Pasaulio reakcija: Turkija blokuos karo laivų judėjimą Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais

Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslycia posėdžio metu garsiai perskaitė susirašinėjimą išmaniuoju telefonu tarp Rusijos kareivio Ukrainoje ir jo motinos, rašo „Guardian“. 

Pasak cituotų žinučių, motina paklausė sūnaus, ar jis vis dar Kryme, pratybose, ir kodėl taip ilgai neatrašo. Sūnus atrašė:

„Mama, aš Ukrainoje. Čia vyksta tikras karas. Aš bijau“, – taip, pasak Ukrainos ambasadoriaus JT, skambėjo sūnaus žinutė.

Vėliau sūnus pridūrė: „Mes bombarduojame visus miestus, netgi taikomės į civilius. Mums sakė, kad jie mus sveikins, o jie krenta po mūsų šarvuočių ratais, neleidžia mums pravažiuoti. Vadina mus fašistais“. 

Pasak S.Kyslycios, netrukus po to, kai išsiuntė šią žinutę, kareivis buvo nužudytas. 

S.Kyslycios pavardę daugelis įsidėmėjo, kai ketvirtadienį, Rusijai pradėjus karo veiksmus Ukrainoje, S.Kyslycia JT sesijos metu susiginčijo su Rusijos ambasadoriumi JT.

Tuomet jis ištarė vėliau daug kur cituotą frazę: „Karo nusikaltėliams skaistyklos nėra. Jie patenka tiesiai į pragarą, ambasadoriau“. 

Naktį iš pirmadienio į antradienį Lietuvos laiku Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas ir toliau tvirtai laikosi pozicijos nesiųsti JAV karių į konfliktą Ukrainoje. Pasak Baltųjų rūmų, tai reiškia, kad ir Ukrainos oro erdvės paskelbti neskraidymo zona neplanuojama.

„Prezidentas aiškiai teigė, kad jis neplanuoja siųsti JAV pajėgų kariauti su Rusija. Svarbu pažymėti, kad iš esmės tai (neskraidymo zona, – red. past.) būtų žingsnis būtent link to, nes neskraidymo zoną reikėtų užtikrinti“, – sakė Baltųjų Rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki. Ją cituoja CNN.

J.Psaki pabrėžė, kad norint užtikrinti neskraidymo zoną reiktų siųsti JAV kariuomenę, o tai būtų potencialus tiesioginis konfliktas ir potencialus karas su Rusija. „Tai yra kažkas, kieno dalimi mes neplanuojame būti“, – sakė J.Psaki.

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield irgi teigė, kad J.Bideno administracija laikosi aiškios pozicijos neįsivelti į konfliktą tiesiogiai.

„Mes nepastatysime JAV pajėgų į pavojingą padėtį. Tai reiškia, kad mes JAV pajėgų į orą nekelsime, bet mes dirbsime su ukrainiečiais, kad suteiktume jiems galimybę apsiginti patiems“, – sakė L.Thomas-Greenfield CNN laidoje „State of the Union“.

Suomijos parlamento nariai antradienį svarstys peticiją, raginančią surengti referendumą dėl šalies narystės NATO,  apklausai parodžius istorinį visuomenės nuomonės pokytį prie Aljanso neprisijungusioje šalyje po Rusijos invazijos į Ukrainą.  

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin pirmadienio vakarą per „Twiter“ pranešė, kad kitą dieną planuojami parlamento debatai, susiję su situacija Ukrainoje, bet jie nebuvo suplanuoti kaip „platesnis pokalbis apie Suomijos politiką dėl karinio prisijungimo ar neprisijungimo“. 

Visgi ji pridūrė, kad peticijai surinkus 50 tūkst. parašų, kai tampa privalu kreipimąsi apsvarstyti parlamente, „yra logiška išgirsti partijų požiūrį sprendžiant šį klausimą“.

