo „už“, 69 – „prieš“. Likusioms projekto dalims pritarta mažesne balsų persvara: 260 narių balsavo „už“, 171 balsavo „prieš“. Dauguma respublikonų balsavo „prieš“.