suprasti akimirksniu
- Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė kalbą Europos Parlamente. ES rimtai svarstys Ukrainos paraišką dėl narystės
- JAV uždarė oro erdvę Rusijos lėktuvams
- Europos Sąjunga į naują sankcijų paketą įtraukė virtinę Rusijos oligarchų
- Tarptautinis Baudžiamasis Teismas paskelbė, kad pradės Rusijos invazijos Ukrainoje tyrimą
Žiniasklaida skelbia, kad Europos Sąjungos lyderiai susitarė pašalinti septynis Rusijos bankus iš SWIFT finansinių pranešimų perdavimo sistemos, tačiau nepalietė didžiausio šalies skolintojo „Sberbank PJSC“ ir banko, iš dalies priklausančio Rusijos dujų milžinei „Gazprom PJSC“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą skaitykite čia.
TBT pradės aktyvų karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimą
01:24
Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas trečiadienį pareiškė, kad „nedelsiant bus pradėtas aktyvus tyrimas“ dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje, jo biurui sulaukus 39 šalių paramos.
„Prieš kelias akimirkas informavau TBT pirmininką apie savo sprendimą nedelsiant pradėti aktyvų situacijos Ukrainoje tyrimą“, – sakė K.Khanas.
„Mūsų darbas renkant įrodymus jau prasidėjo“, – pridūrė jis.
Pasaulio bankas stabdo visus projektus su Rusija ir Baltarusija
00:44
Pasaulio bankas, reaguodamas į Maskvos invaziją į Ukrainą, trečiadienį paskelbė stabdantis visus savo vykdomus projektus Rusijoje ir Baltarusijoje.
Remdamasis „priešiškais veiksmais prieš Ukrainos žmones“, Pasaulio bankas sakė, kad „nedelsiant sustabdė visas savo programas Rusijoje ir Baltarusijoje“.
„The New York Times": Kinija prašė nepulti per olimpines žaidynes
00:34
Vakarų žvalgybos ataskaitoje teigiama, aukšto rango Kinijos pareigūnai vasario pradžioje aukštų Rusijos pareigūnų prašė neįsiveržti į Ukrainą iki žiemos olimpinių žaidynių Pekine pabaigos. „The New York Times“ teigia, kad šią informaciją sužinojo iš J.Bideno administracijos aukšto rango pareigūnų ir vieno Europos pareigūno.
Kinija žiemos olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją surengė vasario 20-ąją. Rusija plataus masto puolimą pradėjo vasario 24-ąją.
JT: nuo invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 227 civiliai
00:12
Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį paskelbė nuo Rusijos agresijos pradžios užfiksavusios beveik 230 civilių žūčių Ukrainoje, tarp jų – 15 vaikų, įspėdamos, jog tikrieji skaičiai tikriausiai yra gerokai didesni.
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė, iki šio antradienio vidurnakčio užregistravęs 752 nukentėjusius žmones Ukrainoje: 227 žuvusius ir 525 sužeistus.
„OHCHR mano, kad tikrieji skaičiai yra gerokai didesni“, – teigiama pranešime.
Tai pirmiausia liečia Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, nes, pasak biuro, „informacijos gavimas iš kai kurių vietovių, kur vyko intensyvūs karo veiksmai, yra uždelstas ir daug pranešimų vis dar laukia patvirtinimo“.
Pasak JT žmogaus teisių agentūros, dauguma aukų lėmė „sprogstamųjų ginklų su plačia poveikio erdve naudojimas, įskaitant bombardavimą sunkiąja artilerija bei daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, atakos iš oro“.
Ji pabrėžė, kad skaičiai, nors ir mažesni nei iš tiesų, „viršija bendrą civilių aukų skaičių, OHCHR užregistruotą konflikto Rytų Ukrainoje zonoje“ nuo 2012 iki 2018 metų.
Aukų skaičius taip pat kone dvigubai viršija 102 mirtis, pirmadienį įvardytas JT žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet.
Tuo tarpu Ukrainos sveikatos ministerija jau sekmadienį pranešė apie 352 civilių mirtis, o antradienį nurodė, kad žuvo 16 vaikų.
JT duomenimis, 31 žuvusysis buvo vyras, 25 – moterys, taip pat žuvo šeši berniukai ir trys mergaitės.
Tarp žuvusiųjų yra ir šeši vaikai bei 156 suaugusieji, kurių lytis nėra žinoma, teigia biuras.
JAV ruošia naują sankcijų paketą Rusijos oligarchams ir V.Putinui artimiems pareigūnams
23:51
Naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai teigia, kad JAV ruošia naują sankcijų paketą Rusijos oligarchams ir Rusijos prezidentui V.Putinui artimiems pareigūnams. Teigiama, kad JAV teisingumo departamentas net įkūrė darbo grupę, kodiniu pavadinimu „KleptoCapture“, kurios tikslas – patraukti baudžiamojon atsakomybėn neteisėtai gautus oligarchų turtus.
A.Blinkenas: JAV rems diplomatines pastangas dėl paliaubų Ukrainoje
22:23
Jungtinės Valstijos rems Kijevo diplomatines pastangas dėl paliaubų ir Rusijos karių išvedimo iš Ukrainos, trečiadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.
„Jei galime imtis diplomatinių žingsnių, kurie, Ukrainos vyriausybės nuomone, būtų naudingi, esame pasirengę jų imtis, nors ir toliau remiame Ukrainos gebėjimą apsiginti“, – sakė jis per spaudos konferenciją Vašingtone.
Pasak JAV diplomatijos vadovo, jau dabar „neišprovokuoto ir nepagrįsto“ Rusijos karo Ukrainoje žmogiškųjų aukų mastas yra sukrečiantis. Jis tai pareiškė septintąją Rusijos sukelto karo dieną.
„Šio smurto akivaizdoje Ukrainos žmonių drąsa įkvepia pasaulį“, – sakė A.Blinkenas.
Kalbėdamas apie „provokuojančią“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinę retoriką trečiadienį pavadino „neatsakingumo viršūne“.
Tai jis pareiškė V.Putinui prieš kelias dienas nusprendus paskelbti padidintą Rusijos branduolinių pajėgų parengtį.
„Tai pavojinga. Tai padidina apsiskaičiavimo riziką. To reikia vengti“, – per spaudos konferenciją Vašingtone sakė A.Blinkenas.
Valstybės departamentas anksčiau trečiadienį pranešė, kad A.Blinkenas artimiausiomis dienomis vyks į Belgiją, Lenkiją, Baltijos šalis ir Moldovą, kur patvirtins Vašingtono paramą Ukrainai.
E.Macronas: Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Europoje prasidėjo „nauja era“
22:12
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį perspėjo, kad Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Europoje prasidėjo „nauja era“, ir senajam žemynui reikia investuoti į savo gynybą ir energetikos nepriklausomybę.
„Mūsų Europa jau parodė vienybę ir ryžtą, – sakė E.Macronas per televiziją kreipdamasis į tautą. – Mes įžengėme į naują erą.“
Jis taip pat pareiškė, kad kalbėsis su Rusijos lyderiu V.Putinu „tiek ilgai, kiek reikės“, kad įtikintų jį nutraukti karą Ukrainoje.
„Aš nusprendžiau toliau palaikyti ryšius su prezidentu Putinu tiek ilgai, kiek galiu ir kiek reikia, kad be atvangos siekčiau įtikinti jį atsisakyti smurto... ir užkirsti kelią konflikto plitimui“, – sakė E.Macronas per televiziją.
