Joe Bideno reakcija griežtėja: Vladimirą Putiną pavadino tikru banditu ir žudiku

Į karą įtrauktos Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir kovojantiems žmonėms – Nobelio taikos premiją. Tokį pasiūlymą Norvegijos Nobelio komitetui pateikė bemaž keturios dešimtys esamų ir buvusių įtakingų Europos politikų, įtakingų pareigūnų.

„Narsūs Ukrainos vyrai ir moterys kaunasi, siekdami apsaugoti demokratiją ir savo valdžią, – rašoma komitetui adresuotame. –

Nuo demokratiškai išrinkto Ukrainos nepaklusnaus prezidento Volodymyro Zelenskio iki vyro, kuris su ašaromis akyse atsisveikina su šeima ir lieka kovoti už savo šalį, žmonės visoje Ukrainoje kyla, kad pasipriešintų autoritarizmo jėgoms.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis Donbase

Mūsų užuojautos ir paramos žodžiai vargu ar gali atpirkti jų aukas žmogaus teisėms ir taikos principams.“

Kartu laiško autoriai paprašė priimti jų siūlymą, mat terminas kandidatūroms pateikti baigėsi vasario 1-ąją –  gerokai prieš pirmąsias kovines atakas.

Daugiau apie šį kreipimąsi galima paskaityti čia.

Europos Sąjunga (ES) smerkia Rusijos Ukrainoje įvykdytus „sunkius pažeidimus ir karo nusikaltimus“, ketvirtadienį pareiškė bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Europos Sąjunga griežčiausiai smerkia Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir jų rėmėjų nuolatinį taikymąsi į Ukrainos civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, taip pat jų apgultį Mariupolio mieste“, – pranešime sakė J.Borrellis.

Rusija subombardavo teatrą Mariupolio mieste, kur šimtai žmonių ieškojo priebėgos nuo karo veiksmų, nepaisant to, jog ant šaligatvio abiejose pastato pusėse didelėmis raidėmis buvo užrašyt „DETI“ (rus. „Vaikai“).

Mariupolio valdžia „Telegram“ tinkle pranešė, jog maždaug 30 tūkst. žmonių paliko miestą savo transportu.

Ji taip pat pridūrė, kad 80 proc. gyvenamųjų namų mieste buvo sunaikinti, o aukų skaičius po teatro apšaudymo dar tikslinamas.

„Tokie tyčiniai išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą yra gėdingi, smerktini ir visiškai nepriimtini. Tai yra rimti tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai“, – sakė J.Borrellis.

Rusija pagal tarptautinę teisę neturi teisės naudoti vienašalės jėgos prieš trečiąją šalį ir „todėl prisiima visą atsakomybę už šiuos karinės agresijos aktus ir visą jos sukeliamą sunaikinimą bei gyvybių praradimą“, teigė ES diplomatijos vadovas.

„Šių sunkių pažeidimų ir karo nusikaltimų vykdytojai, taip pat atsakingi vyriausybės pareigūnai ir kariniai vadai bus patraukti atsakomybėn“, – pridūrė jis.

Anksčiau ketvirtadienį ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas paragino europarlamentarus pripažinti Rusijos prezidentą karo nusikaltėliu ir pakvietė Europos Sąjungą tiekti daugiau ginklų Ukrainai, kad ji galėtų kovoti su Maskvos pajėgomis.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje vykdo tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.

J.Borrellis ketvirtadienį taip pat paragino Rusiją sukurti galimybes į Ukrainą netrukdomai patekti humanitarinei paramai.

Baltarusijos žmonės priešinasi Rusijos invazijai į Ukrainą, surengtą padedant Minsko režimui, ir mano, kad jų šalies likimas susijęs su šio karo baigtimi, ketvirtadienį pareiškė į užsienį pasitraukusi baltarusių opozicijos lyderė.

Buvusi kandidatė į prezidentus Sviatlana Cichanouskaja teigė, kad būtina skirti Baltarusijos autokratinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos poziciją nuo paprastų žmonių, kuriuos jis valdo geležiniu kumščiu.

„Tai du skirtingi klausimai“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP, duodama interviu Ženevoje.

Pasak S.Cichanouskajos, baltarusiai dabar priversti kovoti ne tik savo šalies režimu, „bet ir už ukrainiečius, nes suprantame, kad Baltarusijos likimas priklauso nuo Ukrainos likimo“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

A.Lukašenka remia Rusijos prezidento Vladimiro Putino puolimą Ukrainoje ir leido jo pajėgoms naudotis Baltarusijos teritorija.

