Pasaulio reakcija: neaiškūs Lenkijos signalai dėl naikintuvų, Vakarai žada dar labiau didinti karo Ukrainoje kainą Rusijai

Tikimasi, kad JAV Kongresas šią savaitę galutinai patvirtins milijardinę humanitarinę ir karinę pagalbą Ukrainai.

Praėjusią savaitę Baltieji rūmai paprašė Kongreso patvirtinti 10 mlrd. dolerių (9,2 mln. eurų) sumą.

Maždaug pusė šios sumos bus skirta JAV karių dislokavimui regione ir karinės įrangos Kyjivui tiekimui, o likusi suma padės Valstybės departamentui ir JAV tarptautinės plėtros agentūrai (USAID) teikti saugumo ir ekonominę pagalbą.

Galutinį žodį dėl finansavimo turi tarti Kongresas, kuris skuba pridėti lėšas prie vyriausybės išlaidų paketo, kuris turi būti priimtas iki penktadienio.

Prieš priimant šį paketą Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova padėkojo įstatymų leidėjams, ragindama juos imtis skubių veiksmų.

Laiške Kongresui ji ragino, kad lėšos būtų „maksimaliai lanksčios, siekiant užtikrinti, kad galėtume nedelsiant reaguoti į naujai kylančius iššūkius“.

O.Markarova taip pat paragino skirti kitų formų paramą, visų pirma „lėktuvų ir oro gynybos sistemų“ skyrimą artimiausiu metu.

Jungtinėms Tautoms (JT) reikia saugaus būdo pristatyti humanitarinę pagalbą į karo Ukrainoje židinius, Saugumo Tarybai pirmadienį nurodė aukšto rango organizacijos pareigūnas.

„Civiliams tokiose vietose kaip Mariupolis, Charkivas, Melitopolis ir kitose desperatiškai reikia pagalbos, įskaitant gyvybes gelbėjančių medicinos reikmenų“, – neeiliniame JT Saugumo Tarybos susitikime sakė organizacijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniais klausimais Martinas Griffithsas.

Tarybos posėdis vyko Rusijai ir Ukrainai pirmadienį derantis dėl humanitarinių koridorių iš Rusijos atakuojamų Ukrainos miestų, kur auga civilių aukų skaičius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Derybose pagrindinis dėmesys skiriamas civilių gyventojų evakuacijos maršrutų iš apgultų miestų suteikimui, tačiau Rusija pareiškė, kad jos lūkesčiai per pokalbius nebuvo išpildyti.

M.Griffithsas paragino visas šalis užtikrinti, kad gyventojai apskritai ir civilių namai bei infrastruktūra būtų apsaugota.

„Tai apima saugaus judėjimo civiliams galimybę savanoriškai palikti aktyvių karo veiksmų zonas jų pasirinkta kryptimi“, – sakė jis.

Ukraina atmetė Rusijos pasiūlymą humanitarinius koridorius iš Charkivo, Kyjivo, Mariupolio ar Sumų nukreipti tiesiai į Rusiją arba Baltarusiją.

JT pareigūnas taip pat sakė, kad organizacijai reikia „nuolatinės komunikacijos“ sistemos su visomis konflikto šalimis, taip pat „patikinimų, leisiančių pristatyti humanitarinę pagalbą“.

Jis tvirtino, kad JT nusiuntė komandą į Maskvą, kuri jau susitiko su Rusijos gynybos ministerija.

Vienas aukšto rango JT pareigūnas, pageidavęs likti anonimišku, sakė, kad pareigūnai taip pat tikisi išvengti bet kokios klaidos ir užtikrinti, jog Rusijos atakos nebūtų nukreiptos į humanitarinės pagalbos konvojus.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui įteiktas Ronaldo Reagano laisvės medalis. Apie tai skelbia UNIAN.

Ukrainos ambasadorė Jungtinėse Amerikos Valstijose Oksana Markarova gavo R.Reagano laisvės medalį, skirtą Ukrainos prezidentui, kurį įteikė R.Reagano prezidentinio fondo vadovas Frederickas Ryanas.

Šią žinią pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.
 

JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith pirmadienį pareiškė, kad Aljansas nesiims veiksmų dėl neskraidymo zonos Ukrainoje. 

„Mūsų tikslas šiuo metu yra iš tikrųjų sustabdyti karą. Nenorime, kad šis konfliktas išsiplėstų už Ukrainos ribų, todėl šiuo metu kolektyvinis NATO signalas yra toks, kad NATO nėra pasirengusi judėti į priekį su neskraidymo zona", - sakė J.Smith interviu CNN.

Tačiau J.Smith sakė, kad NATO narės imasi veiksmų, kad suteiktų Ukrainai paramą ir „realiuoju laiku įvertintų jos saugumo poreikius“. 

J.Smith taip pat sakė, kad aljansas imasi priemonių savo nariams apsaugoti. „Mes ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. NATO yra tam pasirengusi ir jau imasi veiksmų sustiprinti savo rytinį flangą“, - sakė ji.   

Ambasadorė sakė, kad JAV pareigūnai su Lenkijos vyriausybe aptaria galimybę Lenkijai atsiųsti sovietinių laikų naikintuvus MiG-29 ukrainiečiams paremti. „Tai yra suverenus Lenkijos sprendimas. JAV pažymėjo, kad yra pasirengusios susėsti ir aptarti kai kuriuos su tuo susijusius iššūkius. Yra daug atvirų klausimų dėl turimų ukrainiečių pilotų skaičiaus, dėl to, kaip šie naikintuvai iš tikrųjų būtų perkeliami iš Lenkijos į Ukrainą. Visa tai šiuo metu sprendžiama.“

Paklausta apie tai, ar rusai dominuoja Ukrainos oro erdvėje, J.Smith atsakė, kad Maskva neturi oro pranašumo Ukrainoje ir kad tai „bloga žinia prezidentui Putinui“. 

Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai pirmadienį pažadėjo dar labiau bausti Rusiją dėl invazijos į Ukrainą, po nuotolinio šalių vadovų pokalbio pranešė Baltieji rūmai.

Joe Bidenas, Emmanuelis Macronas, Olafas Scholzas ir Borisas Johnsonas patvirtino savo pasiryžimą toliau didinti neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą kainą Rusijai, teigiama pranešime.

Vakarų sąjungininkės iki šiol išlaikė vienybę dėl sankcijų Rusijai, tačiau skirtys išryškėjo pirmadienį, svarstant klausimą dėl Rusijos naftos ir dujų importo embargą.

Ši tema yra itin jautri Vokietijai, labai priklausomai nuo rusiškų dujų.

„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Berlyno pranešime po keturių šalių lyderių pokalbio sankcijos Rusijai nebuvo minimos, jame daugiausiai dėmesio skirta humanitarinei paramai Rusijos apgultiems Ukrainos miestams.

Anksčiau pirmadienį O.Scholzas pareiškė, kad Rusijos energijos išteklių importas yra esmingai svarbus kasdieniam europiečių gyvenimui.

Tuo tarpu J.Bidenas patiria vis didesnį JAV įstatymų leidėjų spaudimą nutraukti šį Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybės pagrindinių pajamų šaltinį.

JAV, pati esanti didžiausia pasaulyje naftos gamintoja, importuoja mažai rusiškos naftos, tačiau J.Bidenas teigė, jog viskas yra įmanoma, klausiamas ar nafta gali būti kitas sankcijų taikinys.

Tačiau jis iki šiol susilaikė nuo tokio sprendimo dėl pavojaus sugriauti vienybę su sąjungininkėmis Europoje ir pakurstyti ir taip sparčią JAV infliaciją.

JAV generalinis prokuroras Merikas Garlandas prisijungė prie kelių sąjungininkių šalių teisingumo ministrų ir pareikalavo, kad Interpolas nedelsdamas sustabdytų Rusijos prieigą prie savo sistemų, pranešė Teisingumo departamento atstovas Anthony Coley.   

Sekmadienio vakarą A.Coley tviteryje parašė, kad M.Garlandas kartu su kitais teisingumo ministrais iš vadinamojo penkių šalių ministrų susitikimo – JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos – paragino Interpolą ir jo vykdomąjį komitetą „šią savaitę priimti sprendimą dėl neatidėliotino Rusijos prieigos prie jo sistemų sustabdymo“.

Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė Priti Patel sekmadienio vakarą tviteryje taip pat parašė: „Rusijos veiksmai kelia tiesioginę grėsmę asmenų saugumui ir tarptautiniam teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui.“

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas įsakė dislokuoti papildomus karius ir JAV karinę techniką įvairiose Europos dalyse vykstant Rusijos invazijai į Ukrainą, kad būtų toliau remiami JAV sąjungininkai NATO, pirmadienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas, praneša CNN.