Keturi Rusijos naikintuvai pažeidė Švedijos oro erdvę virš Baltijos jūros
22:11
Švedų ginkluotosios pajėgos trečiadienį pranešė, kad keturi Rusijos naikintuvai įskrido į Švedijos oro erdvę į rytus nuo Gotlando salos Baltijos jūroje.
Nors Rusijos orlaiviai šios Šiaurės šalies oro erdvę pažeidžia gana reguliariai, trečiadienio įvykis buvo vertinamas itin atidžiai, turint galvoje Rusijos invaziją į Ukrainą.
„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, mes labai rimtai žiūrime į incidentą“, – sakė Švedijos oro pajėgų vadas Carlas-Johanas Edstromas, pridūręs, kad dviejų Su-24 ir dviejų Su-27 naikintuvų įvykdytas pažeidimas buvo trumpas, tačiau jam užfiksuoti buvo pakelti švedų naikintuvai „Jas 39 Gripen“.
Antradienį Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pareiškė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą jos vyriausybė nori stiprinti šalies gynybos pajėgumus, išaugus „bendram grėsmės lygiui“.
Pasibaigus Šaltajam karui Švedija apkarpė karines išlaidas. Tik po 2014 metais Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos Švedijos parlamentas uždegė žalią šviesą didinti gynybos išlaidas.
2017 metais Švedija grąžino privalomąją karinę tarnybą, o 2018-ųjų sausį vėl dislokavo įgulą Gotlando saloje Baltijos jūroje.
Spalį šalis paskelbė per ateinančius ketverius metus karines išlaidas padidinsianti 40 proc. ir 2021–2025 metų gynybos biudžetui papildomai skirsianti 27 mlrd. Švedijos kronų (2,5 mlrd. eurų).
Švedija nepriklauso NATO, tačiau glaudžiai bendradarbiauja su Aljansu.
Visgi pastarosiomis savaitėmis Švedijoje, kaip ir kaimyninėje Suomijoje, vėl užvirė diskusijos apie narystę NATO.
Visuomeninio transliuotojo SVT atliktas viešosios nuomonės tyrimas parodė neregėtai didelę paramą narystei NATO. Remiantis praėjusį penktadienį paskelbtais apklausos rezultatais, už prisijungimą prie Aljanso pasisako 41 proc. šalies gyventojų.
ES sugriežtino sankcijas Baltarusijai: draus kalio trąšų eksportą
21:22
Europos Sąjunga trečiadienį dar labiau sugriežtino ekonomines sankcijas Baltarusijai ir įtraukė į juodąjį sąrašą 22 aukšto rango kariškius dėl Minsko vaidmens Rusijos invazijoje į Ukrainą.
„Baltarusijos vaidmuo tebevykstančioje neišprovokuotoje ir nepagrįstoje karinėje agresijoje prieš Ukrainą brangiai kainuos“, – sakoma ES užsienio politikos vadovo J.Borrellio pranešime.
„Šiomis priemonėmis taikomės į asmenis Baltarusijoje, kolaboruojančius su šiomis atakomis prieš Ukrainą, ir suvaržome prekybą virtinėje svarbių sektorių“, – pridūrė jis.
27 šalių blokas nurodė sugriežtinantis sankcijas esminiams Baltarusijos ekonomikos sektoriams, be kita ko, uždrausdamas šiai šaliai gyvybiškai svarbų kalio trąšų eksportą.
Baltarusija negalės eksportuoti į Bendriją medienos produktų, cemento, geležies ir plieno, gumos. Taip pat įvedami griežtesni suvaržymai dvejopos paskirties prekėms, kurios gali naudojamos karybos reikmėms.
Į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą buvo įtraukti šeši generolai ir 16 pulkininkų, nes „Baltarusija dalyvauja neišprovokuotoje Rusijos karinėje invazijoje prieš Ukrainą leisdama vykdyti karinę agresiją iš savo teritorijos“, sakoma oficialiame sankcijų dokumente.
Baltarisijos autoritarinis lyderis A.Lukašenka antradienį sakė, kad jo pajėgos puolime prieš Ukrainą nedalyvauja, bet pasiuntė daugiau karių prie sienų su Ukraina ir Lenkija.
Praėjusią savaitę dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ES į juodąjį sąrašą įtraukė 20 Baltarusijos pasieniečių, kariškių ir pareigūnų, o taip pat ėmėsi baudžiamųjų priemonių prieš aukšto rango Rusijos pareigūnus.
Europos Sąjunga sektorines ekonomines sankcijas Baltarusijai pirmąkart įvedė pernai birželį, reaguojant į režimo susidorojimą su oponentais ir priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą siekiant suimti juo skridusį opozicijos tinklaraštininką.
Šios priemonės buvo nukreiptos prieš kai kuriuos svarbiausius šalies eksporto į bloką produktus, įskaitant kalio trąšas.
ES smogė Baltarusijai sankcijomis, A.Lukašenkai pradėjus žiaurią represijų kampaniją prieš demonstrantus, protestavusius prieš ginčijamus prezidento rinkimų rezultatus 2020 metais.
Į Bendrijos juodąjį sąrašą yra įtrauktas A.Lukašenka ir jo sūnūs.
A.Lukašenka, susidūręs su tarptautine izoliacija, darosi vis labiau priklausomas nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Praeitą savaitgalį jis surengė referendumą dėl konstitucijos pataisų, leidusių priimti nuolatiniam dislokavimui branduolinių ginklų ir Rusijos pajėgų.
JAV paskelbė naujų sankcijų Baltarusijai, Rusijos gynybos sektoriui
20:46
Jungtinės Valstijos trečiadienį pranešė įvedančios daugiau sankcijų dėl Maskvos karo su Ukraina, šįkart taikydamosi į Kremliaus artimą sąjungininkę Baltarusiją ir Rusijos gynybos pramonę.
Baltieji rūmai atskleidė „plataus masto suvaržymus Baltarusijai, kad užgniaužtų jos technologinių prekių importą, atsakant į jos paramą“ Rusijos pradėtam karui.
Be to, Vašingtonas taikys „sankcijas, nutaikytas į Rusijos gynybos sektorių“, kad „primestų reikšmingą kainą Rusijos ginkluotės vystymo ir gamybos bendrovėms“.
Romanas Abramovičius patvirtino – „Chelsea“ parduodama
20:45
Romanas Abramovičius patvirtino, kad paskelbė parduodantis futbolo klubą „Chelsea“ ir nurašė 1,5 mlrd. svarų sterlingų paskolų, kurias suteikė klubui, skelbia Reuters.
Milijardieriai Hansjörgas Wyssas ir Toddas Boehly priklauso konsorciumui, bandančiam įsigyti „Premier“ lygos komandą. Šaltiniai nurodė, jog dar bent viena grupė rengiasi šią savaitę pateikti pasiūlymą.
Kaip skelbia Reuters, R.Abramovičius yra sakęs, kad grynosios pajamos, gautos pardavus futbolo klubą, bus paaukotos labdaros fondui, remiančiam karo Ukrainoje aukas.
J.Bidenas: JAV sankcijos prieš Rusijos naftos importą „neatmetamos“
18:45
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį sakė neatmetantis galimybės, kad bus įvestos sankcijos Rusijos naftos importui į Ameriką, atsakant į Maskvos invaziją Ukrainoje.
„Niekas neatmetama“, – jis sakė žurnalistams, kai buvo paklaustas, ar beprecedenčių JAV ir Vakarų sankcijų tolesniu taikiniu galėtų tapti Rusijos nafta.
Jungtinės Valstijos kartu su Europos Sąjunga ir kitais sąjungininkais jau įvedė sankcijų, turinčių „suluošinti“ Rusijos ekonomiką, įskaitant valiutą, komercinių bankų sektorių, oro bendroves ir kitus taikinius.