Tačiau S.Cichanouskaja, kurią Vakarų šalys laiko 2020 metų rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų tikrąja nugalėtoja, teigia, kad „Baltarusijos žmonės nepalaiko šio karo“.

Prilyginti agresoriams

„Lukašenka įtraukė mūsų šalį į šią invaziją Ukrainoje, nes jis atsimoka Kremliui už palaikymą, kurio sulaukė 2020 metais“, – sakė jis.

Visgi „visi mūsų žmonės dabar kovoja Ukrainos pusėje“, sakė 39 metų buvusi mokytoja. Ji atkreipė dėmesį, kad iš užsienio dirbanti nepriklausoma baltarusių žiniasklaida dabar informuoja apie karą, o savanoriai padeda ukrainiečiams pabėgėliams ir siunčia medicinos atsargų į karo niokojamą šalį.

Anksčiau per spaudos konferenciją, organizuotą Jungtinių Tautų korespondentų Ženevoje asociacijos ACANU, S.Cichanouskaja pabrėžė, kad baltarusiai „bijo galimo karo Baltarusijos teritorijoje“.

Be to, jos tėvynainiai dabar brangiai moka už A.Lukašenkos politiką, pradedant veikti naujausioms skaudžioms tarptautinėms sankcijoms, pridūrė aktyvistė.

„Su mumis visais elgiamasi kaip su agresoriais, – skundėsi S.Cichanouskaja, pabrėžusi, kad didelė Baltarusijos visuomenės dalis „kovoja su diktatūra“.

Ji siūlė užuot draudus išduoti vizas eiliniams Baltarusijos piliečiams verčiau griežtinti sankcijas valstybinėms įmonėms ir bankams, finansuojantiems režimą.

Minskas griežtai numalšino masinius protestus, apėmusius šalį po 2020 metų rinkimų. Per kelis mėnesius buvo sulaikyta mažiausiai 37 tūkst. žmonių; daugelis jų patyrė šiurkštų elgesį ar net buvo kankinami.

JT žmogaus teisių vadovė Michelle Bachelet ketvirtadienį sakė, kad šiuo metu Baltarusijoje 1 085 žmonės tebelaikomi už grotų dėl politiškai motyvuotų kaltinimų.

M.Bachelet ataskaitoje JT Žmogaus teisių tarybai Ženevoje nurodoma, kad daugiau kaip 900 žmonių buvo sulaikyti praeitą mėnesį per protestus dėl  A.Lukašenkos prastumto konstitucinio referendumo, kuriuo buvo panaikintas Baltarusijos kaip nebranduolinės valstybės statusas, atveriant galimybę Rusijai dislokuoti branduolinių ginklų kaimyninėje šalyje.

Kankinimai

„Mūsų šalyje politinių kalinių laikymo sąlygos daug blogesnės negu paprastų nusikaltėlių“, – sakė S.Cichanouskaja, kurios vyras iškilus opozicijos veikėjas Siarhejus Cichanouskis yra tarp įkalintųjų.

„Žmonės nuolat yra žeminami – fiziškai ir morališkai, – ji aiškino AFP. – Jiems neduodama vaistų, neteikiama medicinos pagalba, nesuteikiama higienos priemonių. Jie yra kankinami.“

S.Cichanouskaja gyrė M.Bachelet ataskaitą ir pažymėjo, kad surinkti duomenys vėliau gali būti panaudoti kaip „žiaurumų įrodymai“.

Ji pabrėžė, kad pasaulis turi „neleisti ignoruoti žmogaus teisių pažeidimų mūsų šalyje dėl šios karo Ukrainoje padėties“.

Opozicionierė perspėjo, kad V.Putino valdomoje Rusijoje gyvenantys žmonės dabar atsidūrę panašioje padėtyje kaip ir baltarusiai pastaruosius pusantrų metų.

„Po 2020 metų suklastotų rinkimų patyrėme didžiules represijas“, – sakė S.Cichanouskaja ir pridūrė, kad A.Lukašenka „naudojo prieš žmones visokį įmanomą smurtą“.

„Dabar padėtis Rusijoje atrodo lygiai tokia pati“, – konstatavo ji.

JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną tikru banditu ir diktatoriumi kraugeriu, skelbia CNN.

Tokius epitetus jis pavartojo kalbėdamas per kasmetinius Airijos pietus ant Kapitolijaus kalvos, rengiamus Šv. Patriko dieną, kuri minima kovo 17-ąją.

Anot JAV lyderio, V.Putinas yra „diktatorius žudikas, grynas banditas, kuris kariauja nedorą karą prieš Ukrainos žmones“.