„Todėl šis klausimas taip pat figūruos rytdienos parlamentinėse diskusijose“, – nurodė S.Marin. 

Peticija, kuria raginama surengti referendumą dėl Suomijos narystės NATO, buvo paskelbta praėjusį pirmadienį ir iki savaitės pabaigos surinko reikiamus 50 tūkst. parašų. 

Prancūzija pirmadienį pranešė perkėlusi savo ambasadą Ukrainoje iš sostinės Kijevo į šalies vakaruose esantį Lvivą dėl Rusijos pajėgų įsiveržimo keliamos grėsmės.

Sekdamas panašiais Jungtinių Valstijų, Kanados ir Izraelio sprendimais, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drian‘as teigė, jog Prancūzija perkėlė savo diplomatinę atstovybę dėl „rizikų ir pavojų“, su kuriomis susiduria Ukrainos sostinė. 

Lvivas yra daugiau kaip už 500 km į vakarus nuo Kijevo. 

„Ambasadorius liks Ukrainoje padedant tiek mūsų tautiečiams, tiek Ukrainos institucijoms“, – Jeanas-Yves‘as Le Drian'as teigė Prancūzijos transliuotojui BFMTV.

Iš pradžių Prancūzija patarė savo piliečiams likti Kijeve, bet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė gyventojams laisvai palikti miestą, „suteikdamas galimybių langą“, teigė Prancūzijos užsienio reikalų ministras. 

Pasak jo, ambasada padės savo piliečiams keliauti į Rumuniją, Moldovą, Vengriją ir Slovakiją, kur jais pasirūpins Prancūzijos pareigūnai. 

Pasak diplomatinio šaltinio, laukimo laikas vakariniame Ukrainos pasienyje esančiuose punktuose trunka nuo dviejų iki keturių dienų. 

Elono Musko bendrovės „SpaceX“ palydovinių interneto antenų siunta atvyko į Ukrainą, praėjus mažiau nei dviem paroms nuo tada, kai verslininkas pranešė, kad jo įmonė parems su interneto trikdžiais susiduriančią Ukrainą. 

Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mykhailas Fedorovas pirmadienį paskelbė nuotrauką, kurioje matose kelios dešimtys bendrovės asmeninių rinkių, kuriuos sudaro terminalas, skirtas prisijungti prie palydovų, trikojis ir interneto maršrutizatorius. 

Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas pradės Rusijos invazijos Ukrainoje tyrimą „greičiausiai kaip įmanoma“, pirmadienį pranešė Teismo prokuroras Karimas A.A. Khanas.

Prokuroras teigia, kad atlikus pirminį situacijos tyrimą, patvirtino, kad yra pagrindo „tikėti, kad tiek karo nusikaltimai, tiek nusikaltimai žmoniškumui galėjo būti vykdomi Ukrainoje“. 

Prokuroras nagrinės padėtį nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Rytų Ukrainą apėmė karas tarp Kijevo vyriausybės ir promaskvietiškų separatistų.

K. Khanas pridūrė, kad „atsižvelgiant į konflikto išsiplėtimą pastarosiomis dienomis, ketinu pasirūpinti, kad šis tyrimas taip pat apimtų bet kokius naujus įtariamus nusikaltimus, patenkančius į mano institucijos jurisdikciją, įvykdytus bet kurios šalies per konfliktą bet kurioje Ukrainos teritorijos dalyje“.

TBT jau yra atlikęs parengiamąjį tyrimą dėl nusikaltimų, susijusių su proeuropietiškų protestų smurtiniu malšinimu Kijeve per 20130–2014 metų Maidano revoliuciją, taip pat įtariamų nusikaltimų Kryme ir Rytų Ukrainoje.

2020 metų gruodį tuometė TBT prokurorė Fatou Bensouda (Fatu Bensuda) sakė, kad atliekant tyrimą buvo rasta požymių, jog Ukrainoje „įvykdyta įvairių veiksmų, prilygstančių karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui, patenkančiais į Teismo jurisdikciją“. Tačiau Teismo prokurorai dar nebuvo prašę teisėjų atlikti visavertį tyrimą.

