Suprasti akimirksniu
- Pasaulio ir Ukrainos lyderiai sunerimę dėl to, jog Rusija Ukrainoje gali panaudoti cheminius ar biologinius ginklus
- Rusija sako ruošianti atsaką į griežtas sankcijas
- ES lyderiai pareiškė, kad jokio greito būdo Ukrainai įstoti į bloką nėra
- Rusijos generalinė prokuratūra reikalauja pripažinti ekstremistinėmis ir uždrausti „Facebook“ bei „Instagram“
- ES žada padvigubinti savo išlaidas karinei paramai Ukrainai teikti iki 1 mlrd. eurų
- Iš Ukrainos pabėgo jau 2,5 mln. žmonių
- ES ir JAV paskelbė naujas sankcijas, draus prabangos prekių eksportą į Rusiją
Visas ketvirtadienio naujienas rasite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą skaitykite čia.
Ukrainos generalinė prokurorė: 41 šalis prisijungė prie bylos prieš Rusiją Tarptautiniame baudžiamajame teisme
00:44
Ukrainos generalinė prokuratūra deda daug pastangų, kad Rusija ir jos vadovas Vladimiras Putinas būtų patraukta atsakomybėn Tarptautiniame baudžiamajame teisme Hagoje. Tyrimas pradėtas dar kovo 1 d., o dabar prie bylos prisijungė 41 šalis.
Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė apie naujas valstybes, prisijungusias prie bylos dėl karo Ukrainoje.
Savo feisbuko paskyroje ji rašė: „Tarptautinis baudžiamasis teismas: Japonija ir Šiaurės Makedonija prisijungė prie pareiškimo dėl padėties Ukrainoje. Jau 41 šalis. Teisingumas bus“, – rašė ji.
„Meta“: „Facebook“ taisyklių pakeitimas bus taikomas tik Ukrainoje
00:00
Pastarosiomis dienomis pranešta, kad „Meta“, kuriai priklauso „Facebook“, „WhatsApp“ ir „Instagram“, pakeitė savo politiką ir leido naudoti raginimus smurtauti prieš Vladimirą Putiną ar Rusijos karius. Paprastai tai prieštarautų taisyklėms – o smurtą skatinanti kalba prieš Rusijos civilius gyventojus vis dar prieštarauja taisyklėms.
Rusija į tai sureagavo, sakydama, kad uždraudžia „Instagram“. „Facebook“ ir „Twitter“ platformos ten jau yra ribojamos, skelbia BBC.
Dabar Nickas Cleggas – aukštas „Meta“ vadovas – siekė paaiškinti bendrovės poziciją. Jis sako, kad „Meta“ „netoleruoja rusofobijos“ ar bet kokios diskriminacijos rusų atžvilgiu – ir „šią politiką ketiname taikyti tik pačioje Ukrainoje“.
„Faktas tas, kad jei taikytume savo standartinę turinio politiką be jokių pakeitimų, dabar pašalintume paprastų ukrainiečių, kurie išreiškia savo pasipriešinimą ir įniršį įsiveržusioms karinėms pajėgoms, turinį, kuris pagrįstai būtų laikomas nepriimtinu“, – sakė jis.
„Tai laikinas sprendimas, priimtas ypatingomis ir beprecedentėmis aplinkybėmis. Ateinančiu laikotarpiu stebėsime situaciją“, – sakė jis.
J.Bidenas tikisi nedelsiant pasirašyti įstatymo paketą, kuriame numatyta 13,6 mlrd. dolerių parama Ukrainai
23:45
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas tviteryje pranešė, kad ketvirtadienį vakare Kongresas priėmė išlaidų įstatymą, į kurį įtraukta papildoma 13,6 mlrd. dolerių (12,5 mlrd. eurų) parama Ukrainos žmonėms.
„Tikiuosi nedelsiant jį pasirašyti“, – skelbia jis.
D.Kuleba apie Ukrainos įstojimą į ES: „Laiko klausimas“
23:40
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad Ukrainos įstojimas į Europos Sąjungą (ES) yra „laiko klausimas“. Apie tai jis pranešė „Telegram“ kanale.
„Nuo šiandien 100 proc. žinome, kad Ukraina bus ES narė. Dabar tai laiko klausimas“, – sakė D.Kuleba.
Jo teigimu, prezidento prestižas dabar leidžia gerokai paspartinti šiuos procesus.
Tačiau, pasak ministro, lūkesčiai buvo dideli.
„Tikėjomės, kad šįvakar ES vadovų susitikimo rezoliucijoje bus pasakyta, jog pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį mes imamės Ukrainos prašymo ir jį svarstome pagal pagreitintą procedūrą. Tai būtų aiškus ir nedviprasmiškas politinis signalas. Pabrėžiu, kad tai buvo neformalus aukščiausiojo lygio susitikimas. Tai reiškia, kad tai nėra Europos Vadovų Tarybos sprendimas – tai yra vieta, kur nustatomas tam tikras politinis siekis“, – sakė D.Kuleba.
„Tačiau viską reikia vertinti kontekste. Iš esmės tai, kas įvyko naktį, palyginti su tuo, kas buvo prieš tris savaites, yra revoliucija, kuri atitinka Ukrainos interesus ir pastato mūsų narystę ES ant bėgių, mūsų traukinys išvyko į ES“, – pridūrė jis.
ES lyderiai ketvirtadienį pareiškė, kad jokio greito būdo įstoti Ukrainai į bloką nėra, užgesindami Kyjivo viltis Rusijos karinio puolimo akivaizdoje.
Interpolas imasi riboti Rusijos dalyvavimą organizacijos veikloje
22:36
Interpolas imasi riboti Rusijos galimybes tiesiogiai įvesti informaciją į didžiulį pasaulinės policijos organizacijos tinklą, nuspręsdamas, kad pranešimus pirmiausia turi patikrinti generalinis sekretoriatas, įsikūręs Prancūzijos mieste Lione.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad sustiprintos priežiūros priemonės taikomos, nes pastarosiomis dienomis kilo „daug įtarimų dėl bandymo nesąžiningai pasinaudoti“ Interpolo sistema, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Ispanija priims 25 vėžiu sergančius nuo karo pabėgusius Ukrainos vaikus
22:33
Ispanijos vyriausybė penktadienį pranešė priimanti 25 vėžiu sergančius ir nuo karo pabėgusius Ukrainos vaikus, kurių gydymas buvo sustojęs dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Gynybos ministerijos lėktuvas ką tik nusileido, jame – 25 vėžiu sergantys ukrainiečių vaikai su šeimomis. Jie galės tęsti savo gydymą Ispanijoje“, – įraše „Twitter“ teigė šalies vyriausybė.
Kariniu lėktuvu, kuris nusileido oro uoste Madride, atvyko ir 22 karo pabėgėliai ukrainiečiai. Jie taip pat bus priglausti Ispanijoje, pranešė Gynybos ministerija „Twitter“ paskyroje.
Vaikai „bus gydomi valstybinėse ligoninėse, kurios specializuojasi vaikų onkologinėse ligose“, nurodė Ispanijos vėžiu sergančių vaikų tėvų federacija, kuri kartu su Ispanijos vaikų hematologijos ir onkologijos draugija rėmė vaikų atvykimą į Ispaniją.
Federacija taip pat teigė besitikinti, jog „artimiausiomis dienomis“ pavyks atvežti daugiau vėžiu sergančių pacientų iš Ukrainos ir jų šeimų narių, kurie bus gydomi Barselonos, Valensijos ir Andalūzijos ligoninėse.
„Šiems vaikams reikia skubios medicininės pagalbos, ilgalaikio gydymo. (...) Mes pasiūlysime visus turimus išteklius, kad padėtume vaikams“, – teigė federacijos atstovė Carmen Menendez (Karmen Mendes).
Jungtinių Tautų penktadienio duomenimis, dėl Rusijos invazijos 2,5 mln. žmonių buvo priversti palikti Ukrainą.
JT įspėja Rusiją dėl galimų jos karo nusikaltimų
21:50
Kremliaus pajėgoms vis smarkiau bombarduojant Ukrainą, Jungtinės Tautos penktadienį įspėjo Rusiją, kad atakos prieš civilius gyventojus yra uždraustos ir gali būti pripažintos karo nusikaltimais.
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) penktadienį pareiškė esantis labai susirūpinęs dėl didėjančio aukų skaičiaus konflikte, prasidėjusio Rusijai vasario 24 dieną pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą.
Biuro duomenimis, nuo invazijos pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 564 civiliai, dar 982 yra sužeisti, nors pripažįstama, jog skaičiai gali būti „gerokai didesni“.
„Primename Rusijos valdžios institucijoms, kad tiesioginiai išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinius objektus, taip pat vadinamasis plotų bombardavimas miestų ir kaimų bei kiti beatodairiški išpuoliai, yra draudžiami pagal tarptautinę teisę ir gali būti prilyginami karo nusikaltimams“, – sakė OHCHR atstovė Elizabeth Throssell.
„Civilių gyventojai žūsta ir nukenčia per, atrodo, beatodairiškas atakas, kai Rusijos pajėgos naudoja plataus poveikio sprogstamuosius ginklus apgyventose teritorijose arba netoli jų“, – pridūrė ji.
Pasak E.Throssell, šios atakos apima raketų, sunkiosios artilerijos ir aviacijos smūgius.
„YouTube“ blokuoja prieigą prie Rusijos valstybinės žiniasklaidos kanalų
21:16
„YouTube“ paskelbė, kad nedelsdama blokuoja prieigą prie kanalų, susijusių su Rusijos valstybine žiniasklaida.
Vaizdo transliacijų milžinė nurodė, kad pagal jos politiką blokuojamas turinys, kuriuo neigiami arba menkinami įrodymais pagrįsti įvykiai.
„YouTube“ teigia, kad Rusijos invazija į Ukrainą patenka į šios politikos taikymo sritį ir kad ji blokuos prieigą prie kanalų, įskaitant RT ir „Sputnik“.
Šveicarija neleis savo oro erdve naudotis skrydžiams, susijusiems su karu Ukrainoje
21:06
Tradiciškai neutrali Šveicarija penktadienį nusprendė netenkinti jokių Ukrainos konflikto šalių prašymų perskristi šalies oro erdvę, taip pat nepraleisti skrydžių, susijusių su karine parama šioms šalims.
Šveicarijos vyriausybė pranešė susitikusi aptarti, kaip reaguoti į bet kokius prašymus skristi per Šveicarijos oro erdvę, kai jie yra susiję su „Rusijos agresija Ukrainoje“.
„Nebus tenkinami jokie konflikto šalių ir kitų valstybių, siekiančių teikti karinę paramą konflikto šalims, visų pirma pristatyti karinę amuniciją, prašymai skraidyti virš Šveicarijos teritorijos“, – rašoma pranešime.
„Šis sprendimas neapima humanitarinių ar medicininių skrydžių, įskaitant sužeistųjų gabenimą“, – teigiama jame.
Neutralitetas yra vienas pagrindinių Šveicarijos principų, pagal kurį turtinga Alpių valstybė negali įsitraukti į ginkluotus ar politinius kitų valstybių konfliktus.
Istoriškai neutralitetas vaidino svarbų vaidmenį kuriant Šveicarijos valstybę ir buvo paminėtas dar 1647 metų dokumentuose, rašoma vyriausybės brošiūroje, paskelbtoje po to, kai Rusija vasario 24 dieną pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Vis dėlto kai kurios šalys apkaltino Berną, jog šis pažeidė savo neutralumo tradicijas, kai sutiko pasekti kaimyninės Europos Sąjungos pavyzdžiu ir dėl invazijos Rusijai įvedė plataus masto sankcijas.
Tačiau praėjusią savaitę vyriausybė pabrėžė, kad „šių sankcijų įgyvendinimas yra suderinamas su Šveicarijos neutralitetu“.