„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Rusijos vadovą jis kritikavo ir kiek anksčiau ketvirtadienį susitikęs su Airijos premjeru Michealu Martinu: „V.Putino brutalumas ir tai, ką jis bei jo kariai daro Ukrainoje, yra tiesiog nežmoniška.“

Išvakarėse J.Bidenas pavadino V.Putiną karo nusikaltėliu. Tai buvo dar griežtesnė retorika smerkiant Rusijos agresiją Ukrainoje, nei skambėjo iki šiol. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu tokius komentarus įvertino kaip „visiškai nepriimtinus ir neatleistinus“.

Trečiadienį, netrukus po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio emocingo kreipimosi į Kongreso narius, J.Bidenas pažadėjo didesnę karinę paramą šiai šaliai, įskaitant ginklus, dronus, priešlėktuvinės gynybos sistemas ir pan. Tiesa, V.Zelenskio prašymas paskelbti virš Ukrainos neskraidymo zoną nebuvo patenkintas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį apkaltino Rusiją vykdant karo nusikaltimus Ukrainoje, kur rusų pajėgos aktyviai atakuoja civilius.

„Sąmoningas taikymasis į civilius yra karo nusikaltimas. Po pastarųjų kelių savaičių nuniokojimo man sunku daryti išvadą, kad rusai elgiasi kaip nors kitaip“, – sakė A.Blinkenas.

JAV prezidentas Joe Bidenas per penktadienį įvyksiantį pokalbį su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu perspės Pekiną neteikti karinės pagalbos Rusijai, įsiveržusiai į Ukrainą, sakė A.Blinkenas.

„Prezidentas Bidenas rytoj kalbėsis su prezidentu Xi ir aiškiai pareikš, kad Kinija bus atsakinga už bet kokius veiksmus, kurių ji imsis Rusijos agresijai palaikyti. Ir mes nedelsime primesti už tai kainą“, – pabrėžė A.Blinkenas.

A.Blinkenas. ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija nedaro jokių rimtų pastangų derybose su Kyjivu, kad užbaigtų jau į ketvirtą savaitę įžengusią savo invaziją Ukrainoje.

„Viena vertus, giriame Ukrainą, esančią prie stalo, nors ji yra bombarduojama kiekvienos dienos kiekvieną minutę“, – sakė A.Blinkenas.

„Tuo pat metu nemačiau jokių reikšmingų Rusijos pastangų savo vykdomą karą užbaigti diplomatija“, – pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį su Čekijos užsienio reikalų ministru Janu Lipavský aptarė pagalbos Ukrainai būdus, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Privalome už visos Europos saugumą ir vertybes kovojančiai Ukrainai ir toliau tiekti karinę pagalbą. Šalims, dar neišsakiusioms savo pozicijos, mūsų atsakymas paprastas: šiame kare gali būti tik vienas nugalėtojas, ir tai – Ukraina. Šalys, pasirinkusios Rusijos pusę, sulauks tokio paties vertinimo kaip ir pati Rusija. Putinizmą privalu sustabdyti“, – Prahoje kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Kaip pranešė ministerija, G.Landsbergis su Čekijos užsienio reikalų ministru J.Lipavský aptarė Lietuvos ir Čekijos dvišalius santykius, Rusijos agresiją Ukrainoje ir pagalbos Ukrainai būdus, saugumo situaciją Europoje, NATO rytinio flango saugumo stiprinimo priemones bei galimas tolesnes tarptautines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

Ministrai pažymėjo, kad Lietuva ir Čekija daug nuveikė, telkdamos ir teikdamos paramą Ukrainai, tačiau dar daug reikia nuveikti, kad ši parama pasiektų tikslą.

Pažymėta būtinybė glaudžiau koordinuoti tarptautinės bendruomenės veiksmus, toliau didinti spaudimą Rusijai ir plėsti bei griežtinti jai įvestas sankcijas.

„Turime nedelsdami priimti sprendimus, kurie sustiprintų NATO rytinio flango gynybinius pajėgumus“, – Prahoje pažymėjo ministras. 

G.Landsbergis padėkojo Čekijai už indėlį į Lietuvos ir regiono saugumą, rašoma pranešime.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Lietuvoje šiuo metu dislokuotos Čekijos karinės pajėgos, o nuo šių metų balandžio 1 dienos Čekija perims NATO oro policijos funkcijas.

Prahoje G.Landsbergis taip pat susitiko su Čekijos Parlamento Senato pirmininku Milošu Vystrčilu bei Senato Užsienio reikalų, gynybos ir saugumo komiteto pirmininku Pavelu Fischeriu.