Kanados premjeras Justinas Trudeau pirmadienį paskelbė, kad jo šalyje uždraudžiamas Rusijos naftos importas, ir pabrėžė, kad pajamos už parduodamus energijos išteklius padėjo sustiprinti prezidento Vladimiro Putino režimą ir rusų oligarchus.

„Šiandien skelbiama bet kokį neperdirbtos naftos importą iš Rusijos – pramonės šaką, atnešusią didelės naudos prezidentui Putinui ir jo oligarchams“, – per spaudos konferenciją sakė J.Trudeau.

„Ir nors Kanada pastaraisiais metais importavo labai mažus kiekius, ši priemonė siunčia galingą žinią“, – pridūrė jis.

Rusijos ambasadorius Vašingtone pirmadienį pareiškė, kad JAV sprendimas išsiųsti 12 diplomatų, dirbusių misijoje prie Jungtinių Tautų Niujorke, yra priešiškas „žingsnis“.

„Tai priešiškas žingsnis prieš mūsų šalį, – per „Facebook“ parašė ambasadorius Anatolijus Antonovas. Jis pridūrė, kad Maskvai „giliai nusivylusi“ ir „visiškai atmeta“ JAV argumentus.

Viena JAV misijos prie JT atstovė sakė, kad išsiunčiami rusų diplomatai „piktnaudžiavo rezidentų privilegijomis Jungtinėse Valstijose vykdydami šnipinėjimo veiklą, kenkiančią mūsų nacionaliniam saugumui“.

Tačiau A.Antonovas sakė, kad Vašingtonas darsyk nesugebėjo „vykdyti savo įsipareigojimų, kad užtikrintų normalias sąlygas užsienio misijų prie JT darbui“.

„Ir vėl buvo nusitaikyta į rusų diplomatus“, – rašė jis.

„Vašingtono veiksmai nepadeda nei nuraminti padėties tarptautiniame fronte, nei palaikyti dvišalius ryšius tarp dviejų didžiųjų valstybių lygiu, būtinu taikai ir tarptautiniam saugumui“, – pridūrė jis.

Šiems 12 Rusijos diplomatų buvo nurodyta išvykti iki kovo 7 dienos, sakė Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia.

Šis sprendimas buvo priimtas tarptautinėje arenoje tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Rusijos centrinis bankas, pirmadienį viešai pripažinęs, kad naujausios į šalies ekonomiką nutaikytos Vakarų sankcijos smarkiai apribojo jo galimybes naudotis sukauptomis oficialiosiomis tvirtos valiutos atsargomis, atsisakė intervencijų į šalies tarpbankinę valiutų rinką, tai yra atsisakė gelbėti į istorines žemumas smigusį rublį, kurios, anot pačios Rusijos analitikų, vargu ar jau yra dugnas.

Vladimiras Putinas

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl dar vienos „specialiosios operacijos“ – šįkart šalies finansų sistemoje, kurios labai liūdnas perspektyvas ėmė pranašauti ne tik virtinė šalies ekonomistų, bet ir dėl savo turtų stipriai susirūpinę oligarchai.

Savaitgalį Vakarų įvestas sankcijas Rusija pajuto nuo pat pirmadienio ryto – rublis nuvertėjo daugiau nei 30 proc., o centrinis bankas daugiau nei dvigubino bazinių palūkanų normą – net iki 20 proc. metų palūkanų.

Pavakarę V.Putinas pasirašė įsaką „Dėl specialių ekonominių priemonių taikymo dėl nedraugiškų JAV ir prie jų prisijungusių šalių veiksmų“, kuris draudžia Rusijos juridiniams ar fiziniams asmenims skolinti kitų šalių atstovams ar pervedinėti lėšas užsienio valiuta į bankus užsienyje.