Venecijos bienalė skelbia nepriimsianti oficialių delegacijų iš Rusijos
18:31
Venecijos bienalės organizatoriai trečiadienį pranešė draudžiantys dalyvauti viename garsiausių Italijos kultūrinių renginių visiems, susijusiems su Rusijos vyriausybe, protestuodami prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.
„Tiems, kurie priešinasi dabartiniam Rusijos režimui, visada atsiras vietos Bienalės parodose – nuo meno iki architektūros (parodų), ir jos festivaliuose – nuo kino iki šokio, nuo muzikos iki teatro (festivalių)“, – sakoma jos pranešime.
Tačiau „kol tęsiasi tokia situacija, Bienalė atmeta (galimybę) bendradarbiauti bet kokia forma su tais, kurie, priešingai, įvykdė arba palaikė tokį sunkų agresijos aktą“, nurodoma jame.
Organizatorių teigimu, „todėl (jie) nepritars oficialių delegacijų, institucijų ar asmenų, susijusių su Rusijos vyriausybe, dalyvavimui jokiuose jos (Bienalės) renginiuose“.
Venecijos bienalė prisijungė prie augančio skaičius kitų kultūrinių organizacijų, dėl Maskvos invazijos į Ukrainą izoliuojančių tuos, kurie palaiko Rusijos veiksmus.
Rusijos paviljonas kitą mėnesį atidaromoje Bienalės tarptautinėje meno parodoje jau buvo uždarytas, kai protestuodami prieš invaziją jį paliko menininkai ir paviljono kuratorius.
Izraelio žydų grupės smerkia Rusijos raketų smūgį į Holokausto memorialo vietą
18:30
Per antradienį vakare suduotą smūgį buvo apgadintas pagrindinis Kijevo televizijos bokštas, pastatytas Babyn Jaro rajone, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo įvykdytos didžiausios Kijevo žydų žudynės, o dabar įrengtas memorialas.
Izraelio Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ „griežtai pasmerkė“ šį smūgį, reaguodamas į „nuotraukas, kuriose užfiksuota mirtina Rusijos ataka Babyn Jaro Holokausto memorialo vietoje“.
„Babyn Jaras yra vieta, kur 1941 metų rugsėjį per dvi dienas specialūs nacių mirties būriai... (nužudė) apie 33 000 žydų, vykdydami genocidą“, – teigiama centro pareiškime.
„Tokios šventos vietos kaip Babyn Jaras turi būti saugomos, o ne patirti baisų smurtą“, – sakoma jame.
Ukrainoje gimęs Natanas Sharansky, žydų disidentas, 1986 metais persikėlęs į Izraelį po ilgų metų, praleistų sovietų Gulage, taip pat pasmerkė šį išpuolį.
„Negalime leisti, kad tiesa – dar kartą – taptų karo auka“, – kalbėjo Babyn Jaro Holokausto memorialo centro patarėjas N.Sharansky.
Remiantis Ukrainos pareigūnais, per šį smūgį žuvo penki civiliai gyventojai, o prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris pats yra žydų tautybės, pareiškė, jog toks simbolinis atakos taikinys išryškina Rusijos keliamą grėsmę ukrainiečių tapatybei.
„Jie nieko nežino apie mūsų sostinę. Apie mūsų įstoriją. Bet jie turi įsakymą ištrinti mūsų istoriją. Ištrinti mūsų šalį. Ištrinti mus visus“, – sakė jis apie Vladimiro Putino kariuomenę.
Ironiška, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą ketvirtadienį pradėdamas įsiveržimą į Ukrainą tvirtino siekiantis šios šalies „demilitarizacijos“ ir „denacifikacijos“.
V.Zelenskis, kuris 2020 metais lankėsi Izraelio „Yad Vashem“ memoriale, paragino žydus netylėti.
„Dabar kreipiuosi į visus pasaulio žydus. Argi nematote, kas vyksta? Štai kodėl labai svarbu, kad milijonai žydų visame pasaulyje dabar netylėtų“, – sakė jis.
Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas, Rusijos vykdomą Ukrainos puolimą pavadinęs „tarptautinės tvarkos pažeidimu“, taip pat pasmerkė Babyn Jaro ataką. Jis sakė, kad Izraelis pasisako už „vietovės šventumo išsaugojimą ir pagarbą jam“.
Nepaisant Y.Lapido komentarų, Izraelio vyriausybė laikosi atsargaus požiūrio į Ukrainos krizę. Tokią savo poziciją ji aiškina savo šiltais ryšiais tiek su Kijevu, tiek su Maskva, o taip pat bendradarbiavimu su Rusijos pajėgomis, sutelktomis Sirijoje prie šiaurinės Izraelio sienos.
Trečiadienį atsakydamas į žurnalisto klausimą, premjeras Naftali Bennettas vengė tiesiogiai pasmerkti Rusijos smūgį.
Ekspertas: sankcijos paveiks Rusiją, bet jos invazijos į Ukrainą tikriausiai nesustabdys
18:16
Vakarų sankcijos Rusijai padarys didelį neigiamą poveikį jos ekonomikai, tačiau vargu ar sustabdys šalies puolimą Ukrainoje, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas ekonominio karo ekspertas.
Vašingtone įsikūrusio Petersono tarptautinės ekonomikos instituto tyrėjas Gary Hufbaueris išnagrinėjo 100 sankcijų taikymo atvejų per pastarąjį šimtmetį – nuo Pirmojo pasaulinio karo iki Irako konflikto.
„Sėkmės rodiklis, kalbant apie užsienio politikos tikslo pasiekimą, buvo mažiau nei trečdalis atvejų“, – sakė knygos „Ekonominių sankcijų persvarstymas“ autorius.
„Dauguma šalių, kuriose buvo pasiekta sėkmė, buvo mažesnės, silpnesnės šalys, o ne tokios didelės valstybės kaip Rusija“, – interviu sakė G.Hufbaueris.
Ekonominis spaudimas pasiteisino tokiose šalyse kaip Panama, Peru ar Siera Leonė ir padėjo nuversti diktatorius kai kuriose vidutinio dydžio šalyse – pavyzdžiui, Brazilijoje ir Pietų Korėjoje.
Pasak eksperto, finansinės bausmės taip pat „prisidėjo“ prie rasistinio apartheido režimo Pietų Afrikoje pabaigos.
Tačiau Vašingtono sankcijos nepadėjo sutrukdyti Pakistanui įgyti branduolinių ginklų.
Be to, nors JAV sankcijos Pekinui dėl Korėjos karo 6-ajame dešimtmetyje buvo ekonominiu ir kariniu požiūriais skausmingos, „Kinija ir toliau atkakliai“ rėmė šiaurės korėjiečius, kaip ir Sovietų Sąjunga.
Vienintelis kartas, kai Maskva išvedė karius – iš Afganistano 9-ajame dešimtmetyje – pasitaikė „ne tiek dėl sankcijų“, kiek dėl to, kad JAV ginkluodavo afganistaniečius, žūdavo daug rusų karių ir kilo politinė sumaištis pačioje Rusijoje, paaiškino G.Hufbaueris.
„Autokratų autokratas“
„Sankcijos, be abejo, ekonomiškai yra skaudžios, tačiau daryti nuostolius šaliai ir jos ekonomikai nėra tas pats, kaip pakeisti jos politinių lyderių požiūrį“, – pabrėžė tyrėjas.
Tai ypač pasakytina apie lyderius, turinčius didelę asmeninę galią – pavyzdžiui, Rusijos prezidentą V.Putiną, kurį G.Hufbaueris pavadino „autokratų autokratu“.