„Turime garsiai kalbėti apie Ukrainoje Rusijos vykdomus karo nusikaltimus. Lietuva ir Čekija yra šalys, kurios gerai supranta laisvės kainą bei pareigą ginti demokratiją ir mūsų bendras vertybes“, – sakė ministras.

Prahoje G.Landsbergis nuotoliniu būdu kalbėjosi su Laisvosios Europos radijo (LER) prezidentu Jamie Fly. Per šį pokalbį sutarta Vilniuje atidaryti Laisvosios Europos radijo biurą, į kurį persikeltų iš Baltarusijos išvaryti LER darbuotojai.

Penktadienį užsienio reikalų ministras G.Landsbergis susitiks su Norvegijos užsienio reikalų ministre Anniken Huitfeldt.

Kanada ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų 22 Baltarusijos gynybos ministerijos pareigūnams už leidimą Rusijai vykdyti atakas prieš Ukrainą iš jų šalies teritorijos.

Kanados užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad šiuo žingsniu „siunčiama aiški žinia [Rusijos] prezidento (Vladimiro) Putino bendrininkams. Palaikantys Ukrainos suvereniteto, teritorinio vientisumo ir nepriklausomybės pažeidimus bus patraukti atsakomybėn“.

Otava kaltina aukšto rango Baltarusijos pareigūnus – įskaitant kariuomenės oro pajėgų vadą Viktarą Soiko – remiant ataką prieš Ukrainą ir „leidus, kad jų šalis taptų tramplinu Rusijos invazijai“.

Kanada dar 2020 metais buvo įvedusi sankcijas Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai, kai jis pasiskelbė triuškinamai laimėjęs rugpjūtį vykusius prezidento rinkimus, kurie, anot opozicijos, buvo suklastoti. Taip pat buvo įvestos sankcijos A.Lukašenkos artimiausio rato žmonėms.

Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Otava paskelbė sankcijas virš 500 subjektų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje.

Jungtinių Tautų diplomatai ketvirtadienį išreiškė pasipiktinimą dėl gausių žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje, taip pat dėl to, kad Minskas „sudarė sąlygas“ Rusijai įsiveržti į Ukrainą.

Daugelis šalių per JT Žmogaus teisių tarybos posėdį Ženevoje kritikavo Baltarusiją dėl paramos Maskvai, vasario 24 dieną pradėjusiai karą prieš provakarietišką kaimyninę šalį.

JAV ambasadorė Michele Taylor apkaltino autoritarinį baltarusių lyderį Aliaksandrą Lukašenką „sudarius sąlygas Rusijai pradėti neišprovokuotą karą“.

„Baltarusijos valdžios sudarytos geresnės galimybės Rusijos agresijai prisidėjo prie protu nesuvokiamų humanitarinių nuostolių Ukrainos žmonėms... taip pat prie pavojingos krizės, galinčios negrįžtamai pakenkti pasaulio ir kiekvienos suverenios valstybės saugumui“, – Tarybai sakė M.Taylor.

Jai pritarė Islandijos užsienio reikalų ministrė Thordis Kolbrun Reykfjord Gylfadottir, kalbėdama Šiaurės ir Baltijos šalių vardu.

„Lukašenkos režimas eina destruktyviu keliu tiek savo šalyje, tiek užsienyje“, – vaizdo pareiškime perspėjo ministrė.

„Dar kartą griežčiausiai smerkiame neteisėtą ir neišprovokuotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir Baltarusijos dalyvavimą joje“, – pridūrė ji.

Baltarusijos atstovas Andrejus Taranda nuolat pertraukinėjo kalbėtojus raginimais „laikytis tvarkos“. Jis priekaištavo diplomatams, kad jie, vadindami Baltarusijos vyriausybę „režimu“, vartoja Jungtinėms Tautoms nederamą kalbą.

A.Taranda taip pat nesusijusiais su svarstoma tema vadino daugybę komentarų apie invaziją į Ukrainą, nes susitikimas buvo skirtas aptarti naujausią JT ataskaitą dėl teisių padėties Baltarusijoje.

A.Taranda taip pat nebuvo patenkintas šia ataskaita, pristatyta JT žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet. Pasak Baltarusijos atstovo, šis dokumentas „pilnas insinuacijų ir... kaltinimų“, taip pat atskleidžia JT žmogaus teisių biuro „dvigubus standartus“.

Baltarusių diplomato poziciją palaikė kai kurios šalys, įskaitant Venesuelą, Kubą, Kiniją ir Rusiją. Jos apkaltino teisių biurą politizuojant savo veiklą ir pasiduodant „užsienio spaudimui“.