Kremliaus interneto svetainėje paskelbtu ir nuo jo pasirašymo įsigaliojusiu prezidento įsaku Rusijos eksportuotojai įpareigoti šalies valiutų rinkoje parduoti 80 proc. pajamų užsienio valiuta, juo papildomai reglamentuota atvirųjų akcinių bendrovių savo akcijų išpirkimo tvarka bei sąlygos.

Turkija pirmadienį pranešė blokuosianti karo laivų judėjimą strategiškai svarbiais Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais, remdamasi konvencija, suteikiančia jai teisę kontroliuoti šį vandens kelią, jungiantį Juodąją, Marmuro ir Viduržemio jūras.

Sprendimas buvo paskelbtas nuo praeitos savaitės tęsiantis Rusijos pradėtai karinei invazijai Ukrainoje.

"Perspėjome šalis regione ir kitur nesiųsti karo laivų per Juodąją jūrą, – sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. – Taikome Montrė konvenciją."

Pagal 1936 metų Montrė konvenciją Turkija turi tam tikrą Bosforo ir Dardanelų sąsiaurių kontrolę. Pagal šią sutartį visų šalių prekiniai laivai gali laisvai plaukti šiais sąsiauriais ir taikos, ir karo metu, nebent priklausytų su Turkija kariaujančioms šalims.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bosforo sąsiauris

Be to, taikos metu Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais gali laisvai plaukti visų klasių karo laivai, priklausantys išėjimą prie Juodosios jūros turinčioms valstybėms. Išėjimo į Juodąją jūrą neturinčių šalių karo laivams galioja apribojimai dėl klasės, dydžio ir buvimo Juodojoje jūroje laiko.

Šalys taip pat privalo iš anksto pranešti apie jų karo laivų planus plaukti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais. 

Sekmadienį Turkija oficialiai pripažino Rusijos puolimą prieš Ukrainą „karo padėtimi“ ir nurodė, kad pasinaudos galimybėmis apriboti karo laivų judėjimą per sąsiaurius tarp Viduržemio ir Juodosios jūrų.

Energetikos milžinė „Shell“ pirmadienį pranešė pasitraukianti iš Rusijos, toliau tirpstant užsienio investicijoms šiai šaliai gyvybiškai svarbiame energetikos sektoriuje dėl prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą.

„Shell“ pranešė apie savo planus pasitraukti iš bendrų projektų su „Gazprom“ ir susijusių veiklų, įskaitant jos 27,5 proc. turimų akcijų suskystintų gamtinių dujų gamykloje „Sachalin II“, 50 proc. akcijų įmonėje „Salym Petroleum Development“ bei energetikos projekte Gydano pusiasalyje. 

„Shell“ taip pat planuoja pasitraukti iš Rusijos dujų eksporto į Europą vamzdyni „Nord Stream 2“ projekto. 

„Esame šokiruoti žūčių Ukrainoje, kurias mes jas smerkiame, kylančių ir beprasmės karinės agresijos, grasinančios Europos saugumui“, – sakė „Shell“ generalinis direktorius Benas van Beurdenas (Benas van Beurdenas). 

„Shell“ sprendimą priėmė kitą dieną po to, kai jų konkurentas BP pranešė apie planus parduoti beveik 20 proc. turimų Rusijos valstybės kontroliuojamos energetikos milžinės „Rosneft“ akcijų. Tai pat pirmadienį Norvegijos energetikos kompanija „Equinor“ pranešė stabdanti naujas investicijas Rusijoje ir šioje šalyje pradedanti pardavinėti savo aktyvus.

Svarbiausia „Shell“ investicija Rusijoje – jos akcijų dalis „Sachalin II“ projekte, plėtojamame vandenyse netoli rytinės Rusijos pakrantės esančios Sachalino salos. Japonijos kapitalo įmonėms „Mitsui“ priklauso 12,5 proc. šio projekto, „Mitsubishi“ – 10 procentų.

Virtinė Rusijos oligarchų ir propagandininkų pateko į Europos Sąjungos naująjį sankcijų sąrašą.

Turto įšaldymas ir draudimas atvykti į ES pritaikytas Michailui Fridmanui („Alfa Group“ ir „LetterOne“ akcininkas, VEOB ir X5 dalininkas) bei jo verslo partneriui Piotrui Avenui, Ališerui Usmanovui („Metalloinvest“, „Megafon“ akcininkas), Aleksejui Mordašovui („Severstal“, „Lenta“ akcininkas, TUI kelionių organizatoriaus dalininkas), Genadijui Timčenkai („Novatek“ ir SIBUR akcinių kapitalų dalies valdytojas), Aleksandrui Ponomarenkai (Šeremetjevo oro uosto bendrasavininkas).

Be to, jame atsidūrė Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Černyšenka, statybos ministras Irekas Fajzulinas, transporto ministras Vitalijus Saveljevas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ališeras Usmanovas

Į šį „juodąjį sąrašą“ taip pat pateko Vladimirui Putinui artimi kontroliuojamos „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas bei valstybinės naftotiekių monopolininkės „Transneft“ vadovas  Nikolajus Tokarevas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Igoris Sečinas

Taip pat į sankcijų sąrašą pateko propagandinių kanalų TV laidų vedėjai Arkadijus Mamontovas, Antonas Krasovskis, Romanas Babajanas, Olga Skabejeva, kino režisierius Tigranas Keosajanas, kuris yra propagandinio Rusijos kanalo RT vadovės Margaritos Simonian vyras.

 Ypatingas asmuo šiame sankcijų sąraše yra violončelininkas Sergejus Rolduginas, artimas Vladimiro Putino draugas, vyriausios Rusijos prezidento dukters krikštatėvis. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Rolduginas

„Panama papers“ tarptautinio tyrimo duomenimis, S.Rolduginas valdo kelias ofšorines kompanijas, kurių sąskaitose saugomi du milijardai dolerių. Įtariama, kad S.Rolduginas prižiūri šešėlinius Rusijos prezidento V.Putino aplinkos, o gal ir jo paties turtus.

Sankcijų sąraše – ir draudimo bendrovė SOGAZ.

Keletas Švedijos įmonių pirmadienį pranešė sustabdžiusios gamybą, pardavimus ar pristabdžiusios tiekimą į Rusiją dėl pastarosios invazijos į Ukrainą. 

Sunkvežimių gamintojas „Volvo“ pranešė penktadienį informavęs tiekėjus daugiau nevykdysiantis pristatymų į gamyklą Kalugoje, esančią maždaug už 150 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos. 

„Dėl to gamybos linija buvo sustabdyta šį rytą“, – AFP teigė „Volvo“ atstovas Claesas Eliassonas.

„Priežastis iš dalies yra įsigaliojusios sankcijos ir bendra saugumo situacija regione“, – pridūrė jis ir nurodė, kad gamyba liks sustabdyta „iki tolesnių pranešimų“.

Prekyba buvo sustabdyta Rusijoje bei Ukrainoje dėl blogėjančios saugumo situacijos, kurią sukėlė penktą dieną besitęsianti Rusijos invazija į jos kaimyninę šalį. 

Pasak C.Eliassono, pardavimai Rusijoje ir Ukrainoje sudarė 3,5 proc. sunkvežimių gamintojo pajamų 2021 metais, tuo metu Kalugoje esančioje gamykloje kasmet pagaminama apie 5 tūkst. sunkvežimių. 

Automobilių gamintojas „Volvo Cars“ – atskira nuo „Volvo“ įmonė – taip pat pranešė atsiribojusi nuo Rusijos rinkos. 