„Kai tokia didelė šalis kaip Rusija įsiveržia į kitą valstybę, labai sunku priversti agresiją vykdančios šalies vadovą pakeisti savo nuomonę“, nes tai būtų „labai didelė nesėkmė jam asmeniškai“, sakė ekspertas.
Vis tik G.Hufbaueris pripažino, kad naujosios sankcijos Rusijai yra „beprecedenčio griežtumo“.
JAV ir Vakarų sąjungininkės siekia paralyžiuoti Rusijos bankų sektorių ir valiutą, todėl atjungė kai kuriuos šalies bankus nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT. Dėl tokio žingsnio šie bankai tapo atkirsti nuo likusio pasaulio. Taip pat buvo uždrausti sandoriai su Maskvos centriniu banku.
Dėl šių priemonių Rusijos pajamos gali sumažėti net 10 proc. – tai, pasak G.Hufbauerip, būtų „labai didelis smūgis“, tačiau mažai tikėtina, kad jis priverstų Maskvą nutraukti ugnį.
„Tam nėra jokio realaus precedento“, – pridūrė tyrėjas.
Tokios pozicijos laikosi ir pats Kremlius. Jo atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė žurnalistams, kad „sankcijos Rusijai yra sunkios, bet mūsų šalis turi reikiamą potencialą žalai kompensuoti“.
ES paskelbė sankcijas 22 Baltarusijos kariškiams dėl Minsko vaidmens kare prieš Ukrainą
17:28
ES trečiadienį įvedė sankcijų 22 aukšto rango Baltarusijos kariškiams dėl Minsko suteiktos pagalbos Rusijai surengiant įsiveržimą į Ukrainą.
Į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą buvo įtraukti šeši generolai ir 16 pulkininkų, nes „Baltarusija dalyvauja neišprovokuotoje Rusijos karinėje invazijoje prieš Ukrainą leisdama vykdyti karinę agresiją iš savo teritorijos“, – sakoma oficialiame sankcijų dokumente.
Šiems asmenims buvo uždrausta atvykti į Bendriją, o jų turtas, esantis ES jurisdikcijoje, buvo įšaldytas.
Rusijos kariuomenė naudojasi Baltarusijos teritorija savo sausumos ir oro pajėgų atakoms Ukrainoje rengti.
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka antradienį sakė, kad baltarusių kariai nedalyvauja atakoje prieš Ukrainą, tačiau nurodė sustiprinti pajėgas prie sienų su Ukraina ir Lenkija.
Praėjusią savaitę dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Sąjunga į juodąjį sąrašą įtraukė 20 Baltarusijos pasieniečių, kariškių ir pareigūnų, o taip pat ėmėsi baudžiamųjų priemonių prieš aukšto rango Rusijos pareigūnus.
ES taip pat yra pasirengusi dar išplėsti ekonomines sankcijas Baltarusijai, pirmą kartą įvestas pernai birželį, reaguojant į režimo susidorojimą su oponentais ir priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą siekiant suimti juo skridusį opozicijos tinklaraštininką.
Šios priemonės buvo nukreiptos prieš kai kuriuos svarbiausius šalies eksporto į bloką produktus, įskaitant kalio trąšas.
ES smogė Baltarusijai sankcijomis, A.Lukašenkai pradėjus žiaurią represijų kampaniją prieš demonstrantus, protestavusius prieš ginčijamus prezidento rinkimų rezultatus 2020 metais.
A.Lukašenka, susidūręs su tarptautine izoliacija, darosi vis labiau priklausomas nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Praeitą savaitgalį jis surengė referendumą dėl konstitucijos pataisų, leidusių priimti nuolatiniam dislokavimui branduolinių ginklų ir Rusijos pajėgų.
Malta sustabdė „auksinių pasų“ išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams
16:14
Trečiadienį Malta pranešė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą laikinai nutraukia pilietybės suteikimą ir leidimą gyventi šioje šalyje Rusijos bei Baltarusijos piliečiams, taip pat stabdo vadinamųjų „auksinių pasų“ sistemos veikimą.
Maltos parlamento sekretoriatas, atsakingas už pilietybės klausimus, pareiškime nurodė, kad „iki atskiro pranešimo stabdomas prašymų iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių nagrinėjimas“.
Malta yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, siūlančių programas, pagal kurias dideliu turtu disponuojantys ir Maltoje dideles pinigų sumas investavę užsieniečiai gali gauti leidimą gyventi šalyje ir galbūt pilietybę.
Šeštadienį Europos Komisijos išplatintame bendrame Vakarų lyderių pareiškime teigiama, kad jie stengsis apriboti „auksinius pasus“, pagal kuriuos „su Rusijos vyriausybe susiję turtingi rusai tampa mūsų šalių piliečiais ir įgyja prieigą prie mūsų finansinių sistemų“.
Japonija ketina priimti pabėgėlių iš Ukrainos
16:07
Japonija priims ukrainiečių pabėgėlius, bėgančius nuo tebesitęsiančios Rusijos invazijos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Fumio Kishida, atsisakydamas paprastai santūrios šalies pozicijos, kai kalbama apie humanitarinės pagalbos ieškančių asmenų priėmimą.
Japonija paprastai per metus priima vos kelias dešimtis pabėgėlių iš tūkstančių prašymus pateikiančių asmenų. Be to, jos sienos šiuo metu yra uždarytos kone visiems atvykėliams iš užsienio, siekiant išvengti pandeminio koronaviruso plitimo.
Tačiau dabar F.Kishida pažadėjo, kad Japonija „vykdys planą priimti žmones iš Ukrainos, kurie pabėgo į trečiąsias šalis“, siekdama „tokiu lemiamu momentu parodyti savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis“.
Apie pabėgėlių priėmimo planus F.Kishida kalbėjo po derybų su daugiau nei 800 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos priėmusios Lenkijos ministru pirmininku.
Pasak F.Kishidos, Japonija tikisi pirmiausia priimti asmenis, turinčius giminių ar draugų šalyje.
„Tačiau mes taip pat reaguosime iš humanitarinės perspektyvos“, – pridūrė jis, kol kas neribodamas priimamų atvykėlių skaičius.
Pasak jo, pabėgėlių atvykimas bus organizuojamas apeinant dabartinį sienos režimą, kuris draudžia į šalį atvykti užsienio turistams ir apskritai riboja atvykimą į šalį iš užsienio.
Kiek laiko pabėgėliai galės likti Japonijoje, nenurodoma.
B.Johnsonas: V.Putino režimas įvykdė karo nusikaltimų
14:41
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną karo nusikaltėliu dėl civilių taikinių bombardavimų Ukrainoje.
„Ką jau matėme iš Vladimiro Putino režimo – kad jie jau mėto sprogmenis ant nekaltų civilių – mano požiūriu, jau visiškai atitinka karo nusikaltimą“, – premjeras sakė parlamentui.
JK ministrai įspėjo, kad V.Putinui, jo bendražygiams ir kariuomenės vadams gali būti iškelta baudžiamoji byla Hagoje įsikūrusiame Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT), jau pradėjusiame tyrimą dėl įsiveržimo.
Prieš JT Generalinės Asamblėjos balsavimą Niujorke B.Johnsonas pareiškė: „Raginame visas valstybes prisijungti prie mūsų ir pasmerkti Rusiją bei pareikalauti, kad Putinas atitrauktų savo tankus.“
B.Johnsonas perspėjo, kad bus imtasi papildomų sankcijų, jei puolimas tęsis. Premjeras taip pat pakartojo naują trijų žodžių šūkį: „Putinui turi nepavykti.“
Sužeisti danų žurnalistai evakuoti iš Ukrainos
14:37
Du danų žurnalistai, praėjusį savaitgalį pašauti Ukrainoje, paliko šalį ir vyksta namo, trečiadienį pranešė jų darbdavys ir organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF).
Danų laikraščiui „Ekstra Bladet“ dirbę žurnalistas Stefanas Weichertas ir fotografas Emilis Filtenborgas Mikkelsenas buvo pašauti šalia Ukrainos šiaurės rytinio Ochtyrkos miesto, maždaug už 50 km nuo Rusijos sienos.
„Ekstra Bladet“ trečiadienį sakė, kad abu laisvai samdomi darbuotojai šiuo metu yra „saugioje šalyje“ ir greitu metu saugiai sugrįš į Daniją.
„Ukrainoje sunkiai sužeisti du danų žurnalistai buvo evakuoti į Moldovą“, – naujienų agentūrai AFP sakė RSF Rytų Europos ir Centrinės Azijos skyriaus vadovė Jeanne Cavelier.
Kelerius pastaruosius metus Ukrainoje gyvenę žurnalistai buvo sužeisti šeštadienį, kai nežinomi užpuolikai apšaudė jų automobilį. Jie abu vilkėjo neperšaunamas liemenes.
ES atjungė nuo SWIFT septynis Rusijos bankus
14:14
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį atjungė septynis Rusijos bankus nuo pasaulinio SWIFT tinklo, įgyvendindama sankcijas, paskelbtas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Tarp septynių bankų, atjungtų nuo tarpbankinio susirašinėjimo sistemos, yra antras pagal dydį Rusijos skolintojas „VTB Bank“, taip pat „Bank Otkritie“, „Novikombank“, „Promsvyazbank“, „Rossiya Bank“, „Sovcombank“ ir VEB („Vnesheconombank“).
Pasak oficialaus ES leidinio, sprendimas įsigaliojo nedelsiant.
Septynių bankų įtraukimas į sąrašą – tai dar vienas Vakarų šalių koordinuotų bausmių Rusijai už invaziją į Ukrainą paketas.
Karas Ukrainoje tęsiasi jau septintą dieną.
„Europos Sąjunga šviesos greičiu patvirtino tris griežtų sankcijų bangas Rusijos finansų sistemai, aukštųjų technologijų pramonei ir korumpuotam elitui,“ – sakoma Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškime.
„Tai didžiausias sankcijų paketas ES istorijoje. Šiandieninis sprendimas atjungti svarbiausius Rusijos bankus nuo SWIFT tinklo bus dar vienas labai aiškus signalas Putinui ir Kremliui,“ – pridūrė bloko vadovė.
Į sąrašą neįtraukti du pagrindiniai Rusijos bankai – „Sberbank“ ir „Gazprombank“, kuriems prieiga prie SWIFT palikta, kad ES šalys galėtų sumokėti už rusiškas dujas ir naftą.
Visgi vienas aukšto rango ES pareigūnas teigė, kad sąrašas bus „nuolat peržiūrimas“.
Jis pridūrė, kad, sudėjus kiek anksčiau įvestas G7 partnerių sankcijas, „šiek tiek daugiau nei 80 proc. [Rusijos] bankų sistemos šiuo metu yra taikomos tam tikros sankcijos“.
Tokios sankcijos apima atjungimą nuo SWIFT, aktyvų įšaldymą ir finansines sankcijas, kurias taiko ES, JAV ir Didžioji Britanija.
Pasak pareigūno, Šveicarija – pagrindinis finansų centras už ES ribų – leido suprasti, jog vadovausis bloko pavyzdžiu patvirtindamas savo priemones.
Jis taip pat pridūrė, kad ES uždraus bet kokias naujas ES investicijas į Rusijos tiesioginių investicijų fondą ir eurų banknotų tiekimą bet kuriam subjektui Rusijoje, išskyrus asmeniniam naudojimui ar dėl tam tikrų diplomatinių priežasčių, kad būtų išvengta SWIFT draudimo apėjimo.
Dalies Rusijos bankų pašalinimas iš SWIFT sistemos, leidžiančios greitai ir saugiai atlikti tarpvalstybinius sandorius, neišvengiamai turės įtakos ES ir Vakarų šalims, tačiau „tai suprantama ir tai yra priimta“, pridūrė pareigūnas.
JT: beveik 836 000 pabėgėlių paliko Ukrainą dėl konflikto
13:24
Beveik 836 000 pabėgėlių jau pasitraukė iš Ukrainos, kurią užpuolė Rusija, ieškodami prieglobsčio kaimyninėse šalyse, rodo trečiadienį skelbiami Jungtinių Tautų duomenys.
Remiantis informacija JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) interneto svetainėje, iš viso šalį jau paliko 835 928 žmonės.
Tai didžiulis šuolis nuo antradienio popietės, kai JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi skelbė apie 677 000 pabėgėlių. Daugiau nei pusė jų patraukė į Lenkiją.
UNHCR duomenys rodo, kad į Lenkiją pabėgo 454 tūkst. žmonių, į Vengriją – 116 tūkst., į Slovakiją – 67 tūkst., į Moldovą – 65 tūkst., į Rusiją – 43 tūkst., į Rumuniją – 38 tūkst., į Baltarusiją – 350.
52 tūkst. pabėgėlių pasiekė toliau esančias Europos šalis.
Dar 96 tūkst. žmonių nuo vasario 18-osios iki 23-iosios į Rusiją pateko iš Ukrainos separatistinių Donecko ir Luhansko regionų, nurodė UNHCR.
Rusijos pajėgos paskelbė trečiadienį užėmusios Ukrainos Chersono uostą, rusų ir ukrainiečių kariams kovojant antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo gatvėse. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskva nori „ištrinti“ jo šalį.
„Karinis puolimas Ukrainoje naikina civilinę infrastruktūrą ir reikalauja civilių aukų, privertė daug tūkstančių žmonių palikti namus ir ieškoti saugios vietos, apsaugos ir pagalbos, – nurodė UNHCR. – Yra aiškių požymių, kad juda dar daugiau žmonių. Jiems reikia apsaugos ir paramos.“
UNHCR prognozuoja, kad galiausiai apsaugos ir paramos gali reikėti daugiau kaip keturiems milijonams ukrainiečių pabėgėlių kaimyninėse šalyse.
JT antradienį paragino skirti 1,7 mlrd. JAV dolerių (1,53 mlrd. eurų) skubiai pagalbai, kurios, kaip pranešama, prireiks maždaug 12 mln. žmonių Ukrainoje ir už jos ribų.
F.Grandi sakė, kad 550,6 mln. dolerių reikės pabėgėliams regione – apgyvendinimui, būtiniausiems daiktams, finansinei, psichologinei ir socialinei pagalbai.
„Matome tai, kas gali tapti didžiausia Europos pabėgėlių krize šiame amžiuje“, – sakė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras.
Pasak jo, pirmoji iš Ukrainos bėgančių žmonių banga tikriausiai bus žmonės su automobiliais, ištekliais ir tam tikrais ryšiais kitose Europos šalyse.
Tačiau jei Rusijos karinis puolimas tęsis ir apims daugiau miestų, gali pradėti bėgti „visais atžvilgiais pažeidžiamesni“ žmonės, sakė jis reporteriams.
Oligarchas R.Abramovičius parduoda „Chelsea“?
13:23
Romano Abramovičiaus ateitis Londono „Chelsea“ futbolo klube tampa vis labiau miglota. Verslininkas iš Šveicarijos Hansjorgas Wyssas teigia, kad gavo pasiūlymą įsigyti legendinę Anglijos komandą.
Šveicarų leidiniui „Blick“ H.Wyssas teigė, kad R.Abramovičius nori „greitai atsikratyti“ „Chelsea“ klubu dėl to, kad sankcijos rusų oligarchui jau svarstomos britų parlamente.
„Chelsea“ klubas nekomentuoja verslininko atskleistos informacijos. Anksčiau nuolat buvo kartojama, kad klubas nėra parduodamas.
„Abramovičius bando parduoti savo vilas Anglijoje, jis taip pat nori kuo greičiau atsikratyti „Chelsea“ klubu. Aš ir trys kiti asmenys gavome pasiūlymus pirkti „Chelsea“ klubą“, – teigė H.Wyssas.
55-erių R.Abramovičius yra glaudžiai siejamas su Vladimiru Putinu, o kiti panašių sąsajų turintys Rusijos oligarchai jau įtraukti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus, jų turtai yra įšaldomi.
ES išdėstė pasiūlymą dėl leidimo pabėgėliams iš Ukrainos pasilikti dvejus metus
13:14
Europos Komisija trečiadienį išdėstė savo pasiūlymą Europos Sąjungos narėms leisti nuo Rusijos invazijos bėgantiems ukrainiečiams gyventi ir dirbti bloke dvejus metus.
Planai skubiai rengiami daugiau kaip 650 tūkst. žmonių jau pasitraukus iš Ukrainos į rytines ES nares Lenkiją, Slovakiją, Vengriją ir Rumuniją.
Tikimasi, kad pabėgėlių bus daug daugiau, Kremliaus pajėgoms įnirtingai bombarduojant didžiuosius Ukrainos miestus.
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) antradienį paskelbė, kad dėl Rusijos invazijos dabar yra maždaug milijonas persikėlusių žmonių Ukrainos teritorijoje, neskaitant šimtų tūkstančių į užsienį jau pabėgusių žmonių.
„Europa remia tuos, kam reikia apsaugos. Visi nuo Putino bombų bėgantys žmonės laukiami Europoje“, – sakoma Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen pareiškime.
„Suteiksime apsaugą tiems, kas siekia priebėgos, ir padėsime tiems, kas ieško saugaus kelio namo“, – pridūrė ji.
Pagal EK pasiūlymus pabėgėliams iš Ukrainos ir jų šeimų nariams pradiniams dvejiems metams būtų išduodami leidimai gyventi ir suteikiama teisė dirbti bei mokytis.
Komisija nurodė, kad bet kuriuo metu galės paprašyti šalių narių pratęsti šią apsaugą dar vieniems metams arba ją nutraukti, jei situacija Ukrainoje stabilizuotųsi.
Planui, kuris turi būti pateiktas ES vidaus reikalų ministrų ketvirtadienio susitikimui, turi pritarti dauguma šalių narių – mažiausiai 15.
Daug Europos sostinių jau išreiškė paramą tokiam žingsniui.
Jei planas bus patvirtintas, jis žymės pirmą kartą, kai blokas aktyvuoja savo 2001 metų laikinosios apsaugos direktyvą.
Ši direktyva buvo parengta pabėgėliams iš konflikto zonų buvusioje Jugoslavijoje ir numato migrantų paskirstymą po ES šalis, bet iki šiol ja nebuvo pasinaudota.
ES nurodė, kad pasiūlymas taip pat apima „ne Ukrainos piliečius ir pilietybės neturinčius žmones, teisėtai gyvenančius Ukrainoje“, pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojus.
EK siūlo laikinai sušvelninti kontrolę prie sienų, kad žmonės iš Ukrainos galėtų patekti į ES, net jei neturi galiojančio paso ar vizos.
Pagal dabartines taisyklas ukrainiečiams su biometriniais pasais leidžiama patekti į ES be vizos ir būti bloko teritorijoje iki trijų mėnesių.
JK gynybos sekretorius vėl atmetė neskraidymo zonos virš Ukrainos idėją
12:17
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as dar kartą atmetė raginimus paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos – jo teigimu, tai būtų kontrproduktyvu, be to, „tai nulemtų karą prieš Rusiją visoje Europoje“.
Anot B.Wallace'o, paskelbus neskraidymo zoną Ukrainos orlaivių pilotai nebegalėtų taikytis į Rusijos pajėgas iš oro, o taip Maskva esą įgytų pranašumą, nes turi stipresnes sausumos pajėgas ir tankus.
„Jei būtų paskelbta neskraidymo zona, didžioji dalis Rusijos armijos galėtų netrukdoma judėti, o to daryti dabar negali“, – teigė gynybos sekretorius.
A.Navalnas ragina rusus eiti į gatves
12:13
Įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas paragino rusus kasdien rengti protestus prieš invaziją į Ukrainą.
„Aleksejus Navalnas ragina žmones eiti ir kasdien 19 valandą, o savaitgaliais 14 valandą, protestuoti prieš karą. Pagrindinėse jūsų miestų aikštėse, kad ir kur būtumėte“, – paskelbė jo atstovė Kira Jarmyš.
„Raginu visus išeiti į gatves ir kovoti už taiką“, – sakoma jo feisbuke paskelbtame pareiškime, kuriame rusai raginami nebijoti patekti į kalėjimą.
„Jei tam, kad užkirstume kelią karui, turime užpildyti kalėjimus ir policijos furgonus – užpildysime kalėjimus ir policijos furgonus“, – teigiama jame.
„Viskas turi savo kainą, ir dabar, 2022 metų pavasarį, turėtume tą kainą sumokėti“, – priduriama pareiškime.
45 metų vyras, vadovavęs didžiausiems pastarųjų metų protestams prieš V.Putiną Rusijoje ir 2020 metais išgyvenęs pasikėsinimą jį nunuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje už Maskvos dėl senų kaltinimų sukčiavimu.
Tūkstančiams rusų išėjus į gatves protestuoti prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, daugiau nei 6 800 demonstrantų buvo sulaikyti, skelbia areštus per opozicijos mitingus fiksuojanti grupė „OVD-Info“.
A.Navalnas paragino Rusijos ir Baltarusijos – leidusios rusų kariams atakuoti Ukrainą iš jos teritorijos – gyventojus rengti demonstracijas pagrindinėse miestų aikštėse darbo dienomis 19 valandą, o savaitgaliais ir švenčių dienomis – 14 valandą.
„Negalima laukti nė vienos dienos“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusija neturi tapti šalimi „išsigandusių bailių“, apsimetančių, kad nemato „agresyvaus karo, kurį pradėjo mūsų akivaizdžiai išprotėjęs mažasis caras“.
A.Navalnas taip pat apkaltino V.Putiną naudojantis „pseudoistorinėmis nesąmonėmis“, kad pateisintų savo invaziją į Ukrainą.
„Negaliu, nenoriu ir netylėsiu, stebėdamas, kaip pseudoistorinės nesąmonės apie 100 metų senumo įvykius tapo pasiteisinimu rusams žudyti ukrainiečius, o tiems, ginantis, žudyti rusus“, – teigė jis.
„Putinas nėra Rusija“, – sakoma A.Navalno pareiškime.
JAV antrą dieną iš eilės kaltina rusus Jungtinėse Tautose šnipinėjimu
11:45
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą nepaprastai išaugus įtampai, Jungtinės Valstijos per Šaltojo karo laikus primenantį posūkį antradienį vėl kaltino Jungtinėse Tautose dirbančius rusus šnipinėjimu.
Amerikiečių misija JT antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, jog Vašingtonas paprašė JT išvaryti vieną darbuotoją, dirbantį „Rusijos žvalgybos operatyvininku“.
Šis prašymas, pateiktas kitą dieną po JAV pranešimo, kad jos dėl šnipinėjimo išsiunčia 12 Rusijos misijos JT diplomatų, paskleidė didelį įtarumą pasaulinės organizacijos būstinėje Niujorke prie Rytų upės, ir taip diplomatų vadintoje „šnipų lizdu“.
JAV „inicijavo procesą dėl pareikalavimo išvykti vienam rusų žvalgybos operatyvininkui, dirbančiam Jungtinėse Tautose ir piktnaudžiavusiam savo gyvenimo Jungtinėse Valstijose privilegijomis“, sakė amerikiečių atstovas.
Paklaustas, ar yra koks nors ryšys su Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija į Ukrainą, atstovas nurodė, kad šis reikalavimas, kaip ir minėtų 12 diplomatų išvarymas, buvo rengiamas „mėnesius“.
Ispanija nusiųs „karinės techninės įrangos“ Ukrainai
11:19
Ispanija nusiųs Ukrainai „karinės techninės įrangos“, Rusijai užpuolus savo provakarietišką kaimynę, trečiadienį pranešė ispanų vyriausybės vadovas Pedro Sanchezas.
„Aš noriu jums paskelbti, kad Ispanija nusiųs puolamosios karinės techninės įrangos ukrainiečių pasipriešinimui“, – sakė premjeras parlamente.
Iki šiol Ispanija skelbė, kad jos karinė parama Ukrainai apsiribos sekmadienį Europos Sąjungos pristatytu pagalbos paketu. Briuselis nusprendė skirti 450 mln. eurų Ukrainai skirtos ginkluotės pirkimui.
P.Sanchezas sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas surengti invaziją į Ukrainą „yra brutalus bandymas sustabdyti europinės erdvės, grindžiamos jo įkūnijamam autoritarizmui radikaliai priešingomis vertybėmis, kūrimą“.
Ankstesnę dieną Ispanija pranešė, kad papildomai nusiųs į Latviją 150 karių, NATO stiprinant savo gynybos pajėgumus Baltijos regione.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Latvijoje jau tarnauja 350 ispanų karių.
Į Ukrainos prašymą atsiųsti karinės įrangos iki šiol atsiliepė Jungtinės Valstijos, Kanada ir daugiau kaip tuzinas Europos šalių.
JT Generalinė Asamblėja balsuos dėl reikalavimo Rusijai pasitraukti iš Ukrainos
11:18
Po dvi dienas trukusių debatų, per kuriuos pasisakė daugiau nei 100 valstybių, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį balsuos dėl dokumento, reikalaujančio Maskvos nedelsiant išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.
Balsavimą dėl šio rezoliucijos projekto diplomatai vadina demokratijos barometru pasaulyje, kuriame įvairiose šalyse, pradedant Mianmaru ir baigiant Venesuela, stiprėja autokratinės tendencijos. Jis vyks septintą Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą dieną.
Rezoliucija neturėtų privalomosios galios, tačiau jos priėmimas būtų stiprus kirtis Rusijai tarptautinėje arenoje ir pabrėžtų jos izoliaciją. Rezoliucijai priimti reikia dviejų trečdalių balsų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną.
Maskva teigė, kad naudojasi teise į „savigyną“, kaip numatyta Jungtinių Tautų Chartijos 51-ame straipsnyje.
Tačiau tokią poziciją kategoriškai atmetė Vakarų šalys, kaltinančios Maskvą pažeidus Chartijos 2-ąjį straipsnį, reikalaujantį, kad organizacijos narės susilaikytų nuo grasinimų panaudoti jėgą ar jos panaudojimo krizėms spręsti.
Europos šalių inicijuotos rezoliucijos tekstas pastarosiomis dienomis buvo daug kartų taisytas, siekiant užsitikrinti didžiausią įmanomą palaikymą.
Joje nebesmerkiama Rusijos invazija, tačiau reiškiamas ypatingas apgailestavimas dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą.
Iš dokumento taip pat aišku, kad JT smerkia V. Putino sprendimą padidinti Rusijos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį.
Rusijoje suimti pradinukai – dėl plakatų su antikariniais šūkiais
10:57
Žmogaus teisių gynimo organizacija „OVD-Info“ pranešė, kad Rusijoje buvo sulaikyti pradinukai, su tėvais prie Ukrainos ambasados Maskvoje atsinešę plakatų su užrašais „Karui – ne“.
Opozicijos aktyvistas Ilja Jašinas socialiniame tinkle pasidalino nuotrauka, kurioje matomi trys policijos autobusiuke sėdintys mažamečiai.
„Tokia Putino Rusijos realybė. Esu tikras, kad Kremliaus propaganda dabar pakels triukšmą – nevelkite vaikų į politiką!
Bet iš tiesų jau daug kartų mūsų šalyje mokykloje girdi, kad blogiausias dalykas yra karas ir kad pagrindinė vertybė – taikus dangus virš mūsų galvų“, – parašė I.Jašinas.
Sulaikyti vaikai buvo paleisti, kai į policijos nuovadą atvyko teisininkai.
Premjerė: Suomijos nuomonė dėl stojimo į NATO keičiasi
10:31
Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė Suomijos piliečių ir politikų požiūrį į šalies narystę NATO, antradienį sakė suomių premjerė Sanna Marin.
Prastėjant saugumo aplinkai, „piliečių nuomonė neabejotinai keičiasi, ir aš manau, kad taip pat keičiasi partijų ir jų narių nuomonė“, sakė S.Marin.
Ji kalbėjosi su žurnalistais po partijų lyderių pasitarimo, kaip reaguoti į visuomenės peticiją su raginimu rengti referendumą dėl Suomijos stojimo į NATO.
Tačiau 5,5 mln. gyventojų turinčios Šiaurės šalies premjerė perspėjo dar „nedaryti išvadų“ ir sakė: „Įvertinsime tinkamą kelią eiti toliau.“
Suomija turi 1 340 km ilgio sieną su Rusija. Nors 1995 metais įstojo į Europos Sąjungą, šalis neprisijungė prie NATO, didele dalimi dėl to, kad baiminosi Maskvos atsakomųjų veiksmų.
Tačiau Rusijai praėjusį ketvirtadienį pradėjus invaziją į Ukrainą, suomių parama šalies narystei NATO pasiekė rekordines aukštumas.
Pirmą kartą dauguma (53 proc.) suomių pritaria stojimui į NATO, rodo visuomeninio transliuotojo „Yle“ pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai.
Šis skaičius dabar yra beveik dvigubai didesnis nei buvo prieš mėnesį, kai laikraštis „Helsingin Sanomat“ paskelbė, kad parama narystei NATO yra 28 procentai.
„Šie debatai vyksta, intensyvėja ir tikrai įsibėgės“, – antradienį sakė S.Marin.
Kitas, S.Marin žodžiais, „istorinis sprendimas“ yra Suomijos pirmadienio sutikimas nusiųsti ginklų Ukrainai, įskaitant 2,5 tūkst. automatų, amunicijos ir 1,5 tūkst. vienkartinių prieštankinių ginklų.
Ekspertai mano, kad Suomija koordinuos savo veiksmus su Švedija, taip pat svarstančia, ar įstoti į NATO.
Suomijos ir Švedijos įstojimas į Aljansą įsiutintų Kremlių, jau ir taip tvyrant didžiulei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų.
NATO plėtra į rytus yra raudona linija Maskvai, tvirtinančiai, kad ji po Šaltojo karo šiuo klausimu buvo išduota Vakarų.
Praėjusį penktadienį Rusijos Užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad jei Šiaurės šalys įstotų į NATO, tai turėtų „rimtų karinių ir politinių atgarsių“.
Helsinkis šį pareiškimą pavadino jau anksčiau girdėtu įspėjimu ir jį ignoravo.
Švedija stiprins gynybos pajėgumus po Rusijos invazijos į Ukrainą
10:05
Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson antradienį pareiškė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą jos vyriausybė nori stiprinti šalies gynybos pajėgumus, išaugus „bendram grėsmės lygiui“.
„Reikia stiprinti Švedijos gynybos pajėgumus, reikia vykdyti persiginklavimą“, – sakė premjerė per televiziją transliuotame kreipimesi į švedus.
„Švedijai reikalinga stipri gynyba“, – sakė M.Andersson ir paskelbė, jog bus inicijuotos derybos dėl papildomų išteklių.
„Švedijai nėra iškilusi tiesioginė ginkluoto užpuolimo grėsmė, tačiau bendras grėsmės lygis yra padidėjęs“, – kalbėjo premjerė.
Pasibaigus Šaltajam karui Švedija apkarpė karines išlaidas. Tik po 2014 metais Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos Švedijos parlamentas uždegė žalią šviesą didinti gynybos išlaidas.
2017 metais Švedija grąžino privalomąją karinę tarnybą, o 2018-ųjų sausį vėl dislokavo įgulą Gotlando saloje Baltijos jūroje.
Spalį šalis paskelbė per ateinančius ketverius metus karines išlaidas padidinsianti 40 proc. ir 2021–2025 metų gynybos biudžetui papildomai skirsianti 27 mlrd. Švedijos kronų (2,5 mlrd. eurų).
Švedija nepriklauso NATO, tačiau glaudžiai bendradarbiauja su Aljansu.
Visgi pastarosiomis savaitėmis Švedijoje, kaip ir kaimyninėje Suomijoje, vėl užvirė diskusijos apie narystę NATO.
Visuomeninio transliuotojo SVT atliktas viešosios nuomonės tyrimas parodė neregėtai didelę paramą narystei NATO. Remiantis praėjusį penktadienį paskelbtais apklausos rezultatais, už prisijungimą prie Aljanso pasisako 41 proc. šalies gyventojų.
Tarptautinis Teisingumo Teismas kitą savaitę rengia posėdžius dėl karo Ukrainoje
08:19 Atnaujinta 11:50
Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) antradienį paskelbė, kad kovo 7 ir 8 dienomis surengs posėdžius dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje.
„Tarptautinis teisingumo teismas, pagrindinis Jungtinių Tautų teisminis organas, pirmadienį, kovo 7 dieną, ir antradienį, kovo 8 dieną, surengs viešus bylos dėl įtarimų genocidu pagal Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (Ukraina prieš Rusijos Federaciją) posėdžius“, – rašoma teismo pranešime.
Hagoje įsikūręs TTT viešus posėdžius rengia Ukrainai pateikus teismui skundą, kad Rusija nutrauktų savo invaziją.
„Posėdžiai bus skirti Ukrainos pateiktam prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“, – sakoma teismo pranešime.
Daugiau nei 660 000 žmonių jau pabėgo į užsienį, pranešė JT pabėgėlių agentūra, apskaičiavusi, kad Ukrainoje, turinčioje 44 mln. gyventojų, dar milijonas žmonių pasitraukė į kitas vietoves šalies viduje.
JT nurodė, kad artimiausiais mėnesiais pagalbos gali prireikti iki 4 mln. pabėgėlių, o dar 12 mln. reikės pagalbos šalies viduje.
Jungtinės Valstijos tiki, kad TTT „atsižvelgia į sunkias aplinkybes ir sparčiai besivystančius įvykius“, sakoma Valstybės departamento antradienio pareiškime.
Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as sakė, kad Vašingtonas tikisi, jog teismas posėdyje „kuo skubiausiai imsis Ukrainos prašymo taikyti laikinąsias priemones“.
„Kiekviena diena, kai Rusija nevaržoma dėl savo agresijos, atneša daugiau smurto, kančių, mirties ir sunaikinimo Ukrainoje“, – sakė jis.
TTT neturi įgaliojimų pareikšti baudžiamųjų kaltinimų atskiriems Rusijos lyderiams, atsakingiems už invaziją, tačiau tai yra aukščiausios instancijos teismas, sprendžiantis ginčus tarp valstybių dėl įtariamų tarptautinės teisės pažeidimų.
Tuo metu Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras Karimas Khanas pirmadienį paskelbė, kad pradeda tyrimą dėl „padėties Ukrainoje“ po Rusijos invazijos.
Pasak jo, esama „pagrįstų priežasčių“ manyti, jog Ukrainoje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį, buvo įvykdyta karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.
Vakarai į tai atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai.
Pietų Korėja, taikydama tarptautines sankcijas, uždraus dirbti su 7 Rusijos bankais
07:35
Pietų Korėja, taikydama ekonomines sankcijas Rusijai, uždraus finansines operacijas su septyniais pagrindiniais Rusijos bankais ir jų filialais, skelbia CNN.
Šalies finansų ministerija antradienį paskelbė išsamų sankcijų planą, pasikonsultavusi su JAV iždo departamentu.
Minėti septyni Rusijos bankai yra „Sberbank“, VEB, PSB, VTB, „Otkritie“, „Sovcom“ ir „Novikom“.
Ministerija primygtinai rekomendavo vietos viešosioms ir finansinėms institucijoms sustabdyti investicijas į Rusijos vyriausybės obligacijas, išleistas po trečiadienio.
Pietų Korėja taip pat nedelsdama blokuos Rusijos bankus nuo pasaulinės mokėjimų sistemos SWIFT, kai tik Europos Sąjunga patikslins jos detalųjį planą, pridūrė ministerija.
J.Bidenas V.Putiną pavadino „Rusijos diktatoriumi“, uždraudė Rusijos skrydžius virš JAV
06:36 Atnaujinta 06:39
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį skaitydamas metinį pranešimą pavadino Vladimirą Putiną „Rusijos diktatoriumi“, praėjus beveik savaitei nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.
Savo pirmajame metiniame pranešime J.Bidenas gyrė Ukrainos „stiprybės sieną“, atsilaikančią prieš Rusijos įsibrovėlius. Vis dėlto jis pasakė, kad JAV pajėgos į karinį konfliktą neketina įsitraukti.
„Leiskite man aiškiai pasakyti: mūsų pajėgos nedalyvauja ir nedalyvaus konflikte su Rusijos pajėgomis Ukrainoje“, – pabrėžė demokratas.
Visgi jis griežtai kritikavo V.Putiną.
„Rusijos diktatorius, įsiveržęs į užsienio šalį, turi išlaidų visame pasaulyje“, – Kongresui sakė J.Bidenas.
Tačiau „kovoje tarp demokratijos ir autokratijos demokratijos susidoroja su sunkumais, o pasaulis aiškiai renkasi taikos ir saugumo pusę“, sakė jis.
Kalbėdamas apie Rusijos oligarchus ir korumpuotus lyderius, kurie, pasak J.Bideno, susikrovė milijardus dolerių iš V. Putino režimo, JAV prezidentas griežtai perspėjo, kad Vakarai „perims jų jachtas, prabangius butus ir privačius lėktuvus“.
„Mes ateiname jūsų neteisėto pelno“, – pasakė J.Bidenas, o jo žodžius palydėjo aplodismentai.
JAV prezidentas paskelbė, kad uždraudžia Rusijos lėktuvų skrydžius virš JAV.
„Mes išleidžiame 60 milijardų barelių naftos iš atsargų visame pasaulyje, įskaitant 30 milijardų JAV. Tai padės išlaikyti degalų kainas pasaulyje ir JAV viduje“, – savo metiniame pranešime sakė J.Bidenas.