Gynybos departamentas iš viso siųs 500 karių, sakė pareigūnas. Į Graikiją bus siunčiami degalų papildymo lėktuvai KC-135. Lenkijoje ir Rumunijoje bus dislokuotas oro paramos operacijų centras, o į Vokietiją bus išsiųsta ginkluotės kuopa ir techninės priežiūros kuopa, sakė pareigūnas.

„Tai tik 500, nedideli padaliniai, pagalbinės pajėgos, jau pradėdami dislokuoti pajėgas sakėme, kad neatmetame papildomų pajėgų, įskaitant pagalbines pajėgas, ir šie padaliniai labai padeda jau išsiųstoms pajėgoms“, - sakė pareigūnas.

Pasak pareigūno, po šių papildomų siuntimų JAV Europoje šiuo metu yra apie 100 000 JAV karių.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas pirmadienį Rygoje susitiko aptarti Rusijos invazijos į Ukrainą ir galimybės sudaryti naują susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos apribojimo.

Y.Lapidas atskrido į Latvijos sostinę susitikti su JAV diplomatijos vadovu praėjus dviem dienoms po to, kai Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas lankėsi Maskvoje ir surengė trijų valandų trukmės susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tikėdamasis rasti būdą nutraukti kraujo liejimą Ukrainoje.

„Būdas sustabdyti karą – derybos“, – viename Rygos viešbutyje surengto susitikimo pradžioje sakė Y.Lapidas.

Plačiau skaitykite čia. 

Į Rusijos ambasadą įsirėžė didelis sunkvežimis. Po šio įvykio buvo suiimtas vienas asmuo. Niekas nebuvo sužeistas.

Airijos sostinės policija teigia, kad incidentą tiria kaip nusikalstamą žalos sukėlimą. Šalia ambasados esantys keliai laikinai uždaryti.

Airijos transliuotojas RTE tviteryje paskelbė šį vaizdo įrašą:

Du danų žurnalistai, pašauti Ukrainoje vasario 26 dieną, grįžo į Daniją, evakavęsi iš Rusijos užpultos šalies per Moldovą, pirmadienį pranešė vienas iš jų.

„Mes sugrįžome namo, bet tebesame gydomi“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniame laiške parašė Stefanas Weichertas.

Danų laikraščiui „Ekstra Bladet“ dirbę žurnalistas S.Weichertas ir fotografas Emilis Filtenborgas Mikkelsenas buvo pašauti šalia Ukrainos šiaurės rytinio Ochtyrkos miesto, maždaug už 50 km nuo Rusijos sienos.    

Jie buvo sužeisti, kai nežinomi užpuolikai apšaudė jų automobilį.

Laisvai samdomi žurnalistai Ukrainoje gyveno jau keletą metų.

E.Filtenborgas Mikkelsenas pirmadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė istoriją, kurioje jis įamžintas gulintis ligoninės lovoje Danijoje. 

„Pailsėjau, man buvo atlikta operacija. Danijoje man ramu ir gerai“, – parašė jis ir pridėjo nuotrauką, kurioje užfiksuotos kulkos skeveldros, pašalintos iš jo nugaros ir kojų.

Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės televizijos kanalo „Sky News“ žurnalistų grupė taip pat buvo užpulta prie Kyjivo. Vienas iš žurnalistų buvo pašautas, pranešė „Sky News“.

Rusijai pradėjus invaziją į savo provakarietišką kaimynę Ukrainą, šios trys šalys praėjusią savaitę pateikė labai simbolines paraiškas, oficialiai paprašydamos suteikti narystę ES.

27 narių bloko sutikimas pradėti nagrinėti paraiškas yra pirmas sudėtingo proceso žingsnis. Šis procesas, kurio metu turi būti nuspręsta, ar leisti įstoti į ES naujoms narėms, gali užtrukti ne vienus metus.

Į Europą gali atvykti 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, jei Rusijos puolimas jų šalyje tęsis, pirmadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Jei tęsis miestų bombardavimas nesirenkant taikinių, galime tikėtis penkių milijonų pabėgėlių“, – sakė J.Borrellis po ES užsienio reikalų ministrų neformalaus pasitarimo prie Viduržemio jūros esančiame Monpeljė mieste.

Daugiau skaitykite čia.

Didėjant nerimui dėl Rusijos keliamų grėsmių, JAV svarsto galimybę NATO sąjungininkėms tiekti oro gynybos sistemas, rašo CNN. 

Pasak JAV pareigūno, šalis svarsto galimybę NATO sąjungininkėms Rytų Europoje tiekti svarbias oro gynybos sistemas, didėjant nerimui, kad rusai gali svarstyti galimybę paleisti raketas prieš rytinį Aljanso flangą.

JAV susirūpinusi, kad Rusijos raketos ar orlaiviai kada nors gali sąmoningai atakuoti taikinius NATO teritorijoje.

Labiausiai tikėtina, kad JAV galėtų dislokuoti šias sistemas: „Patriot“ ir THAAD, kurios buvo sėkmingai naudojamos Artimuosiuose Rytuose ir padėjo numušti atskriejančias balistines raketas. JAV apskaičiavo, kad nuo invazijos pradžios Rusija jau paleido apie 600 raketų.

Lenkijos vyriausybė pirmadienį pasiūlė įstatymą, turintį palengvinti Ukrainos pabėgėlių buvimą šalyje, jau priėmusioje daugiau nei milijoną nuo karo bėgančių žmonių.

Įstatymo projektas, kurį dar turi patvirtinti parlamentas, leistų Ukrainos piliečiams likti Lenkijoje pusantrų metų, o vėliau šis leidimas galėtų būti pratęstas tokiam pačiam laikotarpiui.

Ukrainiečiai taip pat turėtų leidimą dirbti, naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Į Europą besitraukiantys ukrainiečiai

+29

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pirmadienį teisino savo vyriausybės pabėgėlių priėmimo politiką, Rusijai vykdant invaziją į Ukrainą, o jo vyriausybei sulaukus kritikos, kad kol kas pagal šią savo schemą išdavė tik maždaug 50 vizų.

Su savo Kanados ir Nyderlandų kolegomis – Justinu Trudeau ir Marku Rutte – pirmadienį susitikęs B.Johnsonas sakė, kad „JK bus tokia dosni, kokie mes galime būti“.

Tačiau jis pridūrė, kad „paprasčiausiai iš karto neatsisakys (saugumo) kontrolės“.

„Dabar, kai su jumis kalbu, mes forminame tūkstančius, ir akivaizdu, kad ši krizė visą laiką plečiasi“, – sakė jis JK žiniasklaidai.

„Jau turime du labai, labai dosnius kelius – šeimų susijungimo kelią, kuris neturi apribojimų ir per kurį į šią šalį galėtų atvykti šimtai tūkstančių žmonių, ir humanitarinį kelią“, – kalbėjo premjeras.

Londonas palaipsniui plėtė šeimos schemą pabėgėlių priėmimui, todėl dabar ji apima šalyje gyvenančių asmenų tėvus, senelius, brolius ir seseris bei „artimiausius gimines“. 

Vyriausybė pranešė, kad iki sekmadienio pagal šią schemą vizos buvo išduotos maždaug 50 ukrainiečių, turinčių artimųjų Britanijoje, nors per 48 valandas nuo jos taikymo pradžios prašymus pateikė 5 535 žmonės.

Iš viso pagal šią schemą jau kreipėsi daugiau nei 10 tūkst. žmonių, pirmadienį nurodė vyriausybė.

Einant humanitariniu keliu, už pabėgėlius gali laiduoti fiziniai asmenys, bendruomenės ar organizacijos. 

Tačiau Prancūzija apkaltino Jungtinę Karalystę „stokojant humaniškumo“, kai 150 pabėgėlių buvo sugrąžinti per Lamanšą į Kalė uostą.

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon pareiškė, kad yra „nesąžininga“, jog žmonės, pabėgę nuo karo, turi „šokti pagal biurokratų dūdelę“, kad gautų vizą.

Manoma, kad nuo vasario 24-ąją prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 1,7 mln. žmonių, daugiau nei vienas milijonas jų atvyko į Lenkiją.

Pasak B.Johnsono, Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nustebino „Vakarų vienybė“ priešinantis invazijai, ypač  vienybė imantis ekonominių sankcijų.

„Tikrai norime judėti kuo greičiau. Štai kodėl šiandien su manimi yra Markas Rutte ir Justinas Trudeau“, – sakė B.Johnsonas.

Jis pridūrė, kad ekonominių veiksmų klausimu neatmetama nė viena galimybė.