Ataskaitoje M.Bachelet įspėjo, kad Baltarusija susidoroja su disidentais, taip pat neleidžia plačiai paplitusių pažeidimų, įskaitant kankinimus ir savavališką sulaikymą, aukoms kreiptis į teismą, taip sukurdama „visiško nebaudžiamumo situaciją“.

„Žiaurios represijos“

Ataskaitoje teigiama, kad Minsko režimui brutaliai slopinant masinius protestus, kilusius po ginčijamų prezidento rinkimų, laikotarpiu nuo 2020 metų gegužės iki 2021-ųjų gegužės, buvo sulaikyta mažiausiai 37 tūkst. žmonių.

Remiantis ataskaita, iki praėjusių metų pabaigos 969 asmenys buvo įkalinti dėl „politinių motyvų paskatintų kaltinimų“, o kai kuriems iš jų buvo pasiųsti už grotų 10 metų ar ilgiau.

Ataskaitoje neminimas Minsko vaidmuo remiant Rusijos vykdomą plataus masto invaziją į Ukrainą ar galimas to poveikis žmogaus teisėms Baltarusijoje.

Tačiau M.Bachelet ketvirtadienį sakė, kad dėl politiškai motyvuotų kaltinimų įkalintų asmenų skaičius išaugo iki 1085.

Ji taip pat pabrėžė, kad praėjusį mėnesį per protestus prieš vadinamąjį „konstitucinį referendumą“ buvo suimta daugiau kaip 900 žmonių. Per tą plebiscitą šalis nubalsavo už tai, kad jos teritorijoje galėtų būtų nuolatine tvarka dislokuojami branduoliniai ginklai ir Rusijos pajėgos.

„Baltarusijos veiksmai, kuriais ji remia Rusijos karą Ukrainoje, atspindi žiaurias represijas šalies viduje“, – pareiškė JAV ambasadorė M.Taylor.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su naujai paskirtu Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovu Mariumi Vaščega aptarė galimą tolesnę pagalbą Ukrainai.

„ES padarė daug, kad padėtų Ukrainai kovoti už savo laisvę ir demokratines vertybes. Tačiau to nepakanka“, – Prezidentūros pranešime sakė G.Nausėda.

Jis pabrėžė, kad Ukrainai būtina suteikti ES kandidatės statusą, taip pat teikti visokeriopą paramą, įskaitant reikalingą gynybai, reikalauti, kad Rusijos kariai pasitrauktų iš užgrobtų branduolinių jėgainių, o už branduolinę saugą atsakingos tarptautinės organizacijos užtikrintų jų saugumą.

„Taip pat privalome toliau griežtinti individualias ir sektorines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, jas plečiant į visus sektorius bei suspenduojant šių šalių veiklą visose tarptautinėse organizacijose“, – teigė jis.

Prezidentas su M.Vaščega taip pat aptarė ES šalių gynybinių pajėgumų didinimą, energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimo ir ES ekonomikos atsparumo didinimo būdus bei priemones.

Susitikime dėmesys skirtas Europos Komisijos 2022 metų veiklos programos prioritetams: Europos žaliajam kursui, skaitmeninei darbotvarkei, ES piliečių ekonominės gerovės didinimui, ES šalių saugumui, įskaitant energetinį saugumą, bei europinio gyvenimo būdo ir demokratijos skatinimui.

Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) ketvirtadienį pradėjo baudžiamąją procedūrą dėl karo nusikaltimų, kaip įtariama, įvykdytų į Ukrainą įsiveržusios Rusijos kariuomenės.

Pažeidėjai įtariami nusikaltimais žmoniškumui ir taikai, taip pat karo nusikaltimais, naujienų agentūrai BNS pranešė tarnybos atstovai.

VDD tyrėjai renka įrodymus, kad galėjo būti padaryta tokių rimtų nusikaltimų, kaip civilių gyventojų žudymas, naikinimas ir kankinimas, taip pat agresijos planavimas ir vykdymas bei nepagrįstas miestų naikinimas ir humanitarinės teisės pažeidimai.

Tarnyba ragina karo pabėgėlius, įskaitant Latvijos piliečius, kurie nukentėjo per Rusijos išpuolius Ukrainoje arba tapo jų liudininkais, pranešti apie nusikaltimus ir pasidalyti turimais įrodymais.

Prokurorai rinks pabėgėlių liudijimus apie įtariamus karo nusikaltimus ir perduos juos Hagoje įsikūrusiam Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT).