Pasaulio reakcija: Vakarai skelbia naujas sankcijas Rusijai

Šeštadienio pasaulio reakcija į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos generalinė prokuratūra deda daug pastangų, kad Rusija ir jos vadovas Vladimiras Putinas būtų patraukta atsakomybėn Tarptautiniame baudžiamajame teisme Hagoje. Tyrimas pradėtas dar kovo 1 d., o dabar prie bylos prisijungė 41 šalis. 

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė apie naujas valstybes, prisijungusias prie bylos dėl karo Ukrainoje.

Savo feisbuko paskyroje ji rašė: „Tarptautinis baudžiamasis teismas: Japonija ir Šiaurės Makedonija prisijungė prie pareiškimo dėl padėties Ukrainoje. Jau 41 šalis. Teisingumas bus“, – rašė ji.

Pastarosiomis dienomis pranešta, kad „Meta“, kuriai priklauso „Facebook“, „WhatsApp“ ir „Instagram“, pakeitė savo politiką ir leido naudoti raginimus smurtauti prieš Vladimirą Putiną ar Rusijos karius. Paprastai tai prieštarautų taisyklėms – o smurtą skatinanti kalba prieš Rusijos civilius gyventojus vis dar prieštarauja taisyklėms.

Rusija į tai sureagavo, sakydama, kad uždraudžia „Instagram“. „Facebook“ ir „Twitter“ platformos ten jau yra ribojamos, skelbia BBC.

123RF.com nuotr./Meta

Dabar Nickas Cleggas – aukštas „Meta“ vadovas – siekė paaiškinti bendrovės poziciją. Jis sako, kad „Meta“ „netoleruoja rusofobijos“ ar bet kokios diskriminacijos rusų atžvilgiu – ir „šią politiką ketiname taikyti tik pačioje Ukrainoje“.

„Faktas tas, kad jei taikytume savo standartinę turinio politiką be jokių pakeitimų, dabar pašalintume paprastų ukrainiečių, kurie išreiškia savo pasipriešinimą ir įniršį įsiveržusioms karinėms pajėgoms, turinį, kuris pagrįstai būtų laikomas nepriimtinu“, – sakė jis.

„Tai laikinas sprendimas, priimtas ypatingomis ir beprecedentėmis aplinkybėmis. Ateinančiu laikotarpiu stebėsime situaciją“, – sakė jis.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas tviteryje pranešė, kad ketvirtadienį vakare Kongresas priėmė išlaidų įstatymą, į kurį įtraukta papildoma 13,6 mlrd. dolerių (12,5 mlrd. eurų) parama Ukrainos žmonėms. 
 
„Tikiuosi nedelsiant jį pasirašyti“, – skelbia jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad Ukrainos įstojimas į Europos Sąjungą (ES) yra „laiko klausimas“. Apie tai jis pranešė „Telegram“ kanale.

„Nuo šiandien 100 proc. žinome, kad Ukraina bus ES narė. Dabar tai laiko klausimas“, – sakė D.Kuleba.

Jo teigimu, prezidento prestižas dabar leidžia gerokai paspartinti šiuos procesus.

Tačiau, pasak ministro, lūkesčiai buvo dideli.

„Tikėjomės, kad šįvakar ES vadovų susitikimo rezoliucijoje bus pasakyta, jog pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį mes imamės Ukrainos prašymo ir jį svarstome pagal pagreitintą procedūrą. Tai būtų aiškus ir nedviprasmiškas politinis signalas. Pabrėžiu, kad tai buvo neformalus aukščiausiojo lygio susitikimas. Tai reiškia, kad tai nėra Europos Vadovų Tarybos sprendimas – tai yra vieta, kur nustatomas tam tikras politinis siekis“, – sakė D.Kuleba.

„Tačiau viską reikia vertinti kontekste. Iš esmės tai, kas įvyko naktį, palyginti su tuo, kas buvo prieš tris savaites, yra revoliucija, kuri atitinka Ukrainos interesus ir pastato mūsų narystę ES ant bėgių, mūsų traukinys išvyko į ES“, – pridūrė jis.

ES lyderiai ketvirtadienį pareiškė, kad jokio greito būdo įstoti Ukrainai į bloką nėra, užgesindami Kyjivo viltis Rusijos karinio puolimo akivaizdoje.

Interpolas imasi riboti Rusijos galimybes tiesiogiai įvesti informaciją į didžiulį pasaulinės policijos organizacijos tinklą, nuspręsdamas, kad pranešimus pirmiausia turi patikrinti generalinis sekretoriatas, įsikūręs Prancūzijos mieste Lione.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad sustiprintos priežiūros priemonės taikomos, nes pastarosiomis dienomis kilo „daug įtarimų dėl bandymo nesąžiningai pasinaudoti“ Interpolo sistema, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

Daugiau skaitykite čia.

Ispanijos vyriausybė penktadienį pranešė priimanti 25 vėžiu sergančius ir nuo karo pabėgusius Ukrainos vaikus, kurių gydymas buvo sustojęs dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Gynybos ministerijos lėktuvas ką tik nusileido, jame – 25 vėžiu sergantys ukrainiečių vaikai su šeimomis. Jie galės tęsti savo gydymą Ispanijoje“, – įraše „Twitter“ teigė šalies vyriausybė. 

Kariniu lėktuvu, kuris nusileido oro uoste Madride, atvyko ir 22 karo pabėgėliai ukrainiečiai. Jie taip pat bus priglausti Ispanijoje, pranešė Gynybos ministerija „Twitter“ paskyroje.

Vaikai „bus gydomi valstybinėse ligoninėse, kurios specializuojasi vaikų onkologinėse ligose“, nurodė Ispanijos vėžiu sergančių vaikų tėvų federacija, kuri kartu su Ispanijos vaikų hematologijos ir onkologijos draugija rėmė vaikų atvykimą į Ispaniją.

Federacija taip pat teigė besitikinti, jog „artimiausiomis dienomis“ pavyks atvežti daugiau vėžiu sergančių pacientų iš Ukrainos ir jų šeimų narių, kurie bus gydomi Barselonos, Valensijos ir Andalūzijos ligoninėse.

„Šiems vaikams reikia skubios medicininės pagalbos, ilgalaikio gydymo. (...) Mes pasiūlysime visus turimus išteklius, kad padėtume vaikams“, – teigė federacijos atstovė Carmen Menendez (Karmen Mendes).

Jungtinių Tautų penktadienio duomenimis, dėl Rusijos invazijos 2,5 mln. žmonių buvo priversti palikti Ukrainą.

Kremliaus pajėgoms vis smarkiau bombarduojant Ukrainą, Jungtinės Tautos penktadienį įspėjo Rusiją, kad atakos prieš civilius gyventojus yra uždraustos ir gali būti pripažintos karo nusikaltimais.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) penktadienį pareiškė esantis labai susirūpinęs dėl didėjančio aukų skaičiaus konflikte, prasidėjusio Rusijai vasario 24 dieną pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą.

Biuro duomenimis, nuo invazijos pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 564 civiliai, dar 982 yra sužeisti, nors pripažįstama, jog skaičiai gali būti „gerokai didesni“.

„Primename Rusijos valdžios institucijoms, kad tiesioginiai išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinius objektus, taip pat vadinamasis plotų bombardavimas miestų ir kaimų bei kiti beatodairiški išpuoliai, yra draudžiami pagal tarptautinę teisę ir gali būti prilyginami karo nusikaltimams“, – sakė OHCHR atstovė Elizabeth Throssell.

„Civilių gyventojai žūsta ir nukenčia per, atrodo, beatodairiškas atakas, kai Rusijos pajėgos naudoja plataus poveikio sprogstamuosius ginklus apgyventose teritorijose arba netoli jų“, – pridūrė ji.

Pasak E.Throssell, šios atakos apima raketų, sunkiosios artilerijos ir aviacijos smūgius.

„YouTube“ paskelbė, kad nedelsdama blokuoja prieigą prie kanalų, susijusių su Rusijos valstybine žiniasklaida.

Vaizdo transliacijų milžinė nurodė, kad pagal jos politiką blokuojamas turinys, kuriuo neigiami arba menkinami įrodymais pagrįsti įvykiai.

„YouTube“ teigia, kad Rusijos invazija į Ukrainą patenka į šios politikos taikymo sritį ir kad ji blokuos prieigą prie kanalų, įskaitant RT ir „Sputnik“.

Tradiciškai neutrali Šveicarija penktadienį nusprendė netenkinti jokių Ukrainos konflikto šalių prašymų perskristi šalies oro erdvę, taip pat nepraleisti skrydžių, susijusių su karine parama šioms šalims.

Šveicarijos vyriausybė pranešė susitikusi aptarti, kaip reaguoti į bet kokius prašymus skristi per Šveicarijos oro erdvę, kai jie yra susiję su „Rusijos agresija Ukrainoje“.

„Nebus tenkinami jokie konflikto šalių ir kitų valstybių, siekiančių teikti karinę paramą konflikto šalims, visų pirma pristatyti karinę amuniciją, prašymai skraidyti virš Šveicarijos teritorijos“, – rašoma pranešime.

„Šis sprendimas neapima humanitarinių ar medicininių skrydžių, įskaitant sužeistųjų gabenimą“, – teigiama jame.

Neutralitetas yra vienas pagrindinių Šveicarijos principų, pagal kurį turtinga Alpių valstybė negali įsitraukti į ginkluotus ar politinius kitų valstybių konfliktus.

Istoriškai neutralitetas vaidino svarbų vaidmenį kuriant Šveicarijos valstybę ir buvo paminėtas dar 1647 metų dokumentuose, rašoma vyriausybės brošiūroje, paskelbtoje po to, kai Rusija vasario 24 dieną pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Vis dėlto kai kurios šalys apkaltino Berną, jog šis pažeidė savo neutralumo tradicijas, kai sutiko pasekti kaimyninės Europos Sąjungos pavyzdžiu ir dėl invazijos Rusijai įvedė plataus masto sankcijas.

Tačiau praėjusią savaitę vyriausybė pabrėžė, kad „šių sankcijų įgyvendinimas yra suderinamas su Šveicarijos neutralitetu“.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) penktadienį įspėjo, kad atakos prieš civilius yra nusikaltimas, Rusijos pajėgoms intensyvinant karinius veiksmus Ukrainoje, bombarduojant civilinę infrastruktūrą.

„Jei atakos yra specialiai nukreipiamos į civilius, tai yra nusikaltimas. Jei atakos yra specialiai nukreipiamos į civilinius objektus, tai yra nusikaltimas“, – sakė TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas.

„Raginu konflikto puses vengti naudoti sunkiuosius sprogstamuosius ginklus tankiai apgyventose vietovėse“, – pridūrė jis.

K.Khano teigimu, „nėra jokio teisinio pateisinimo, nėra jokios dingsties beatodairiškoms atakoms arba atakoms, kurių poveikis civiliams gyventojams yra neproporcingas“.

„Atidžiai stebiu didelį nerimą keliančių karo veiksmų pokyčius. Pastarųjų dienų įvykiai verčia mane dar kartą pabrėžti, kad visi šio konflikto dalyviai privalo griežtai laikytis galiojančių tarptautinės humanitarinės teisės normų“, – sakė jis.

Rusijos pajėgos trečiadienį Mariupolyje susprogdino gimdymo namus ir ligoninę, per išpuolį žuvo trys žmonės, tarp jų – mažametė mergaitė.

Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas praėjusią savaitę pradėjo tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje, jo biurui sulaukus 39 šalių paramos.

Penktadienį K.Khanas pareiškė, kad pradėti tyrimą taip pat paragino Japonija ir Šiaurės Makedonija.

Ukraina nėra TBT narė, bet 2014 metais sutiko su Teismo jurisdikcija.

Rusija 2016 metais pasitraukė iš TBT, tad Teismas rusus galės pasiekti tik tuo atveju, jei jie bus sulaikyti šios institucijos jurisdikciją pripažįstančių šalių teritorijoje.

„British American Tobacco“ atšaukė savo sprendimą tęsti prekybą cigaretėmis ir kitais nikotino produktais Rusijoje, o tokį staigų sprendimo pakeitimą paaiškino savo „etosu ir vertybėmis“.

„Rothmans“ ir „Lucky Strike“ prekės ženklų savininkė pareiškė, kad vis dėlto pasitrauks iš Rusijos, praėjus dviem dienoms po to, kai atsisakydama nutraukti savo veiklą Rusijoje, ji pasuko kitu keliu nei  tokios bendrovės kaip „Nestlé“, „Unilever“, „Coca-Cola“ ir „McDonald's“.

Nemažas skaičius didelių korporacijų sustabdė veiklą Rusijoje, reaguodamos į jos invaziją į Ukrainą, tačiau „British American Tobacco- jau anksčiau teigė, kad nors ir sumažins kai kurias savo veiklos apimtis, ji nenutrauks prekybos savo produktais.

Buvęs Ukrainos prezidentas sako, kad jei Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pavyks įsiveržti į Ukrainą ir jis liks valdžioje Rusijoje, pasauliui tai bus „katastrofa“.

Viktoras Juščenka, kuris nuo 2005 iki 2010 m. buvo Ukrainos vadovas, BBC sakė, kad gali matyti tik du galimus dabartinio konflikto baigties variantus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka

„Arba mes išstumsime iš Ukrainos paskutinį rusų kareivį, ir tai bus dalinis atsakas į pergalę šiame kare, – sako jis. – Arba yra ir kitas variantas, kuris yra teorinis, t. y. kai žus paskutinis Ukrainos didvyris“, – priduria jis.

„Dar yra ir Rusija, kuri yra pavergta tauta. Jei ir toliau valdys Putinas, tai būtų katastrofa visam pasauliui“, – sakė jis.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Rusija „skaudžiai sumokėtų“, jei panaudotų cheminius ginklus Ukrainoje.

„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

JAV žvalgyba anksčiau pranešė, jog Kremlius galimai ruošiasi tokiam žingsniui.

„Apie žvalgybą nekalbėsiu, tačiau Rusija skaudžiai sumokėtų, jei panaudotų cheminius ginklus“, – sakė J.Bidenas, spaudos konferencijoje Baltuosiuose Rūmuose, kalbėdamas apie naujas sankcijas Rusijai.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė draudžiančios eksportuoti amerikietiškas prabangos prekes į Rusiją ir Baltarusiją.

Tai apima juvelyriką, drabužius, automobilius. Taip Vašingtonas siekia didinti spaudimą Ukrainą užpuolusiai Rusijai ir jos sąjungininkui Minskui.

Draudimas taikomas „kai kuriems Rusijos ir Baltarusijos oligarchams ir piktybiniams veikėjams, esantiems visame pasaulyje“, sakoma JAV Prekybos departamento pranešime.

Jame pabrėžiama, kad tokios priemonės anksčiau taikytos tik Šiaurės Korėjai.

Turkija penktadienį evakavo  ambasadą Kyjive ir perkėlė ją į Černivcius, pranešė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Pasak atstovo Tanju Bilgico, diplomatai perkeliami į miestą prie sienos su Rumunija dėl jų saugumo.

Įsakymas palikti Ukrainos sostinę buvo duotas, kai Rusijos pajėgos priartėjo prie Kyjivo ir, regis, planuoja suintensyvinti artilerijos ir raketų atakas.

Daugelis šalių nurodė diplomatiniam personalui palikti Kyjivą dar prieš Rusijai pradedant invaziją vasario 24 dieną.

Turkija palaiko glaudžius ryšius tiek su Ukraina, tiek su Rusija ir siekia tarpininkauti tarp kariaujančių Juodosios jūros regiono kaimynių.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį dar kartą atmetė bet kokios Vašingtono tiesioginės intervencijos galimybę siekiant sustabdyti Rusijos invaziją Ukrainoje, nes toks konfliktas tarp NATO ir Kremliaus reikštų „Trečiąjį pasaulinį karą“.

„Nesikausime kare prieš Rusiją Ukrainoje“, – sakydamas kalbą Baltuosiuose rūmuose pareiškė J.Bidenas. Tokiu būdu jis dar kartą atmetė vis labiau desparatiškus Kyjivo radinimus NATO įsikišti, kad būtų sustabdytas Rusijos puolimas.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau penktadienį pareiškė, kad jo vadovaujama šalis dėl karo Ukrainoje įveda naują paketą sankcijų, nukreiptų prieš Rusijos oligarchus.

Baigdamas kelionę Europoje, J.Trudeau Varšuvoje pareiškė, jog „Chelsea“ futbolo klubo savininkui Romanui Abramovičiui ir dar keturiems asmenims „bus uždrausta vykdyti sandorius Kanadoje, o jų turtas – įšaldytas“.

Rusijos oligarchui R.Abramovičiui atitinkamas sąlygas ketvirtadienį įvedė Jungtinė Karalystė (JK).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Romanas Abramovičius

R.Abramovičiui taip pat priklauso akcijų JK įmonėje „Evraz“, kuri, be kita ko, valdo plieno gamyklas Kanadoje.

J.Trudeau taip pat nurodė, kad Kanada įveda sankcijas 32 subjektams, veikiantiems Rusijos gynybos sektoriuje.

Tai – naujausios Kanados sankcijos Rusijai nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Viešėdamas Lenkijoje J.Trudeau taip pat paskelbė, jog Kanada skirs 36 mln. eurų humanitarinei pagalbai Ukrainoje bei 84 mln. – ukrainiečių karo pabėgėliams.

JAV prezidentas J.Bidenas pareiškė, kad tęsiantis invazijai į Ukrainą, G7 sankcijas taikys didesniam skaičiui Rusijos oligarchų ir jų šeimų.

„G7 taip pat didina spaudimą korumpuotiems Rusijos milijardieriams. Į oligarchų ir jų šeimų, į kuriuos taikome sankcijas, sąrašą įtraukiame naujas pavardes, o G7 šalys vis labiau koordinuoja savo veiksmus, siekdamos nukreipti dėmesį į jų neteisėtai gautą pelną ir jį užvaldyti“, – Baltuosiuose rūmuose sakė J.Bidenas.

„Jie remia Putiną. Jie vagia iš Rusijos žmonių ir siekia paslėpti savo pinigus mūsų šalyse. Jie yra šios Maskvoje egzistuojančios kleptokratijos dalis, ir jie turi dalytis šių sankcijų skausmu“, – sakė jis.
J.Bidenas patvirtino, kad bus uždrausta importuoti iš Rusijos jūros gėrybes, degtinę ir deimantus, rašo CNN.

„Nors mes persekiojame jų superjachtas ir atostogų namus, kurių vertė siekia šimtus milijonų dolerių, mes taip pat ketiname apsunkinti jiems galimybę pirkti mūsų šalyje pagamintus aukštos klasės produktus, uždrausdami prabangos prekių eksportą į Rusiją. Tai taip pat naujausi žingsniai, kurių imamės, tačiau tai ne paskutiniai žingsniai, kurių ketiname imtis“, – tęsė jis.  

J.Bidenas nurodė, kad šiandien kalbėjosi su Ukrainos lyderiu V.Zelenskiu ir patikino, kad JAV „palaiko Ukrainos žmones“.

„Pasakiau jam, kaip ir kiekvieną kartą, kai kalbėjomės, kad Jungtinės Valstijos palaiko Ukrainos žmones ir kad jie drąsiai kovoja gindami savo šalį, ir jie tai daro“, – Baltuosiuose rūmuose sakė jis.

„V.Putinui tęsiant negailestingą puolimą, Jungtinės Valstijos, sąjungininkai ir partneriai toliau dirba išvien, kad sustiprintų ekonominį spaudimą V.Putinui ir dar labiau izoliuotų Rusiją pasaulinėje arenoje. Vėliau šiandien kartu su kitais NATO sąjungininkais ir G7, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtine Karalyste, Vokietija, taip pat Europos Sąjunga kartu paskelbsime keletą naujų žingsnių, kuriais sieksime prispausti [Rusijos prezidentą] Putiną ir pareikalauti iš jo dar didesnės atsakomybės už agresiją prieš Ukrainą“, – sakė J.Bidenas.

Apie pokalbį su kolega iš JAV tviteryje pranešė ir V.Zelenskis: „Turėjau dalykinį pokalbį su prezidentu J.Bidenu. Pateikiau jam padėties mūšio lauke vertinimą, informavau apie Rusijos nusikaltimus prieš civilius gyventojus. Susitarėme dėl tolesnių veiksmų, kuriais bus remiama Ukrainos gynyba ir didinamos sankcijos Rusijai.“

Kaip rašo Baltųjų rūmų pareigūno informacija besiremianti CNN, JAV uždraus alkoholio ir jūros gėrybių, pavyzdžiui, degtinės ar ikrų, importą iš Rusijos.

Jau anksčiau pranešta, kad prezidentas J.Bidenas penktadienį paskelbs apie tai, jog JAV, kaip ir ES bei G-7 šalys, dėl Kremliaus pradėtos karinės invazijos į Ukrainą imsis veiksmų panaikinti Rusijai suteiktą didžiausio palankumo prekyboje statusą.

Rusijos prezidentas V.Putinas nerodo jokių ženklų, kad norėtų pereiti prie „rimtos diplomatijos“, pareiškė JAV viceprezidentė Kamala Harris.

„The Guardian“ rašo, kad vizito Rumunijoje metu J.Harris sakė, jog JAV yra pasiryžusios rasti diplomatinį sprendimą, ir pakartojo, kad jos šalis yra įsipareigojusi ginti NATO nares.

Pasak K.Harris, Rusija Ukrainoje pagal savo melo, dezinformacijos ir agresijos veiksmų „vadovėlį“.

Jungtinės Tautos (JT) penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl „Facebook“ sprendimo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą laikinai sušvelninti smurtinės kalbos politiką ir perspėjo, kad tai gali paskatinti „neapykantos kalbą“ prieš rusus.

Socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdanti įmonė „Meta“ ketvirtadienį pranešė, kad dėl Rusijos sukelto karo laikinai sušvelnins savo taisykles dėl vadinamosios smurtinės kalbos ir leis tokius pasisakymus, kaip „mirtis rusų okupantams“, tačiau neleis realių grasinimų, nukreiptų prieš civilius.

„Akivaizdu, kad šis klausimas – labai, labai sudėtingas, tačiau jis kelia tam tikrą susirūpinimą žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pagrindu“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Elizabeth Throssell.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Facebook“

Ji įspėjo, kad naujajai „Facebook“ politikai trūksta aiškumo, o tai „neabejotinai gali prisidėti prie neapykantos kalbos, nukreiptos prieš visus rusus“.

„Tai kelia nerimą“, – sakė ji ir pabrėžė, jog JT ketina tai aptarti su pačia bendrove.

„Skatiname juos atsižvelgti į tam tikras rizikas, kurios kyla dėl politikos pokyčio“, – pridūrė E. Throssell. 

E.Throssell taip pat pripažino, kad šis klausimas yra teisiškai sudėtingas, be to, reikia atsižvelgti ir į žodžio laisvės problematiką.

„Vykstančio konflikto metu siekis smurtauti prieš tuos, kurie tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose, greičiausiai nebūtų draudžiama kalba“, – sakė JT atstovė.

„Turime geriau išanalizuoti situaciją, taip pat turime gauti daugiau informacijos iš „Meta“, – pridūrė ji.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad karo Ukrainoje galima buvo išvengti, jei pasaulio lyderiai būtų nepritarę Krymo aneksijai 2014 metais.

„Ar mes būtume tokioje situacijoje, jei Vakarai, visas pasaulis būtų išdrįsęs kalbėti ir nepritarti? – teigė R.T.Erdoganas. – Tie, kurie tylėjo Krymo invazijos akivaizdoje, dabar pradeda kažką sakyti.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Turkijos lyderis taip kalbėjo penktadienį šalia Antalijos vykusiame diplomatijos forume. Netoli šios vietos ketvirtadienį derybų susitiko Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai Dmytro Kuleba ir Sergejus Lavrovas.

R.T.Erdoganas pabrėžė, kad Turkija ir toliau tarpininkaus siekiant taikos.

Ispanijos vyriausybė penktadienį pareiškė siųsianti daugiau ginklų Ukrainai, besipriešinančiai Rusijos invazijai.

Paprašytas patikslinti, kokią ginkluotę šalis ketina tiekti, Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas atsisakė detalizuoti vyriausybės planus.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai „padės Ukrainai ir jos kariuomenei ginti savo nepriklausomybę, suverenitetą, o svarbiausia – beginklius civilius“.

„Jei mes tikrai norime padėti Ukrainai (...), kuo mažiau kalbėsime apie ginklus – kokio tipo ir iš kur jie keliauja – tuo bus geriau“, – Ispanijos visuomeninei televizijai TVE sakė politikas.

Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles vėlai ketvirtadienį pareiškė, kad antroji ginkluotės siunta turėtų iškeliauti „artimiausiomis dienomis“.

„Jau išsiuntėme pirmąją siuntą ir, atsižvelgdami į tai, kaip klostosi aplinkybės, per artimiausias kelias dienas išsiųsime kitą. Tą darome turėdami vieną tikslą – kad Ukrainos piliečiai galėtų apsisaugoti ir teisėtai apsiginti nuo šios baisios Rusijos invazijos“, – sakė ji televizijos kanalui „Telecinco“.

Nepaisant kraštutinių kairiųjų sąjungininko „Podemos“ abejonių, socialistų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas praėjusią savaitę pareiškė, kad Ispanija „Ukrainos pasipriešinimui siųs puolamąją karinę techniką“.

M.Robles vėliau pareiškė, kad ginkluotę, kuri lėktuvu buvo nugabenta į Ukrainos ir Lenkijos pasienį, sudarė 1 370 granatsvaidžių, 700 tūkst. šaudmenų ir nenurodytas skaičius kulkosvaidžių.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis pasiūlė Bendrijai padvigubinti karinės pagalbos Ukrainai finansavimą iki 1 mlrd. eurų, siekiant dar labiau padėti Ukrainai kovoti su Rusijos invazija.

Reaguodama į Rusijos įsiveržimą, Vakarų šalys pastarosiomis savaitėmis ėmė tiekti ginkluotę savo provakarietiškai partnerei. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasmerkė Europos Sąjungą ir kitas šalis dėl „pavojingų“ veiksmų tiekiant ginklus Ukrainai.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto penktadienį su Rusijos prezidentu V.Putinu telefonu kalbėjosi apie karą Ukrainoje.

Jo kanceliarijos pranešime sakoma, kad jis informavo V.Putiną, jog anksčiau tą pačią dieną kalbėjosi telefonu su Ukrainos prezidentu ir kad V.Zelenskis yra pasirengęs tiesiogiai kalbėtis su V.Putinu.

Pranešime nurodoma, kad S.Niinisto paragino nedelsiant nutraukti ugnį ir saugiai evakuoti civilius gyventojus, taip pat kalbėjosi su V.Putinu apie branduolinės energetikos objektų Ukrainoje saugumą.

S.Niinisto yra vienas iš nedaugelio Vakarų lyderių, palaikančių nuolatinį dialogą su V.Putinu nuo tada, kai 2012 metais pradėjo eiti Suomijos prezidento pareigas.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba penktadienį apribojo prieigą prie socialinio tinklo „Instagram“, prokuratūrai pradėjus tyrimą dėl jo kontroliuojančiosios bendrovės „Meta“.

Pareigūnai sprendimą argumentavo tuo, kad „Meta“ savo platformose, įskaitant socialinį tinklą „Facebook“, nusprendė nebeblokuoti pareiškimų, raginančių imtis smurto. 

„Socialinis tinklas „Instagram“ platina medžiagą, kurioje esama raginimu imtis smurto veiksmų prieš Rusijos Federacijos piliečius, įskaitant kariškius“, – sakoma žiniasklaidos priežiūros agentūros „Roskomnadzor“ pranešime, aiškinančiame šį sprendimą.Rusijoje bus ribojama prieiga prie „Instagram“.

JT maisto agentūra (FAO) įspėjo, kad dėl konflikto Ukrainoje maisto kainos visame pasaulyje gali išaugti 8–20 proc., rašo „The Guardian“.

Organizacija nurodo, kad neaišku, ar Ukraina per užsitęsusį konfliktą sugebės nuimti derlių, be to, neaiškumas tvyro ir dėl Rusijos maisto produktų eksporto. Rusija yra didžiausia pasaulyje kviečių eksportuotoja, o Ukraina – penkta pagal dydį, teigia FAO. Kartu jos tiekia 19 proc. pasaulio miežių, 14 proc. kviečių ir 4 proc. kukurūzų, o tai sudaro daugiau kaip trečdalį pasaulinio grūdų eksporto.

Vida Press nuotr./Kviečiai

FAO generalinis direktorius Qu Dongyu pareiškime teigė, kad tikėtini šių dviejų pagrindinių žaliavų eksportuotojų žemės ūkio veiklos sutrikimai gali smarkiai padidinti maisto trūkumą visame pasaulyje. Apie 50 šalių, įskaitant daugelį mažiausiai išsivysčiusių, yra priklausomos nuo Rusijos ir Ukrainos, kurioms tiekiama 30 proc. ar daugiau kviečių, todėl jos yra ypač pažeidžiamos.

Rusijos prezidentas V.Putinas penktadienį pareiškė, esą Vakarų sankcijos yra galimybė Rusijai sustiprinti savo technologinį ir ekonominį suverenumą, rašo CNN.

„Pastarieji metai parodė, kad ten, kur vakariečiai įvedė mums apribojimus, mes įgijome naujų kompetencijų ir atkūrėme senąsias nauju technologiniu lygiu“, – sakė V.Putinas, Maskvoje susitikęs su neteisėtai išrinktu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.

„Dabar yra galimybė pereiti prie technologinio ir ekonominio suverenumo stiprinimo“, – pridūrė jis.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka

V.Putinas taip pat sakė tikįs, kad Rusija ir Baltarusija įveiks šiuos sunkumus ir netgi „įgis daugiau kompetencijų, daugiau galimybių jaustis nepriklausomomis, savarankiškomis ir galiausiai gauti [iš jų] naudos, kaip buvo anksčiau“.

A.Lukašenka antrino V.Putinui, sakydamas, esą Baltarusija turi viską, ko reikia jos ekonomikai, kuriai taikomos sankcijos, atkurti.

„Mums reikia atkurti savo ekonomiką. Ir mes turime viską, ko reikia mūsų ekonomikai atkurti, galime apsieiti ir be jų. Turime viską, kad galėtume toliau normaliai gyventi ir dirbti“, – sakė Baltarusijos prezidentas.

A.Lukašenka taip pat sakė, kad džiaugiasi, jog prasidėjo karas Ukrainoje, paminėdamas melagingus teiginius dėl biologinių ginklų ir branduolinių elektrinių, kurioms gresia pavojus, jei Rusija neįsiverš. A.Lukašenka taip pat išsakė nepagrįstą teiginį, kad Ukraina „ruošiasi pulti ne tik Donbasą, bet ir išdėstė pozicijas, kad galėtų pulti Baltarusiją“.

Daugiau skaitykite: A.Lukašenka: Ukraina norėjo pulti Baltarusiją, todėl Rusija juos užpuolė „prevenciškai“

JAV valstybės departamentas ketvirtadienį atmetė pasiūlymus per Amerikos bazę siųsti Ukrainai naikintuvus MiG ir pareiškė, kad Kyjivo pastangoms atremti Rusijos invaziją geriau pasitarnautų antžeminės ginkluotės tiekimas.

Tačiau Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as žurnalistams Vašingtone pareiškė, kad Ukraina nustatė, jog antžeminės gynybos sistemos veiksmingiau atremia „didžiules“ Rusijos oro pajėgas.

„Mes ir toliau aprūpinsime savo partnerius Ukrainoje „žemė-oras“ sistemomis, kurių jiems reikia, kad jie galėtų atremti grėsmę, su kuria susiduria dėl Rusijos raketų ir artilerijos", – sakė jis.

N.Price'as pridūrė, kad Ukraina jau turi „kelias eskadriles“ savo „visiškai pajėgių vykdyti užduotis" lėktuvų ir kad JAV, siųsdamos daugiau lėktuvų į Ukrainą, gali tik įpilti daugiau žibalo į konfliktą.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA.

Didžiosios Britanijos valdžia penktadienį pranešė galinti konfiskuoti prabangų butą Londone, kurį už grynuosius pinigus nusipirko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu siejama moteris.

Tai būtų padaryta įgyvendinant praėjusią savaitę įsigaliojusias naujas sankcijas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Po Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą JK skubos tvarka priimamas Ekonominių nusikaltimų įstatymas nuleis kartelę, nuo kurios valdžia galės taikyti vadinamąsias nepaaiškinamo turto nuostatas asmenims, neturintiems jokių pagrįstų pajamų.

Britų valdžia sako, kad tarp tokių asmenų gali atsidurti ir 26 metų Polina Kovaliova, Svetlanos Poliakovos, kuri, kaip teigiama, yra ilgametė S.Lavrovo meilužė, duktė. O Didžioji Britanija sankcijas taiko ne tik Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, bet ir asmeniškai S.Lavrovui.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Italija planuoja apgyvendinti ukrainiečių pabėgėlius iš mafijos konfiskuotuose objektuose, sakė vidaus reikalų ministrė Luciana Lamorgese.

Penktadienį duodama interviu laikraščiui „Corriere della Sera“ L.Lamorgese sakė, kad iki šiol į Italiją atvyko 28 000 ukrainiečių pabėgėlių, kurių dauguma – moterys ir vaikai, apsistoję pas šeimas ir draugus. Ji sakė, kad buvo nustatyti 283 iš nusikalstamos organizacijos konfiskuoti nekilnojamojo turto objektai, kuriuose būtų galima apgyvendinti žmones ilgesniam laikui.

Kaip rašo „The Guardian“, ministrė pridūrė, kad pabėgėliams bus suteikta galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, vaikai bus mokomi mokyklose, o suaugusieji gaus leidimus dirbti.

Tarp į Italiją atvykusių vaikų yra Sofija, kuri liko našlaitė po to, kai jos sesuo Polina, pirmoji invazijos auka, ir tėvai žuvo Kyjive Rusijos pajėgoms apšaudžius jų automobilį. Jos brolis vėliau mirė ligoninėje. 13-metė Sofija paguldyta į Romos San Rafaelės ligoninę „sunkios būklės“, sakė gydytojai. Jos močiutė taip pat yra Italijoje.

Jungtinės Karalystės karo veteranų ministras Leo Docherty ragina buvusius kariškius nevykti kariauti į Ukrainą, rašo BBC.

Jis raštu kreipėsi į karines labdaros organizacijas, prašydamas jų paramos, kad veteranai savo paramą ukrainiečiams nukreiptų į labdarą ir savanorišką veiklą Jungtinėje Karalystėje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Nuo konflikto pradžios gauta pranešimų apie buvusius kariškius iš daugelio šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, vykstančius į Ukrainą kariauti.

L.Docherty laiške pabrėžė, kad vyriausybė neremia savanorių, vykstančių kariauti į Ukrainą, ir kad tai darantys asmenys kelia sau rimtą pavojų.

Kaip skelbia BBC, JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss paskelbė, kad vyriausybė taiko sankcijas 386 Dūmos (Rusijos parlamento žemųjų rūmų) nariams, kurie remia Rusijos prezidento V.Putino invaziją į Ukrainą.

Naujomis sankcijomis išvardytiems asmenims bus uždrausta keliauti į JK, naudotis JK turimu turtu ir užsiimti verslu.

Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas sako, kad įmonės, kurioms taikomos Vakarų sankcijos, turės teisę neskelbti šalių, su kuriomis dirba, pavadinimų, rašo BBC.

Tai naujausias Maskvos žingsnis, kuriuo siekiama sumažinti sankcijų poveikį savo ekonomikai. Anot M.Mišustino, šiuo naujuoju paketu bus siekiama remti mažąsias ir vidutines įmones, taip pat sistemiškai svarbias įmones.

Penktadienį Suomijos Prezidentas Sauli Niinistö kalbėjosi su Ukrainos Prezidentu V.Zelenskiu ir taip pat turėtų kalbėtis su Rusijos Prezidentu V.Putinu, rašo CNN.

"Prezidentai aptarė karo Ukrainoje situaciją ir Suomijos paramą bei pagalbą Ukrainai. Ypatingos temos buvo būtinybė užtikrinti saugią civilių gyventojų evakuaciją humanitariniais koridoriais ir branduolinių objektų saugumą. Prezidentai susitarė tęsti ryšius", - sakoma Suomijos vyriausybės pranešime. 

Jame priduriama, kad Niinistö ir V.Putino pokalbis planuojamas vėliau penktadienį.

NATO privalo neleisti, kad Rusijos invazija į Ukrainą peraugtų į karą tarp Aljanso ir Maskvos, penktadienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, dar kartą atmetęs galimybę virš Ukrainos nustatyti neskraidymo zoną.

„Esame atsakingi už tai, kad šis konfliktas neišplistų už Ukrainos sienų ir netaptų visaverčiu Rusijos ir NATO karu“, – interviu naujienų agentūrai AFP, duotame per Turkijoje vykstantį forumą, sakė NATO generalinis sekretorius.

Jis įspėjo, kad neskraidymo zonos virš Ukrainos nustatymas „veikiausiai išprovokuotų plataus masto karą tarp NATO ir Rusijos“, o tai sukeltų „gerokai daugiau kančių, daugiau mirčių ir sunaikinimo“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

J.Stoltenbergas sakė, kad neskraidymo zona virš Ukrainos reikštų, jog NATO turėtų neutralizuoti Rusijos oro gynybos sistemas ne tik Ukrainoje, bet ir aplink Baltarusiją bei Rusiją.

„Tai reikš, kad turėsime būti pasirengę numušti Rusijos lėktuvus, nes neskraidymo zona yra ne tik tai, ką jūs paskelbsite, bet ir tai, ką turite užtikrinti“, – sakė jis.

Anot jo, pastaraisiais metais NATO valstybių narių surengti dešimčių tūkstančių Ukrainos karių mokymai ir karinės įrangos tiekimas įrodė esą „nepaprastai svarbūs (Ukrainos pajėgoms) kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis“.

Tuo pačiu jis pridūrė, kad „svarbiausia, kad prezidentas (Vladimiras) Putinas nutrauktų šį beprasmį karą“.

„Atitrauktų visas savo pajėgas ir geranoriškai įsitrauktų į diplomatines politines pastangas siekiant politinio sprendimo“, – sakė J.Stoltenbergas.

Jis taip pat pagyrė Turkijos pastangas sudaryti sąlygas ketvirtadienį Antalijoje įvykti Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų deryboms.

„Svarbu, kad sąjungininkai ir toliau stengtųsi remti, palengvinti politinio sprendimo paieškas“, – sakė NATO vadovas.

Rusijos prokuratūra penktadienį pareiškė griežčiau kontroliuosianti užsienio bendroves, kurios, Kremliui nusiuntus į Ukrainą dešimtis tūkstančių karių, nusprendė pasitraukti iš šalies.

Nuo tada, kai Maskva pradėjo karinius veiksmus Ukrainoje, savo darbą Rusijoje sustabdė daugybė Vakarų bendrovių, įskaitant H&M, „McDonald's“ ir „Ikea“.

„Prokurorai griežtai kontroliuos, kaip laikomasi darbo teisės, įskaitant darbo sutarčių nuostatas, atlyginimų mokėjimo ir jų dydžio nustatymo tvarkos“, – sakoma Rusijos generalinio prokuroro paskelbtame pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Eilės „IKEA“ prekybos centre

Pranešime nurodoma, kad tokios priemonės imamasi siekiant „užtikrinti sąžiningų verslininkų interesus“ ir bendrovių, kurios pranešė apie pasitraukimą iš Rusijos, „darbuotojų interesus“.

Kiekvienas atvejis, kai bus stabdoma veikla Rusijoje, „bus teisiškai įvertinamas“ ieškant fiktyvaus ar tyčinio bankroto ženklų, pareiškė prokuratūra ir pridūrė, kad už tokį nusikaltimą taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Prokuratūra taip pat pabrėžė, kad pasitraukti iš Rusijos planuojančių bendrovių vienašališkas atsisakymas vykdyti įsipareigojimus yra „nepriimtinas“.

Susidūrusi su daugybe sankcijų, dėl kurių krito rublio vertė ir dar pakilo jau ir taip didelė infliacija, Rusija ėmėsi priemonių, siekdama kuo labiau apriboti užsienio valiutos ir kapitalo nutekėjimą.

Rusijos prezidentas V.Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusiją paliekančios užsienio bendrovės turėtų būti atiduotos „tiems, kas nori, kad jos veiktų“. Žodžio „nacionalizacija“ jis tuomet nepavartojo.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Versalyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime pristatė planus, kaip iki 2027 m. laipsniškai panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, rašo BBC.

Tai ankstesnė ir konkretesnė data nei ta, kurią Komisija pasiūlė antradienį, kai kalbėjo apie tai, kad Europa taps nepriklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro „gerokai anksčiau nei 2030 m.“

V.von der Leyen tviteryje paskelbė nuotraukas skaidrių, kurias ji vakar vakare pristatė ES vadovams.

Vėliau tikimasi priimti „Versalio deklaraciją“, į kurią tikriausiai bus įtrauktos išvados dėl energetikos, gynybos ir ekonomikos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo gynybos ministrui penktadienį nurodė parengti Rusijos vakarinės sienos galimo sustiprinimo planus atsižvelgiant į NATO pajėgų judėjimą Rytų Europoje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijoje įkalintas opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas paragino sekmadienį miestuose, taip pat ir Maskvoje, surengti antikarinius protestus.

„Pašėlusį maniaką V.Putiną dabar greičiausiai sustabdys Rusijos žmonės, jei jie pasipriešins karui“, – rašė jis instagrame.

„Kiekvieną savaitgalį reikia eiti į antikarinius mitingus, net jei atrodo, kad visi arba išvažiavo, arba išsigando... Jūs esate judėjimo prieš karą ir mirtį stuburas“, – skelbė A.Navalnas. 

Protestų stebėsenos grupės „OVD Info“ duomenimis, nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusijoje antikarinėse demonstracijose buvo sulaikyti 13 908 žmonės.

Penktadienį Vilniuje susitikę Lietuvos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Seimu ir Senatu grupės narių ir Lenkijos Seimo parlamentinės grupės su Lietuva nariai priėmė bendrą pareiškimą dėl įvykių Ukrainoje.

Priimtu dokumentu pripažįstamas Ukrainos suverenitetas, nepriklausomybė, teritorijos vientisumas ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybė ir teritorinis vientisumas.

Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai pareiškė tvirtai remiantys Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statuso suteikimą Ukrainai ir jos būsimą visateisę narystę ES, taip pat pakvietė tai padaryti visas ES valstybes nares.

Kartu griežtai pasmerkta Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir siekis nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, žvėriškas nekaltų žmonių žudymas, civilinių objektų sprogdinimas ir apšaudymas, prievartavimai, plėšimai.

Parlamentarai išreiškė palaikymą ryžtingiems Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybių ir pilietinės visuomenės veiksmams teikiant visą įmanomą ir Ukrainai reikalingą humanitarinę, karinę, politinę, ekonominę ir socialinę pagalbą, taip pat teikiant būtiną pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams.

Politikai pareiškę dėsią visas pastangas, kad tarptautinės organizacijos ir visa tarptautinė bendruomenė padarytų dar daugiau ir kad nekaltų žmonių žudymas būtų kuo greičiau sustabdytas, o agresorius atsakytų už savo veiksmus.

Abiejų valstybių parlamentarai pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė situacija reikalauja kaip įmanoma glaudesnių dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių, ypač saugumo ir gynybos srityse ir įsipareigojo išlaikyti konstruktyvų ir abiem pusėms naudingą parlamentinio bendradarbiavimo intensyvumą.

Kaip skelbia „The Guardian“, Rusijos prašymu šiandien susirinks JT Saugumo taryba, kad aptartų Maskvos melagingus kaltinimus apie tariamą JAV „biologinę veiklą Ukrainoje“.

Jungtinės Valstijos atmetė tokius teiginius kaip „juokingus“ ir įspėjo, kad Maskva gali rengtis panaudoti cheminius ar biologinius ginklus.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje įspėjo, kad „manija, su kuria įvairūs Rusijos pareigūnai fantazuoja apie neegzistuojančius biologinius ar cheminius ginklus ar pavojus Ukrainoje, kelia didelį nerimą ir iš tikrųjų gali rodyti, kad Rusija rengia dar vieną siaubingą melagingą operaciją.“

Vakar Rusijos nuolatinio atstovo JT pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Polianskis tviteryje paskelbė, kad Rusija prašo surengti Saugumo Tarybos posėdį ir aptarti JAV „karinę ir biologinę veiklą“ Ukrainoje.

Plačiau skaitykite ČIA. 

JK technologijų ministras Chrisas Philpas perspėjo, kad bus „smarkiai sustiprintas atsakas“, jei Rusija Ukrainoje panaudos cheminius ginklus, rašo „The Guardian“. 

Apibūdindamas tai kaip „ribą, kurios Rusijos vyriausybės neturėtų peržengti“, „Times“ radijui jis sakė: „Aišku, kad cheminio ginklo panaudojimas, ypač invazijos metu, kai yra labai daug civilių gyventojų, būtų nusikaltimas žmonijai. Bet kam Rusijoje, kas apie tai galvoja, norėčiau pasakyti: neperženkite šios ribos, nesukelkite daugiau kančių Ukrainos žmonėms. Jie jau šaudė į civilius gyventojus, kurie bėga humanitariniais koridoriais, jie bombardavo ir apšaudė ligonines, įskaitant vaikų ir gimdyvių ligoninę, nekelkite daugiau kančių Ukrainos žmonėms. Tai sukels didesnį Vakarų atsaką, tai bus dramatiškai didesnis atsakas, dėl to nėra jokių abejonių. Nesiruošiu spėlioti, kokia forma tai pasireikš, ar iš anksto to numatyti, bet tai yra riba, kurios Rusijos vyriausybės neturėtų peržengti.“

Rusijos metalo pramonės magnatas Vladimiras Potaninas teigė, kad po invazijos į Ukrainą iš Rusijos pabėgusių bendrovių turto konfiskavimas dešimtmečiams sugriautų investuotojų pasitikėjimą ir grąžintų Rusiją į 1917 m. bolševikų revoliucijos laikus, rašo „Reuters“.

„Raginčiau labai atsargiai žvelgti į klausimą dėl turto konfiskavimo iš bendrovių, kurios paskelbė besitraukiančios iš Rusijos“, – parašė V.Potaninas pranešime, kurį jo kasybos bendrovė „Nornikel“ paskelbė platformoje „Telegram“.

Jau anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad vienas turtingiausių Rusijos žmonių buvo svarbus Gugenheimo muziejaus mecenatas, tačiau kovo pradžioje atsistatydino iš muziejaus patikėtinio pareigų, kurias jis ėjo nuo 2002-ųjų, rašė „NY Times“. Muziejus šio sprendimo nepaaiškino, tačiau pareiškime užsiminta apie karą Ukrainoje, o V.Potaninas buvo glaudžiai susijęs su Rusijos prezidentu V.Putinu.

Plačiau skaitykite: Rusų oligarchas sako, kad nacionalizacija „mus grąžins į 1917-uosius“

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patarė Ukrainai sunaikinti visus mokslinių tyrimų laboratorijose laikomus pavojingus patogenus, kad būtų išvengta „bet kokio galimo išsiliejimo“, galinčio pakenkti visuomenei, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters“ sakė vienas pareigūnas.

Ukrainoje, kaip ir kitose šalyse, veikia visuomenės sveikatos laboratorijos, kuriose tiriamos pavojingos žmonių ir gyvūnų ligos, įskaitant COVID-19. Kai kurios iš šių laboratorijų praeityje yra gavusios JAV, ES ir PSO paramą.

Dabar šios laboratorijos yra Rusijos ir Vakarų propagandinio karo centre, nes Rusija kaltina Ukrainą, esą joje yra JAV valdomi biologinio ir cheminio ginklo įrenginiai.

Su „Reuters“ kalbėjęs PSO pareigūnas nenurodė, kada buvo paskelbtas patarimas, ar jo buvo laikomasi ir kokie patogenai bei toksinai laikomi Ukrainos laboratorijose.

Kazachstano oro linijų bendrovė „Air Astana“ ir Turkijos oro linijų bendrovė „Pegasus Airlines“ pranešė stabdančios visus skrydžius į Rusiją ir iš jos.

„Pegasus Airlines“ nurodė, kad sustabdo skrydžius kovo 13-27 d., nurodydama veiklos riziką ir apribojimus dėl Europos sankcijų.

123RF.com nuotr./An-26 lėktuvas

Anksčiau šį mėnesį JAV įsikūrusi oro bendrovė „United Airlines“ pranešė, kad jos skrydžiai nuo šiol vengs Rusijos oro erdvės. Kompanija „Airbus“ sustabdė paramą Rusijos oro transporto bendrovėms, o „Boeing“ pranešė, kad sustabdė pagrindines operacijas Maskvoje ir laikinai uždarė savo biurą Kijeve.

Dauguma Vakarų pasaulio šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, uždarė oro erdvę Rusijos orlaiviams.

JAV prezidentas J.Bidenas penktadienį paskelbs, kad Jungtinės Valstijos, kaip ir ES bei G-7 šalys, dėl Kremliaus pradėtos karinės invazijos į Ukrainą imsis veiksmų panaikinti Rusijai suteiktą didžiausio palankumo prekyboje statusą.

Apie tai naujienų agentūrai „Associated Press“ pranešė informuotas šaltinis, prašęs nenurodyti jo vardo.

J.Bidenas pastaruoju metu susidūrė su vis didėjančiu ir respublikonų, ir demokratų spaudimu atšaukti tai, kas oficialiai vadinama „nuolatiniais normaliais prekybos santykiais“ su Rusija.

Jeigu minėtas statusas bus atšauktas, JAV ir sąjungininkai galės nustatyti naujus ir papildomus muitus importui iš Rusijos.

JAV viceprezidentė K.Harris penktadienį lankosi Rumunijoje – šalyje, į kurią dėl šalia vykstančio karo nukrypo JAV dėmesys. Prezidentas J.Bidenas išsiuntė į Rumuniją 1 000 karių ir pažadėjo paremti šalį, kuri priima didelį migrantų, bėgančių nuo karo kaimynystėje, antplūdį. 

Šiuo vizitu siekiama pademonstruoti Amerikos įsipareigojimo tvirtumą regionui sunkiu momentu, rašo CNN. Skirtingai nei Ukraina, Rumunija yra NATO narė, todėl Rusijai užpuolus šalį, būtų aktyvuota Aljanso kolektyvinės gynybos sutartis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kamala Harris

K.Harris penktadienį susitiks su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu, surengs spaudos konferenciją ir grįš į Vašingtoną. Į Bukareštą J.Harris atvyko iš Lenkijos.

„Jungtinės Valstijos yra pasirengusios ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. Jungtinės Valstijos rimtai žiūri į tai, kad puolimas prieš vieną yra puolimas prieš visus“, – sakė J.Harris po susitikimo su prezidentu Andrzejumi Duda Varšuvoje.
 

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Europos Sąjungos (ES) šalys sutarė sugriežtinti dėl paramos Rusijos invazijai į Ukrainą Minskui paskelbtas sankcijas, Japonijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė įšaldysianti trijų Baltarusijos bankų turtą.

Naujausios Japonijos sankcijos Baltarusijai įsigalios balandžio 10 dieną. Anksčiau Japonija paskelbė sankcijų Baltarusijos autoritariniam prezidentui A.Lukašenkai.

Japonijoje bus įšaldytas „Belagroprombank“, „Bank Dabrabyt“ ir Baltarusijos Respublikos plėtros banko turtas, pranešė užsienio reikalų ministerija.

Ministerija taip pat nurodė, kad Ukrainai ir jos kaimyninėms šalims bus skirta 100 mln. JAV dolerių humanitarinė pagalba, skirta padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

Pasak ministerijos, Japonija Ukrainai, Lenkijai, Vengrijai, Moldovai, Slovakijai ir Rumunijai per įvairias tarptautines organizacijas skirs 100 mln. JAV dolerių, kurie bus panaudoti „skubių poreikių“, kaip antai sveikatos priežiūros, prieglobsčio ir vaikų apsaugos, tenkinimui.

Kovo 10 d. Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupė (ENSREG) nuotoliniu būdu surengė trečią neeilinį posėdį, kuriame dalyvavo Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), Vakarų Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų asociacijos (WENRA), Ukrainos branduolinės energetikos saugos reguliavimo institucijos (SNRIU) atstovai. Posėdyje aptartos Ukrainos branduolinės energetikos objektų saugos užtikrinimo problemos, iškilusios dėl besitęsiančios Rusijos Federacijos karinės agresijos.

Dviejuose ankstesniuose pareiškimuose ENSREG išreiškė didelį susirūpinimą dėl pavojaus, kurį kelia agresyvūs Rusijos Federacijos kariniai veiksmai Černobylio AE objektams. Šie veiksmai gali reikšmingai paveikti įrenginių saugą ir vietos gyventojus bei kaimynines šalis, rašoma Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcijos pranešime.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Černobylio atominei elektrinė

Kovo 9 d. pranešta, kad Černobylio AE įrenginiams nutrauktas išorinis elektros tiekimas, todėl tokia situacija kelia didelį susirūpinimą. ENSREG palaiko pradinį TATENA pareiškimą, kad tokia įvykių eiga pažeidžia vieną iš pagrindinių saugos principų – užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, ir pritaria vertinimui, kad šiuo metu jokio kritinio poveikio saugai nėra.

ENSREG ragina nedelsiant atkurti išorinį elektros energijos tiekimą Černobylio AE aikštelėje esantiems objektams. Taip pat kartoja skubų raginimą nedelsiant atkurti SNRIU kontrolę visiems branduoliniams objektams ir medžiagoms. ENSREG ir toliau atidžiai stebės situaciją ir glaudžiai bendradarbiaus su partneriais, kad patikslintų rizikos vertinimus.

Prasidėjus jau trečiai Rusijos karinės invazijos į Ukrainą savaitei, JAV Kongresas ketvirtadienį patvirtino 2022 metų išlaidų įstatymą, kuriame numatyta beveik 14 mlrd. JAV dolerių humanitarinė ir karinė pagalba karo draskomai Ukrainai.

Atsižvelgęs į tai, kad, nepatvirtinus įstatymo projekto, vyriausybė jau penktadienį dvyliktą valandą nakties liks be finansavimo, Senatas nevilkino patvirtinti 1,5 trln. JAV dolerių vertės biudžeto, kuriam Atstovų Rūmai pritarė trečiadienį.

„Tesime pažadą remti Ukrainą, kovojančią su Vladimiro Putino blogiu už savo gyvybes“, – pareiškė Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeris.

„Numatęs beveik 14 mlrd. JAV dolerių skubią pagalbą, Kongresas patvirtins daugiau kaip dukart didesnę sumą negu iš pradžių prašė vyriausybė.“

Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos įmonė „Energoatom“, paskelbė, kad nebepirks rusiško branduolinio kuro.

Apie tai rašo leidinys „The Guardian“.

Kaip teigiama, Ukraina šiuo metu eksploatuoja sovietinių laikų branduolinius reaktorius, o kurą importuoja iš Rusijos ir Jungtinių Valstijų.

Jungtinės Karalystės žvalgyba paskelbė, kad „mažai tikėtina, jog Rusija pasiekė prieš surengtą invaziją keltus tikslus“.

Apie tai skelbia „The Guardian“.

„Labai mažai tikėtina, kad Rusija sėkmingai pasiekė prieš invaziją parengtame plane numatytus tikslus.

Rusijos sausumos pajėgos ir toliau daro ribotą pažangą. Logistinės problemos, trukdžiusios Rusijos kariuomenei žengti į priekį, išlieka, kaip ir stiprus Ukrainos pasipriešinimas.

Tikėtina, kad Rusija artimiausiomis dienomis sieks pertvarkyti ir pergrupuoti savo pajėgas, kad galėtų atnaujinti puolamuosius veiksmus. Tai tikriausiai apims operacijas prieš sostinę Kyjivą“, – teigiama paskelbtame pareiškime. 

„Facebook“ ir „Instagram“ socialiniuose tinkluose vartotojai laikinai galės raginti smurtauti prieš Rusijos kariuomenę bei kalbėti apie Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos nužudymą.

Tokią informaciją paskelbė „Reuters“, remdamasi turima informacija. Vėliau tai patvirtino bendrovės „Meta“, valdančios minėtus socialinius tinklus, atstovas Andy Stone‘as.

„Laikinai leidome politinės raiškos formas, kurios paprastai pažeistų mūsų draudimą kurstyti smurtą“, – tviteryje paskelbė jis.

Pasak A.Stone‘o, kaip tokios išraiškos pavyzdys yra pasakymas „Mirtis rusų okupantams“.

Tokie išsireiškimai, dėl kurių vartotojai nebus blokuojami, bus leidžiami Armėnijos, Azerbaidžano, Estijos, Sakartvelo, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Slovakijos, Ukrainos, Vengrijos ir Rusijos vartotojų skelbiamose žinutėse

Be to, kaip skelbiama, laikinai šiuose socialiniuose tinkluose leidžiama skelbti ir pranešimus, raginančius nužudyti V.Putiną ir A.Lukašenką. Vartotojai iš Lenkijos, Ukrainos ir Rusijos galės skelbti tokius įrašus, jei juose nebus aprašoma nužudymo vieta ir būdas.

Apie naujus pasikeitimus jau įspėti socialinių tinklų moderatoriai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kinija prisijungė prie Rusijos ir pradėjo kalbėti apie propagandinę sąmokslo teoriją, kurią skelbti pradėjo Kremlius, kad neva Ukrainoje yra kuriamas biologinis ginklas, kurio kūrimą finansuoja JAV, rašo CNN.

Ketvirtadienį Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijanas surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo, kad Vašingtonas turėtų sutikti su „daugiašaliu patikrinimu“ dėl tariamo biologinio ginklo laboratorijos Ukrainoje.

CNN akcentuoja, kad tai sakydamas Z.Lijanas omenyje turėjo anksčiau Kinijos valstybinio transliuotojo CCTV paskelbtą reportažą, kuriame buvo cituojamas Rusijos gynybos ministerijos atstovas. Jis teigė, kad Vašingtonas finansavo biologinių ginklų kūrimą Ukrainos laboratorijose.

Kiek anksčiau šiuos pasisakymus Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki pavadino „sąmokslo teorijomis“ bei jas atmetė.