„Turime pripažinti, kad turime padaryti daugiau imdamiesi sankcijų.  Pasaulis gali padaryti dar daugiau bankininkystės srityje“, – sakė jis.

JK paskelbė apie papildomą 175 mln. svarų sterlingų (211 mln. eurų) paramą Ukrainai.

Apie tai pranešė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir teigė, kad bendras Jungtinės Karalystės įsipareigojimas siekia beveik 400 mln. svarų sterlingų, praneša BBC.

Kelios Europos Sąjungos (ES) šalys priešinasi raginimams šią savaitę suteikti Ukrainai vadinamąjį kandidatės statusą, kuris būtų pirmasis šalies žingsnis ilgame kelyje į narystę ES. Apie tai skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi keliais diplomatais.

Apie tai daugiau skaitykite čia. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas pirmadienį išreiškė viltį, kad Maskva ir Kyjivas artimiausiomis valandomis sutiks su jo pasiūlymu aptarti branduolinį saugumą, Rusijai Ukrainoje užėmus didžiausią Europos atominę elektrinę.

Šis mūšis sukėlė „beprecedentį branduolinės avarijos pavojų“ ir tai jokiomis aplinkybėmis neturėtų pasikartoti, sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

R.Grossi penktadienį pasisiūlė nuvykti į Černobylį derėtis su Kyjivu ir Maskva dėl Rusijos užpultos Ukrainos branduolinių objektų saugumo užtikrinimo.

Jis kalbėjo Rusijos pajėgoms anksčiau penktadienį po mūšio su ukrainiečių pajėgomis užėmus Zaporižios atominę jėgainę Ukrainos pietryčiuose. Per mūšį elektrinės komplekse kilo gaisras, sunerimta dėl branduolinės avarijos grėsmės.

Vasario 24-ąją invaziją pradėję Rusijos kariai tą pačią dieną jėga perėmė Černobylio atominės elektrinės teritorijos kontrolę.

Černobylio AE, esančioje Ukrainos šiaurėje netoli sienos su Baltarusija, 130 km į šiaurę nuo Kijevo, 1986 metų balandžio 26-ąją įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa – atliekant saugos bandymą sprogo elektrinės 4-asis reaktorius. Tuomet pakilęs radioaktyvių dulkių debesis nuslinko virš Europos.

2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus pastatytas milžiniškas naujas apsauginis gaubtas, turintis apsaugoti nuo tolesnio radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir dešimtmečiams užtikrinti Europos žmonių saugumą.

„Neturėtume gaišti laiko“, – sakė R.Grossi reporteriams, pradėjęs Vienoje įsikūrusios savo vadovaujamos Jungtinių Tautų agentūros Valdytojų tarybos eilinį pasitarimą.

„Mums reikia sutartų aiškių gairių, kas turėtų būti padaryta. Todėl tikiuosi, kad mano konsultacijos artimiausiomis valandomis bus sėkmingos“, – pažymėjo jis.

Pasak R.Grossi, Rusija informavo jį norinti susitikti kur nors kitur, ne Černobylyje.

„Tai bus konsultacijų proceso dalis, – sakė jis. – Darbas vyksta saugiai, bet yra labai daug klausimų dėl galimybių tai palaikyti daug ilgiau, jei to kažkaip neparemsime.“

Anksčiau pirmadienį pradėdamas TATENA Valdytojų tarybos ketvirčio pasitarimą, R.Grossi sakė, kad per pastato Zaporižios atominės elektrinės komplekse apšaudymą ir ten kilusį gaisrą „vos vos“ išvengta blogiausio.

TATENA nariams jis pasakė: „Karinės operacijos Ukrainos atominėse elektrinėse sukėlė beprecedentį branduolinės avarijos pavojų... Tokia situacija jokiomis aplinkybėmis negali pasikartoti.“

Išreikšdama „didelį susirūpinimą“, TATENA sekmadienį paskelbė Ukrainą informavus, kad komunikacija su Zaporižios elektrine sutriko ir kad jos vadovybei dabar įsakinėja Rusijos pajėgų vadas.

Sekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną dėl „fizinio ir branduolinio saugumo“ Zaporižios elektrinėje, pareiškė Kremlius.

Ukrainoje yra keturios veikiančios atominės elektrinės, gaminančios maždaug pusę šaliai reikalingos elektros, taip pat yra branduolinių atliekų saugyklų, įskaitant vieną Černobylyje.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pirmadienį paskelbė naujas sankcijas 10 asmenų, kurie, jo teigimu, prisidėjo prie nepagrįstos Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Jos apima buvusius ir esamus aukšto rango vyriausybės pareigūnus, oligarchus ir Rusijos vadovybės rėmėjus“, – sakė jis Londone surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su savo kolega iš Jungtinės Karalystės Borisu Johnsonu ir Nyderlandų premjeru Marku Rutte.

Pasak J.Trudeau, asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, vardai paimti iš kalinamo Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno sudaryto sąrašo.

„Šios sankcijos didina spaudimą Rusijos vadovybei, įskaitant [prezidento Vladimiro] Putino artimiausią aplinką“, – žurnalistams sakė jis.

„Tai, žinoma, papildymas visoms kitoms sankcijoms, kurias paskelbėme, įskaitant neseną mūsų pranešimą apie įvedamus didžiulius tarifus importui iš Rusijos ir Baltarusijos“, – nurodė J.Trudeau.

Vyriausybė Otavoje praėjusią savaitę dėl Maskvos invazijos į Ukrainą atšaukė Rusijos ir Baltarusijos specialų prekybos statusą ir tai nulėmė 35 proc. tarifą.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį turi surengti vaizdo konferenciją su Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais, kad aptartų „naujausius įvykius, susijusius su Rusija ir Ukraina“, pranešė Baltieji rūmai.

Pokalbis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir JK ministru pirmininku Borisu Johnsonu prasidės 10 val. 30 min. Vašingtono (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Konferencija rengiama tęsiantis karštligiškoms diplomatinėms pastangoms sustabdyti Rusijos invaziją į Ukrainą ir po dar vieno apšaudymo naktį, sukėlusio daugiau nuogąstavimų dėl civilių aukų.

Kyjivas ir Vakarų lyderiai reikalauja, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nutrauktų invaziją ir leistų civiliams saugiai išvykti iš šalies. Jungtinės Tautos teigia, kad iš Ukrainos jau pabėgo daugiau kaip 1,7 mln. žmonių.

„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Pirmadienį Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje vyks dar vienas Ukrainos ir Rusijos derybininkų derybų raundas dėl humanitarinių koridorių.

Vasario 24 dieną V.Putino pradėta invazija sulaukė tvirto ukrainiečių pasipriešinimo ir daugumos šalių pasmerkimo, o Rusija tapo atstumtąja diplomatijos, finansų, sporto ir kultūros pasaulyje.

Vakarų šalys suderino virtinę sankcijų, nukreiptų prieš Maskvos ekonomiką ir V.Putino aplinkos žmones, taip pat siunčia karinę pagalbą Ukrainai, tačiau nesiima tiesioginės karinės intervencijos prieš branduolinį ginklą turinčią Rusiją.

Raudonasis Kryžius pirmadienį pasmerkė augančią humanitarinę krizę Ukrainoje ir įspėjo dėl didžiulio perkeltų asmenų skaičiaus bei jų poreikių Rusijos užpultoje šalyje ir kaimyninėse valstybėse.

„Konfliktas Ukrainoje virsta viena didžiausių humanitarinių krizių Europoje daugeliui ateinančių metų“, – žurnalistams Ženevoje sakė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos vadovas Francesco Rocca.

„[Gyventojų] perkėlimas ir poreikiai yra didžiuliai ir tikriausiai didės tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų“, – sakė jis.

Per 12 Rusijos pradėto karo Ukrainoje dienų žuvo šimtai ir buvo sužeista dar tūkstančiai civilių.

Nesibaigiantis žmonių, daugiausia moterų ir vaikų, srautas plūsta į kaimynines šalis. Kaip nurodo Jungtinės Tautos, tai greičiausiai auganti pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Scanpix“/AP nuotr./Į Lenkiją atvyksta karo pabėgėliai iš Ukrainos

JT pabėgėlių agentūra pirmadienį paskelbė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių. 60 proc. jų pasitraukė į Lenkiją.

Kalbėdamas per platformą „Zoom“, F.Rocca atkreipė dėmesį, kad milijonams Ukrainoje dar esančių žmonių šiuo metu „žūtbūt reikia saugaus geriamojo vandens ir maisto“.

„Keliai neišvažiuojami, elektros ir vandens tiekimas nutrauktas, tad žmonėms žūtbūt reikia skubios medicininės pagalbos, vaistų, švaraus vandens ir priebėgos“, – sakė F.Rocca.

„Jei nebus imtasi skubių veiksmų šioms paslaugoms apsaugoti, tikėtinas didelio masto poveikis humanitarinei [situacijai]", – nurodė jis.

Tokiomis sunkiomis sąlygomis ypač svarbu, kad pagalbos darbuotojai būtų apsaugoti ir galėtų tęsti savo darbą, sakė F.Rocca.

„Erdvė neutraliems, nešališkiems ir nepriklausomiems humanitariniams veiksmams turi būti apsaugota, kad pagalbos teikėjai, tokie kaip Raudonasis Kryžius, galėtų ir toliau pasiekti civilius“, – sakė jis.

F.Rocca gyrė tai, kaip dirba Ukrainos Raudonasis Kryžius, nuo invazijos pradžios į savo gretas priėmęs maždaug 3 tūkst. naujų savanorių, padvigubinusių bendrą jų skaičių.

„Patys patirdami mirtiną pavojų, jie vis dar nenuilstamai dirba, kad padėtų paveiktiems žmonėms ir bendruomenėms“, – sakė jis.

F.Roccos teigimu, savanoriai slėptuvėse ir metropoliteno stotyse apmoko žmones teikti pirmąją pagalbą ir jau išdalijo pabėgėliams visus 30 tūkst. turėtų maisto bei higienos reikmenų paketų.

Raudonojo Kryžiaus savanoriai Ukrainoje ir kaimyninėse šalyse taip pat vykdo tokią gyvybes gelbstinčią veiklą kaip pirmoji pagalba, priebėgos suteikimas, medicininis tiekimas, pagalba sienas kertantiems „šimtams tūkstančių traumuotų žmonių“.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti invaziją į Ukrainą ir sudaryti sąlygas saugiam humanitarinės pagalbos judėjimui.

„Raginau prezidentą (V.Putiną) nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir užtikrinti saugų humanitarinės pagalbos judėjimą bei galimybę gauti pagalbą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Ch.Michelis.

„Pabrėžiau, kad reikia užtikrinti branduolinių objektų saugumą vykstant karo veiksmams Ukrainoje. Susitarėme palaikyti tolesnius ryšius“, – pridūrė jis.

Tai buvo pirmasis aukšto rango ES pareigūno ir V.Putino pokalbis nuo tada, kai Kremlius vasario 24-ąją pradėjo karą prieš Ukrainą.

Ch.Michelis taip pat kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, norėdamas pabrėžti, kad ES „solidarumas, draugystė ir precedento neturinti pagalba Ukrainai yra nepajudinami“.

„ES tvirtai stovi Ukrainos pusėje, stengdamasi palengvinti humanitarines kančias, kurias sukėlė Rusijos agresija, ir užtikrinti branduolinį saugumą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch.Michelis.

Pasak jo, Bendrija „artimiausiomis dienomis“ svarstys Ukrainos prašymą dėl narystės ES.

ES lyderiai ketvirtadienį ketina surengti neformalų dviejų dienų viršūnių susitikimą Prancūzijoje, kur daugiausia dėmesio bus skiriama Ukrainai.

Lenkijos vyriausybės pareigūnai pirmadienį sakė, kad šalis nesiuntė ir nesiųs naikintuvų į Ukrainą, kad padėtų šiai šaliai apsiginti nuo Rusijos.

„Neatversime savo oro uostų ir lenkų lėktuvai nekovos virš Ukrainos“, – sakė užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas radijui „Radio Zet“.

Tačiau vyriausybės atstovas Piotras Muelleris pareiškė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Anot jo, sprendimas dėl naikintuvų siuntimo rizikingas ir „labai keblus reikalas“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis karštai ragino Jungtines Valstijas padėti Kyjivui gauti daugiau karinių orlaivių gynybai pastiprinti ir oro erdvės kontrolei išlaikyti.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad Vašingtonas nagrinėja pasiūlymą, pagal kurį Lenkija nusiųstų Ukrainai sovietinių karo lėktuvų MIG-29, o mainais gautų amerikietiškų naikintuvų F-16.

Lenkija bent jau viešai nerodo didelio entuziazmo dėl šios idėjos – didžia dalimi dėl to, kad Rusija įspėjo, jog paramą Ukrainos oro pajėgoms laikys dalyvavimu konflikte ir gali imtis atsakomųjų veiksmų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį apkaltino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną veidmainiškumu ir cinizmu, Maskvai paskelbus, kad ji atvers humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš kelių apsiaustų Ukrainos miestų, tačiau tik į Rusijos ar Baltarusijos teritoriją.

„Visa tai nerimta, tai moralinis ir politinis cinizmas, kurį laikau netoleruotinu“, – sakė E.Macronas televizijai LCI.

Jis pridūrė, jog pažadai apsaugoti civilius, kad šie galėtų trauktis į Rusiją, yra „veidmainystė“.

„Nepažįstu daug ukrainiečių, norinčių vykti į Rusiją“, – sakė jis ir pridūrė, kad civiliams apsaugoti reikia visiško ugnies nutraukimo, o ne koridorių.

E.Macronui sekmadienį telefonu pasikalbėjus su V.Putinu, Rusija pirmadienį paskelbė Prancūzijos prezidento „asmeniniu prašymu“ atidarysianti humanitarinius koridorius, kad civiliai galėtų evakuotis iš Kyjivo, Charkivo, Mariupolio ir Sumų.

Tačiau Eliziejaus rūmai pirmadienį pareiškė, kad toks prašymas per pokalbį nebuvo pateiktas, o E.Macronas apkaltino Maskvą „viešųjų ryšių triuku“.

Rusijos vyriausiasis derybininkas Maskvos ir Kyjivo derybose apkaltino Ukrainą blokuojant humanitarinius koridorius civiliams, bėgantiems nuo puolančių Rusijos pajėgų, ir pavadino tai „karo nusikaltimu“. Vladimiras Medinskis tradiciškai jokiais įrodymais savo kaltinimų nepagrindė.

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba pirmadienį pranešė iš sąrašo televizijos kanalų, kurie gali būti retransliuojami Latvijoje, išbraukusi dar 18 Rusijos televizijų.

Jos vadovas Ivaras Abuolinis paaiškino, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad Rusijos „Gazprom Media Holding“ įtrauktas į JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) sankcijų sąrašą. 

Šios 18 televizijų – tai „THT Comedy“, ТНТ4, „THT4 International“, TNT, „THT Music“, „FRIDAY International“, „KHL TV channel“, „Kinopremjera“, „Kinosvidanie“, „Mužskoe kino“, „Lia-minor“, „Avto Plius“, „Nostalgija“, „Živi!“, „Kto est kto“,  „Malyš TV“, „Russkaja noč“, „Zee TV“.

Transliavimo priežiūros institucijos sprendimas įsigalios, kai bus paskelbtas oficialiame leidinyje „Latvijas Vestnesis“. 

Vasario 24-ąją Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Latvijoje buvo uždraustas Kremliaus ruporais laikomų televizijų „Rossija“ ir „Rossija 24“ retransliavimas, o kovo 1-ąją šį „juodąjį sąrašą“ papildė „Mir24“ ir „RTVi“.

Pastaraisiais metais Latvijoje buvo uždrausta virtinė propagandinių Rusijos ir Baltarusijos televizijų, siekiant užkirsti kelią grėsmėms Latvijos nacionaliniam saugumui.

Tarptautinė dziudo federacija (IJF) atšaukė Vladimirui Putinui ir vienam daug metų Kremlių remiančiam oligarchui suteiktus titulus ir įgaliojimus organizacijoje.

„Tarptautinė dziudo federacija praneša, kad Vladimiras Putinas ir Arkadijus Rotenbergas buvo nušalinti nuo visų Tarptautinėje dziudo federacijoje užimamų pareigų“, – sakoma Budapešte įsikūrusios institucijos pareiškime, paskelbtame vėlai sekmadienį.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas sulaukė kirčio iš dziudo federacijos.

Praėjusią savaitę dėl „vykstančio karinio konflikto Ukrainoje“ buvo laikinai sustabdyti V.Putino kaip IJF garbės prezidento įgaliojimai.

Rusijos prezidentas yra aistringas dziudo mėgėjas ir pats lankėsi 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse.

A.Rotenbergas, taip pat iš Sankt Peterburgo, yra ilgametis V.Putino draugas. Jis buvo IJF vykdomojo komiteto narys ir „plėtros vadovas“.

Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupė (ENSREG) išplatino antrąjį pareiškimą dėl Ukrainos branduolinės energetikos objektų saugos užtikrinimo, besitęsiant Rusijos karinei agresijai prieš kaimyninę valstybę.

Pareiškime nurodoma, jog kovo 6-ąją nuotoliniu būdu surengtame posėdyje šia tema dalyvavo Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), Vakarų Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų asociacijos (WENRA), Ukrainos branduolinės energetikos saugos reguliavimo institucijos (SNRIU) atstovai ir dvi stebėtojų statusą turinčios šalys - Šveicarija, Jungtinė Karalystė.

ENSREG atkreipia dėmesį ir apgailestauja dėl Rusijos pajėgų išpuolių prieš Zaporižės atominę elektrinę kovo 4-ąją ir  prieš Charkivo branduolinį objektą „Neutronų šaltinis“ kovo 6 dieną. Tokie veiksmai yra visiškai nepriimtini dėl galimų rimtų tokio užpuolimo pasekmių branduoliniams objektams, pažymima pareiškime.

ENSREG ragina Rusijos karines pajėgas nedelsiant palikti Zaporižės AE aikštelę, kad eksploatuojanti organizacija galėtų užtikrinti saugų branduolinės jėgainės darbą ir atlikti pilną žalos įvertinimą, taip pat leisti atkurti tiekimo grandinę bei atitaisyti žalą. Rusija dar kartą raginama skubiai nutraukti visas karines operacijas šalia arba prieš branduolinius objektus Ukrainoje.

Kaip jau buvo pabrėžta vasario 27-ąją ENSREG išplatintame pareiškime, „bet koks ginkluotas puolimas prieš branduolinius objektus, skirtus taikiems tikslams, ir grasinimas jiems yra Jungtinių Tautų Chartijos, tarptautinės teisės ir Agentūros statuto principų pažeidimas“, kaip 2009 metais nusprendė TATENA Generalinė konferencija.

ENSREG visiškai palaiko kovo 4-ąją paskelbtą TATENA generalinio direktoriaus Rafaelio Mariano Grossi iniciatyvą dėl Ukrainos ir Rusijos susitarimo dėl Ukrainos branduolinių objektų saugos ir saugumo užtikrinimo. ENSREG yra pasirengusi, glaudžiai bendradarbiaudama ES lygmeniu ir su savo tarptautiniais partneriais, teikti reikalingą pagalbą bet kuriai tarptautinei misijai ir remiant bet kokį susitarimą dėl saugos ir saugumo.

ENSREG taip pat reiškia didelį susirūpinimą dėl padėties Černobylio AE zonoje, kurioje besitęsia apribojimai joje dirbančiam personalui atlikti įprastą saugai svarbios įrangos techninę priežiūrą ir remontą, neužtikrinamas patikimas elektros tiekimas objektams, nėra veiksmingos tarpusavio komunikacijos tarp eksploatuojančios organizacijos ir SNRIU, kartoja raginimą Rusijai nedelsiant nutraukti jos neteisėtą veiklą.

Sakartvelo ekonomikos ministras Levanas Davitašvilis pranešė, kad pastarosiomis dienomis šalies sieną kirto apie 25 tūkst. Rusijos piliečių.   

Daugelis Vakarų šalių įvedė sankcijas Rusijai dėl vasario 24 dieną pradėtos invazijos ir civilinių objektų apšaudymo Ukrainoje.   

Iš Rusijos jau pasitraukė daug užsienio prekių ženklų ir bendrovių.  

Sankcijos veikiausiai nepatinka Rusijos gyventojams, todėl jie skuba palikti šalį. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareikalavo, kad Prancūzija užtikrintų rusų diplomatinių atstovybių apsaugą šalyje ir tvirtino, kad neseniai buvo įvykdytas išpuolis prieš pastatą Paryžiuje, kuriuo naudojasi viena Rusijos vyriausybinė agentūra.

„Reikalaujame, kad Prancūzijos valdžia užtikrintų mūsų oficialių institucijų tinkamą apsaugą“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino atverti humanitarinius koridorius į Rusiją ir Baltarusiją nuo bombardavimų bėgantiems ukrainiečiams, pirmadienį pareiškė prezidentūra, paneigdama rusų pareigūnų paskelbtą informaciją.   

Maskva apie atveriamus kelius evakuotis gyventojams iš Charkivo, Kyjivo, Mariupolio ir Sumų paskelbė po V.Putino ir E.Macrono pokalbio telefonu sekmadienį. Ji nurodė, kad tai daroma „asmeniškai paprašius“ E.Macronui.

„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelis Macronas

Tačiau Eliziejaus rūmai pareiškė, kad toks prašymas per pokalbį nebuvo pateiktas. Anot jų, E.Macronas per pokalbį akcentavo būtinybę „laikytis tarptautinės teisės ir užtikrinti civilių apsaugą bei humanitarinės pagalbos tiekimą“.    

„Tai reiškia, kad turi būti organizuota civilių apsauga ir leista teikti humanitarinę pagalbą“, – pirmadienį sakė Eliziejaus rūmų atstovas, paprašęs neviešinti jo pavardės.  

Ukrainos vyriausybė atmetė Maskvos siūlomus gyventojų evakuacijos koridorius į Baltarusiją ir Rusiją. Baltarusija tapo svarbiu vasario 24 dieną Rusijos pradėto puolimo prieš Ukrainą placdarmu. 

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Jungtinių Tautų duomenys. 

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) skelbia, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko maždaug 1 mln. 735 tūkst. žmonių. Sekmadienį jų skaičius siekė 1,53 milijono. 

Pasak UNHCR, beveik trys penktadaliai karo pabėgėlių (beveik 1,03 mln. žmonių) atvyko į Lenkiją. Kiek daugiau nei 180 tūkst. ukrainiečių pasitraukė į Vengriją, 128 tūkst. – į Slovakiją.  

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis lankydamasis Prancūzijos pietuose esančiame Monpeljė paragino Bendriją mobilizuoti „visus išteklius“ pagalbai pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalis, įskaitant kaimynines Lenkiją bei Rumuniją.   

J.Borrellis atvyko į Monpeljė dalyvauti ES vystymo ministrų susitikime.  

Turkijos diplomatijos vadovas Mevlutas Cavusoglu paskelbė, kad kovo 10 dieną, ketvirtadienį, Antalijoje susitiks su Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrais – atitinkamai Dmytro Kuleba ir Sergejumi Lavrovu.

„Rusijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai Antalijoje ketvirtadienį surengs konsultacijas. Prie jų prisijungsiu ir aš“, – paskelbė M.Cavusoglu.

Turkijos vadovybė jau anksčiau rodė norą tarpininkauti galimose Rusijos ir Ukrainos derybose dėl paliaubų. Turkija yra NATO narė ir Ukrainos sąjungininkė. Tačiau ji siekia palaikyti gerus santykius su Rusija, nes yra priklausoma nuo jos importo.

Antalijoje vyks diplomatinis forumas, kurio paraštėse D.Kuleba ir susitiks su S.Lavrovu.

Rusija pirmadienį patvirtino, kad toks susitikimas įvyks šios savaitės gale.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova Rusijos naujienų agentūrai TASS sakė, kad susitarimas dėl trišalio susitikimo buvo pasiektas per Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pokalbį telefonu „Turkijos vadovo iniciatyva“.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pareiškė, kad Pekino ir Maskvos draugystė vis dar labai tvirta – nepaisant to, kad tarptautinė bendruomenė smerkia Rusijos įsiveržimą į Ukrainą. Tiesa, ministras pridūrė, kad Kinija gali padėti tartis dėl taikos.

Pekinas nuo pat krizės pradžios vaikšto plonu diplomatiniu lynu. Kinija vasarį gyrėsi, kad strateginei partnerystei su Rusija „nėra ribų“, ir dabar atsisako kritikuoti Rusiją dėl šios invazijos į Ukrainą.

„Draugystė tarp dviejų tautų yra labai tvirta, abiejų pusių bendradarbiavimo ateityje potencialas yra labai didelis“, – pirmadienį paskelbė Wang Yi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Wang Yi

Tiesa, jis čia pat pridūrė, esą Kinija yra „pasiruošusi dirbti su tarptautine bendruomene dėl tarpininkavimo, kai jo prireiks“.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis praėjusią savaitę teigė, kad Kinija turėtų būti pagrindinė tarpininkė Rusijos ir Ukrainos derybose dėl taikos, nes Vakarų galios tokio vaidmens vaidinti esą negali.

Pekinas nuosekliai teigia, kad vaidins „konstruktyvų vaidmenį“ ieškant išeities iš krizės, bet iki šiol nėra paskelbęs, kad dalyvautų ar rengtų derybas dėl taikos. Wang Yi taip pat paskelbė, kad Kinija siųs humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Ministras Kinijos ir Rusijos ryšius pavadino „svarbiausiais dvišaliais santykiais pasaulyje“, „prisidedančiais prie pasaulio taikos, stabilumo ir vystymosi“. 

Kinijos diplomatijos vadovas sakė, kad praėjusį mėnesį paskelbtas įsipareigojimas dėl partnerystės „aiškiai rodo pasauliui“, kad abi šalys „drauge pasisako prieš Šaltojo karo mąstysenos atgaivinimą ir ideologinių konfrontacijų kurstymą“.     

Šį mėnesį Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pranešė pasirašiusi kontraktą dėl dujotiekio į Kiniją projektavimo. Taip ji žengė žingsnį link naujo tiekimo susitarimo, galinčio sumažinti Rusijos priklausomybę nuo pirkėjų Europoje.

Rusijos bankai sekmadienį paskelbė planuojantys išduoti Kinijos sistemos „UnionPay“ korteles, kompanijoms „Visa“ ir „Mastercard“ stabdant veiklą Rusijoje dėl jos invazijos į Ukrainą.

Amerikiečių milijardierius ir astronautas Jaredas Isaacmanas asmeniškai atgabeno atsargų Ukrainos, kovojančios su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, kariuomenei, pirmadienį pranešė vienas ukrainiečių diplomatas.

Bendrovės „SpaceX“ erdvėlaivio „Inspiration4“ „įgulos vadas Jaredas Isaacmanas asmeniškai atgabeno iš JAV pagalbos ukrainiečių kariškiams, – sakoma Ukrainos ambasados Lenkijoje patarėjo Oleho Kucio „Facebook“ pranešime.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jaredas Isaacmanas

Prie pranešimo pridėtoje nuotraukoje matyti J.Isaacmanas, O.Kucis ir keletas kitų žmonių, laikančių išskleistą Ukrainos vėliavą prieš milijardieriaus privataus reaktyvinio lėktuvo.

„Jaredas asmeniškai atskrido, kad išreikštų palaikymą Ukrainai, taip pat atgabeno pirmąją siuntą „gardėsių“, – rašė O.Kucis.

Ukrainiečių diplomatas nepateikė detalių, kokių konkrečiai atsargų esama mokėjimų bendrovės „Shift4“ įkūrėjo atskraidintoje siuntoje.

J.Isaacmanas yra patyręs pilotas ir praeitais metais vadovavo misijai „Inspiration4“, per kurią keturių civilių misija tris dienas praleido orbitoje aplink Žemę skriejusiame „SpaceX“ erdvėlaivyje „Dragon“, kad surinktų 240 mln. dolerių (212 mln. eurų) Šv. Judo Tado vaikų ligų tyrimų ligoninei.

Ukrainos pirmadienį laukia akistata su Rusija Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teisme, Kyjivui paprašius Hagos teisėjų įpareigoti Maskvą nedelsiant nutraukti invaziją.

Vasario 27 dieną Ukraina Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) skubos tvarka pateikė skundą, kuriame Rusija kaltinama pradėjus karą neteisėtu pagrindu – melagingai pareiškus apie separatistinėse Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse vykdomą genocidą.

Kyjivo teigimu, būtent Maskva planuoja įvykdyti „genocido aktus“ per puolimą, pradėtą prezidento Vladimiro Putino nurodymu vasario 24 dieną.

Ukraina paprašė teismo imtis laikinųjų priemonių, įsipareigojančių Rusiją „nedelsiant sustabdyti karines operacijas“, kol bus paskelbtas išsamus teismo nutarimas, galintis užtrukti ne vienerius metus.

„Ukraina kategoriškai neigia, kad buvo įvykdyta genocido aktų“ Donbaso regione, pabrėžiama teismui pateiktame Kyjivo skunde.

„Taigi, Rusija savo „specialiąją karinę operaciją“ – kuri iš tikrųjų yra plataus masto brutali invazija į Ukraina – akivaizdžiai grindžia absurdišku melu“, – priduriama skunde.

Kovo 1 dieną TTT pirmininkė Joan Donoghue žengė neįprastą žingsnį – pateikė Rusijai „skubų pranešimą“, prašydama šalį „veikti tokiu būdu“, kad bet kokia nutartis įsigaliotų greitai.

Dvi dienas truksiantis posėdis TTT Taikos rūmų būstinėje prasidės pirmadienį. Ukraina 11 val. Lietuvos laiku pateiks savo argumentus, o antradienį į juos turėtų atsakyti Rusija.

„Scanpix“/AP nuotr./Vaizdai iš Mariupolio, smarkiai nukentėjusio nuo Rusijos pajėgų atakų

Lieka neaišku, kaip Maskva formaliai užginčys Ukrainos skundą, o Rusijos ambasada Hagoje neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Dar vienu smūgiu Maskvos bylai tapo vieno iš jos ilgamečių advokatų, prancūzo Alaino Pellet, sprendimas atsistatydinti, susilpninsiantis rusų teisininkų komandą.

„Teisininkai gali ginti daugiau ar mažiau abejotinas bylas, –  atvirame laiške parašė A.Pellet. – Tačiau tapo neįmanoma atstovauti forumuose, skirtuose teisės taikymui, šaliai, kuri taip ciniškai ją niekina.“

Po Antrojo pasaulinio karo įsteigtam Tarptautiniam Teisingumo Teismui pavesta spręsti JT valstybių narių ginčus, daugiausia remiantis sutartimis ir konvencijomis.

TTT sprendimai yra teisiškai privalomi, tačiau teismas neturi realių priemonių savo nutartims įgyvendinti.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA. 

Pranešama, kad Japonija tariasi su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis Europos šalimis dėl galimo rusiškos naftos importo uždraudimo, pirmadienį pranešė „Kyodo News“.

Praėjusiais metais Rusijai teko 3,63 proc. visos Japonijos importuojamos žalios naftos, praneša „Reuters“.

„Guardian“ rašo, kad pranešimas pasirodė po to, kai sekmadienį JAV valstybės sekretorius A.Blinkenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Europos sąjungininkės tiria šią galimybę.

Nors nesitikima, kad Rusijai įvestos sankcijos tiesiogiai paveiks Japonijos gebėjimą užtikrinti stabilų suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą, jos gali netiesiogiai paveikti su energetika susijusius projektus, sakė pramonės ministras Koichi Hagiuda.

„Atidžiai stebėsime (įvykius)“, – sakė jis parlamente ir pridūrė, kad Japonija imsis atitinkamų veiksmų kartu su Septynių šalių grupe.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pareiškė, kad Kongreso žemieji rūmai nagrinėja teisės aktus, numatančius dar labiau izoliuoti Rusiją nuo pasaulio ekonomikos, be kitų dalykų, uždraudžiant importuoti į JAV rusišką naftą ir energetikos produktus.  

Jungtinėse Valstijose sparčiai kylant benzino kainai, prezidento Joe Bideno administracija iki šiol neragino uždrausti rusiškos naftos importą.    

Sekmadienį vakare paviešintame laiške demokratams N. Pelosi rašo, kad priėmus svarstomus teisės aktus būtų nutraukti įprasti prekybos ryšiai su Rusija bei Baltarusija ir pradėtas Rusijos šalinimo iš Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) procesas.  

N.Pelosi sakė, kad Atstovų Rūmai taip pat uždegs žalią šviesą J.Bideno administracijai padidinti rusiškų prekių importo tarifus. 

Kongresas rengiasi šią savaitę pritarti J.Bideno administracijos prašymui skirti 10 mlrd. JAV dolerių  (9,15 mlrd. eurų) humanitarinei, karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai, sakė demokratė.    

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė nusprendusi iki „atskiro pranešimo“ atsisakyti Rusijos rinkos bei atšaukti visus planuotus skrydžius į šią valstybę ir iš jos.

Šis sprendimas priimtas po ankstesnio pranešimo apie laikiną skrydžių stabdymą.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Air Baltic

Kaip jau buvo skelbta, „Air Baltic“ dėl padidėjusios skrydžių rizikos bei tarptautinių sankcijų Rusijai, taikomų ir plečiamų dėl jos invazijos į Ukrainą, sustabdė visus skrydžius į Rusiją ir iš jos iki šių metų gegužės pabaigos.

2021 metais „Air Baltic“ skraidino 1,628 mln. keleivių – 21,4 proc. daugiau negu metais anksčiau.

96,14 proc. „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – Danijos investuotojo Larso Thueseno (Larso Tueseno) įmonė „Aircraft Leasing 1“.

Vokietijos finansų ir užsienio reikalų ministrai sekmadienį pasisakė prieš Rusijos energijos išteklių importo draudimą, Vakarams ieškant būdų padidinti spaudimą Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.  

Ukrainai antrą savaitę grumiantis dėl išlikimo, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų sąjungininkes imtis papildomų sankcijų prieš Maskvą, įskaitant jos naftos ir dujų sektoriaus boikotą. 

Anksčiau sekmadienį JAV valstybės sekretorius A.Blinkenas sakė, kad intensyvėjant karo veiksmams Jungtinės Valstijos ir Europa „labai aktyviai diskutuoja“ apie galimybę imtis priemonių prieš rusišką iškastinį kurą.   

Tačiau Vokietijos, šiuo metu pirmininkaujanti Didžiajam septynetui (G-7), užsienio reikalų ministrė A.Baerbock sakė, kad tokia priemonė būtų beprasmiška, nes negalėtų būti taikoma ilgą laiką.  

„Nebūtų jokios prasmės, jei po trijų savaičių sužinotume, kad Vokietijoje elektros liko vos kelioms dienoms ir todėl turime atsisakyti šių sankcijų“, – sakė ji Vokietijos visuomeniniam transliuotojui.   

Per kitą interviu ministrė pridūrė, kad Vokietija pasirengusi „mokėti labai labai didelę ekonominę kainą“, tačiau „jeigu rytoj Vokietijoje ar Europoje užgestų šviesos“, tai „tankų nesustabdytų“.  

Vokietijos finansų ministras Ch.Lindneris taip pat skeptiškai vertino galimą naftos draudimą.  

„Neturėtume riboti savo galimybių save palaikyti“, – sakė jis laikraščiui „Bild“. 

Europos ir Didžiosios Britanijos gamtinių dujų kainos praėjusią savaitę šoko į rekordines aukštumas, tvyrant nerimui dėl tiekimo sutrikimų. Naftos kaina taip pat toliau auga. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina pakilo iki beveik 140 dolerių už barelį – aukščiausio lygio nuo 2008 metų.  

Užuot skelbus Rusijos energijos boikotą, G-7 naujų sankcijų paketu turėtų smogti oligarchams, susikrovusiems turtus V.Putino prezidentavimo metu, sakė Ch.Lindneris.  

„Lobę iš Putino ir vogę Rusijos žmonių turtą, be kita ko, ir dėl korupcijos, negali toliau mėgautis savo gerove mūsų Vakarų demokratijose“, – sakė ministras televizijai ARD.     

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas pirmadienį pavadino Rusijos invaziją į Ukrainą „pasirinkimo momentu Kinijai“ ir paragino šią šalį nutraukti tylią politinę ir ekonominę paramą kilusiam karui.

S.Morrisonas spaudė Pekiną paveikti savo sąjungininkės Maskvos veiksmus ir įrodyti, kad Kinija įsipareigojusi siekti taikos pasaulyje bei laikytis suvereniteto principo.

„Jokia šalis šiuo metu neturėtų didesnės įtakos smurtinei Rusijos agresijai Ukrainoje nei Kinija“, – sakė australų premjeras Sidnėjuje įsikūrusiame Lowy institute, besispecializuojančiame užsienio politikos analizėje.

„Šiuo metu Europą apėmusi krizė pranašauja pasirinkimo momentą Kinijai“, – pridūrė jis.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

Rusų ir kinų prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas susitiko Pekine kelios dienos iki karo Ukrainoje pradžios ir pasižadėjo palaikyti „neribotą“ draugystę.

Nuo to laiko Kinija vengė tiesioginės karo kritikos, palankiai vertino Rusijos pasiteisinimus ir atsisakė prisijungti prie Vakarų šalių įvestų sankcijų.

S.Morrisonas apkaltino Pekiną, kad šis metė Rusijai „ekonominį gelbėjimosi ratą“ savo sprendimu sušvelninti prekybos apribojimus rusiškų kviečių importui.

Premjeras taip pat išreiškė susirūpinimą, kad kuri nors Kinijos įmonė gali pakeisti mokėjimų kortelių milžinės „Visa“ ir „Mastercard“, įšaldžiusias savo paslaugas Rusijoje.

„Šiandien net girdime apie galimą „UnionPay“ dalyvavimą iš Kinijos remiant mokėjimų sistemą Rusijoje“, – kalbėjo S.Morrisonas.

Jo vadovaujama vyriausybė pastaraisiais metais vis dažniau nesutaria su Kinijos vadovybe.

S.Morrisonas pasmerkė Rusijos ir Kinijos formuojama „autokratijos lanką“ ir pabrėžė, kad Maskvai ir Pekinui atrodo priimtinesnė nauja pasaulio tvarka negu dabartinė, sukurta po Antrojo pasaulinio karo.

Praeitą savaitę Australija pažadėjo perduoti Ukrainai 50 mln. JAV dolerių vertės raketų, šaudmenų ir kitos karinės pagalbos, Kyjivui įnirtingai priešinantis Rusijos puolimui.

Pirmadienį S.Morrisonas sakė „Mūsų raketos jau vietoje.“

S.Morrisono, kuris šiuo metu yra izoliavęsis namuose dėl COVID-19, tapo jo agitacinės kalbos preliudija – australai  per ateinančius tris mėnesius eis prie balsadėžių.

Vyriausybės vadovas išsakė susirūpinimą dėl Kinijos veiksmų vis arčiau Australijos, įskaitant „ginčijamų objektų Pietų Kinijos jūroje militarizavimą“ ir augančią įtampą Taivano sąsiauryje.

S.Morrisonas taip pat pažadėjo, kad jo vyriausybė Australijos rytinėje pakrantėje pastatys naują povandeninių laivų bazę, Kanberai pernai prisijungus prie AUKUS partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis ir Jungtine Karalyste.

Ši partnerystė visų pirma numato planus pasidalinti su Australija amerikiečių ir britų žiniomis apie atomlaivių technologijas. Tokia iniciatyva sulaukė griežtos Pekino kritikos.

Estijos ambasadorius Kaimo Kuuskas, po Rusijos invazijos į Ukrainą iš pradžių persikėlęs iš Kyjivo į Lvivą, sekmadienį paliko šalį.

K.Kuuskas vyks į Taliną, kur toliau eis savo pareigas. Dėl karo veiksmų Ukrainoje ambasadoriaus diplomatinis darbas ir bendravimas su vietos valdžia buvo smarkiai sutrikęs.

„Atsižvelgdami į Estijos ir sąjungininkų atliktus grėsmės vertinimus ir ribotas galimybes dirbti Ukrainoje, šiandien nusprendėme, kad laikinai tęsiu darbą ne Ukrainoje. Ukrainoje vyksta karas su Rusija, ir šalyje nebėra saugių vietų. Mūsų gerai apgalvotas sprendimas buvo palikti rizikos zoną. Tai rekomenduoju ir visiems kitiems – pasverkite savo poreikį likti Ukrainoje ir, jei įmanoma, palikite šalį“, – nurodė K.Kuuskas.

Estijos ambasadorius planuoja grįžti į Ukrainą pasitaikius pirmai galimybei.

„Su Užsienio reikalų ministerija Taline aptarsime tolesnių veiksmų planą ir būdus geriausiai paremti Ukrainą. Mano tikslas – kuo greičiau grįžti į Ukrainą. Nedidelė, bet labai pajėgi mūsų komandos dalis tęsia darbą Kyjive“, – pridūrė K.Kuuskas.

URM ragina visus Ukrainoje esančius Estijos piliečius kuo greičiau palikti šalį ir grįžti į Estiją.

Pietų Korėja, kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis šalimis, sustabdys sandorius su Rusijos centriniu banku, skelbia CNN.

Anksčiau Pietų Korėja buvo uždraudusi finansines operacijas su septyniais pagrindiniais Rusijos bankais ir užblokavusi Rusijos bankų dalyvavimą pasaulinėje SWIFT mokėjimų sistemoje.

Ji taip pat primygtinai rekomendavo Pietų Korėjos finansų įstaigoms sustabdyti investicijas į Rusijos vyriausybės obligacijas.

Indijos vyriausybė toliau bando evakuoti šimtus indų studentų, įstrigusių Sumų mieste, skelbia CNN.

Sekmadienį Indijos ambasada patarė studentams būti pasirengusiems išvykti per trumpą laiką ir pridūrė, kad netoliese dislokuota ambasados komanda, padedanti koordinuoti procesą. 

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Specialioji stebėsenos misija Ukrainoje stabdo darbą, tęsiantis Rusijos puolimui prieš kaimyninę šalį, sekmadienį pranešė stebėtojai.

„Visų misijos tarptautinių narių laikinos evakuacijos procesas jau beveik užbaigtas. Paskutinė grupė – misijos vadovas ir aukščiausioji vadovybė – dabar paliks Ukrainą“, – naujienų agentūra „Unian“ citavo misijos pranešimą.

Visi kiti ESBO stebėsenos misijos tarptautiniai nariai jau išvyko iš šalies.

„Tęsiamas vietinių misijos narių, kurie bazavosi Kramatorske ir Severodonecke, perkėlimas, o anksčiau pasiųstų į Mariupolį perkėlimas atidedamas dėl saugumo priežasčių“, Rusijos pajėgoms užblokavus šį Azovo jūros uostamiestį, sakoma ataskaitoje.

Kovo 6-osios vakarą ESBO stebėtojų komanda buvo evakuota iš Chersono į Rusiją.

ESBO Specialioji stebėsenos misija buvo įkurta 2014 metų kovą, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Rytų Ukrainą apėmė ginkluotas konfliktas tarp Kyjivo vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų. Misijos stebėtojai dirbo neginkluoti ir buvo įpareigoti rengti ataskaitas apie padėtį konflikto zonoje remdamiesi savo stebėjimais ir nustatytais faktais. ESBO misija taip pat stengėsi skatinti kitų organizacijų pastangas teikti humanitarinę pagalbą, vystyti dialogą tarp konflikto šalių ir laikytis paliaubų.

„The New York Times“ pirmadienį rašo, kad dėl sovietų gamybos naikintuvų perdavimo iš Lenkijos Ukrainai tęsiasi intensyvios diskusijos.

„Šeštadienį, kai prezidentas Joe Bidenas lankėsi Vilmingtone, jo Nacionalinio saugumo tarybos darbuotojai didžiąją dienos dalį praleido bandydami rasti būdą, kaip Lenkijai perduoti Ukrainai gerai naudojamus sovietų gamybos naikintuvus MIG-29, kuriuos ukrainiečių pilotai moka valdyti. Tačiau susitarimas priklauso nuo to, ar Lenkija mainais gaus kur kas galingesnius amerikiečių gamybos naikintuvus F-16. Šią operaciją apsunkina tai, kad daug šių naikintuvų žadama perduoti Taivanui, kur Jungtinės Valstijos turi didesnių strateginių interesų.

Lenkijos vadovai pareiškė, kad jokio susitarimo nėra, ir aiškiai nerimauja dėl to, kaip tie naikintuvai bus perduoti Ukrainai ir ar dėl to jie netaps nauju rusų taikiniu. Jungtinės Valstijos sako, kad yra atviros apsikeitimo lėktuvais idėjai“, – rašo „The New York Times“.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Bulgarijos naikintuvas MiG-29

Pietų Korėja uždraudė savo piliečiams vykti į Rusijos ir Baltarusijos teritorijas, kurios ribojasi su Ukraina, sekmadienį pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija.

Ministerija teigė, kad keliautojų perspėjimas šiose teritorijose bus pakeltas iki aukščiausio – ketvirtojo – lygio, kuris įsigalios kovo 7 d. 18 val. Maskvos laiku (10 val. Lietuvos laiku).

Pranešama, kad amerikiečių žvalgybos grupės dirba siekdamos nutraukti Rusijos skaitmenines atakas ir ryšius, rašo „New York Times“.

Pasak „Times“, JAV ir Vokietijoje įsikūrusios JAV kibernetinės vadavietės darbuotojai Ukrainos kariuomenei teikia žvalgybinę informaciją, gautą iš palydovinių vaizdų ir elektroninių duomenų perėmimo, kuri surenkama „per valandą ar dvi“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

JAV taip pat aprūpino Ukrainos prezidentą V.Zelenskį šifruoto ryšio įranga, leidžiančia jam skambinti J.Bidenui saugia linija. Šeštadienį V.Zelenskis su J.Bidenu kalbėjosi telefonu 35 minutes.

Ketvirtadienį Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki sakė, kad JAV dalijasi žvalgybos informacija su Ukraina „realiuoju laiku“. Daugiau informacijos nepateikta.

Japonijos užsienio reikalų ministerija ragina savo piliečius vengti kelionių į Rusiją. Ministerija taip pat ragina japonus, esančius Rusijos teritorijoje, išvykti iš šios šalies pasinaudojant komerciniais skrydžiais, kol tokie skrydžiai yra rengiami.

„The Japan Times“ duomenimis, Rusijoje yra kiek daugiau nei 2000 Japonijos piliečių.

Sekmadienį Sankt Peterburge prieš karą Ukrainoje protestavę Rusijos gyventojai buvo žiauriai sumušti policijos. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai su šiais vaizdais, rašo CNN.

Įrašuose matyti Nevskio prospektu miesto centre einantys protestuotojai. Prie Kazanės katedros-soboro dviejuose vaizdo įrašuose užfiksuotas įnirtingas policijos susidorojimas su protestuotojais.

Viename iš paskelbtų įrašų matyti, kaip policijos pareigūnas bando sulaikyti asmenį, esantį gatvėje. Kai prie jų prieina dar vienas protestuotojas ir bando įsitraukti į situaciją, pasirodo dar vienas pareigūnas ir pargriauna šį protestuotoją ant žemės.

Kitame vaizdo įraše, kurį paskelbė Rusijos naujienų portalas „SOTA Vision“, matyti, kaip policija bando sulaikyti ant žemės gulinčią moterį.

„Karui – ne!“ – nuolat kartoja protesto dalyviai.

Rusijos vidaus reikalų ministerija Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS nurodė, jog sekmadienį Sankt Peterburge „nekoordinuotame mitinge“ dalyvavo apie 1,5 tūkst. žmonių, o apie 750 buvo sulaikyti. 

Protestus Rusijoje stebinčios grupės „OVD-Info“ duomenimis, sekmadienį dėl antikarinių mitingų visoje šalyje buvo sulaikyta mažiausiai 4640 žmonių.

Grupės skaičiavimais, nuo invazijos pradžios Rusijoje dėl antikarinių demonstracijų buvo sulaikyta daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

Rusijos vyriausybinis lėktuvas su Jungtinių Valstijų išsiųstais Rusijos diplomatais išskrido į Maskvą, skelbia CNN.

Anksčiau buvo rašyta, kad Vašingtono tarptautiniame oro uoste šeštadienį nusileido Rusijos lėktuvas, turėjęs paimti keliolika Maskvos Jungtinių Tautų misijos diplomatų, kuriuos Vašingtonas kaltina šnipinėjimu, pranešė pareigūnai.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Lėktuvas „Iljušin Il-96“

Maskvai įsiveržus į Ukrainą, Jungtinės Valstijos uždarė savo oro erdvę visiems Rusijos orlaiviams.

Tačiau lėktuvui „Iljušin Il-96“ buvo leista nutūpti Daleso tarptautiniame oro uoste. Nusileidimą patvirtino „FlightAware“ svetainė, kurioje stebimas visas oro judėjimas.

CNN skelbia, kad iš viso į Rusiją šiuo lėktuvu išskrido apie 50 žmonių.

Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministrė Priti Patel kreipėsi į Interpolą ir paprašė sustabdyti Rusijos prieigą prie jo sistemų, rašo „Sky News“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Priti Patel

„Atsakydama į Ukrainos prašymą, kartu su partneriais iš Australijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir JAV parašiau Interpolo generaliniam sekretoriui ir paprašiau, kad Interpolas ir jo Vykdomasis komitetas priimtų sprendimą nedelsiant sustabdyti Rusijos prieigą prie savo sistemų“, – teigė P.Patel.

Pasak jos, Rusija jau anksčiau piktnaudžiavo šiomis sistemomis.

„Todėl privalome veikti dabar, kad apsaugotume Interpolo integralumą“, – pridūrė ministrė.

Dėl rusų gimnasto Ivano Kuliako elgesio pradėtas tyrimas po to, kai šeštadienį Katare jis šalia savo varžovo ukrainiečio ant pakylos stovėjo dėvėdamas aprangą su ženklu, kuris atrodė kaip karo simbolis.

Apie tai rašo BBC.

Tarptautinė gimnastikos federacija (FIG) pranešė pradėjusi drausminę procedūrą prieš I.Kuliaką dėl jo „šokiruojančio elgesio“ gimnastikos varžybose Dohoje.

Iškovojęs bronzą lygiagrečių rungties finale, I.Kuliakas su ant krūtinės esančia raide „Z“ užlipo ant pakylos šalia aukso medalio laimėtojo ukrainiečio Iljos Kovtuno.

„Z“ raidė yra rašoma ant rusiškų tankų ir kitų karinių transporto priemonių, sutelktų Ukrainoje, šonų, ji taip pat naudojama karą remiančių Rusijos politikų.

Šį savaitgalį Rusijos ir Baltarusijos gimnastai turėjo paskutinę progą varžytis po to, kai jų šalims dėl Rusijos invazijos į Ukrainą FIG pritaikė sankcijas.