„Suvokiant galimas rizikas, susijusias su prekyba su Rusija, įskaitant ES ir JAV pritaikytas sankcijas, „Volvo Cars“ netieks jokių automobilių į Rusijos rinką iki tolesnio pranešimo“, – AFP teigė „Volvo Cars“ atstovas Benas Fouldsas.

Telekomunikacijų milžinė „Ericsson“ taip pat stabdo tiekimą į Rusiją. 

„Ericsson“ šiuo metu tiria, kaip mūsų veikla gali būti paveikta įvykių ir sankcijų“, – AFP teigė įmonės atstovė Mikaela Idermark Stern. 

„Ericsson“ iki tolesnio pranešimo apsisprendė stabdyti tiekimą klientams Rusijoje, kol mes atliekame analizę“, – pridūrė ji. 

Kaimyninėje Danijoje laivybos milžinė „Maersk“ taip pat pranešė besiruošianti laikytis sankcijų, tačiau teigė, kad sprendimas vis dar nepriimtas.

„Mūsų pasiruošimas apima galimą „Maersk“ užsakymų iš Rusijos ir į ją sustabdymą tiek vandenyne, tiek viduje“, – teigiama kompanijos pranešime AFP.

ES šalys įgyvendino daugybę sankcijų prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. 

Savaitgalį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie planus atjungti kai kuriuos Rusijos bankus nuo SWIFT tarpbankinio pranešimų tinklo ir uždrausti visas operacijas su Rusijos centriniu banku.

Italijos vyriausybei pirmadienį sutiko tiekti karinę įrangą ir priemones Ukrainai, šiai kovojant su Rusijos invazija. 

Numatomos teikti karinės pagalbos apimtis neįvardyta. 

Italijos ministrai patvirtino dekretą, leidžiantį „karinių priemonių, reikmenų ir įrangos perdavimą Ukrainos vyriausybės institucijoms“, sakė Italijos premjero Mario Draghi atstovas spaudai. 

Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir daugiau nei tuzinas Europos šalių iki šiol teigiamai atsakė į Ukrainos prašymus teikti karinę pagalbą. 

Šis pranešimas yra atskiras nuo sekmadienį praneštos naujienos, kad Italija nedelsdama skirs 110 mln. eurų Ukrainos vyriausybei. 

Iki šiol nebuvo aišku, ar karinė pagalba yra dalis platesnio sekmadienį Briuselio paskelbto paketo, kuriame Europos Sąjunga sutinka skirti 450 mln. eurų Ukrainai skirtos ginkluotės pirkimui.  

Ukrainą užpuolusi Rusija izoliuojama nuo sporto pasaulio. „New York Times“ praneša, kad FIFA nusprendė šalinti Rusijos rinktinę iš tarptautinių turnyrų.

Ukrainą užpuolusi Rusija liko ir be aukščiausio lygio krepšinio. Eurolyga pirmadienį galiausiai nusprendė suspenduoti karą pradėjusios šalies krepšinio klubus

Švedijos „Ericsson“, didžiausia pasaulyje mobiliojo ryšio tinklų įrangos gamintoja, prisijungė prie įmonių, stabdančių tiekimą į Rusiją.

„Ericsson“ vertina, kaip įvykiai ir sankcijos gali paveikti mūsų veiklą“, – naujienų agentūrai AFP teigė gamintojos atstovė Mikaela Idermark Stern.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Ericsson“ pagrindinis biuras Stokholme, Švedijoje

„Ericsson“ nusprendė sustabdyti tiekimą klientams Rusijoje, kol atliekame analizę“, – pridūrė ji.

Kaimyninėje Danijoje laivybos milžinė „Maersk“ pranešė, kad taip pat ketina laikytis sankcijų, tačiau teigė, kad sprendimas dar nepriimtas.

„Mūsų pasirengimas apima galimą „Maersk“ užsakymų į Rusiją ir iš jos sustabdymą vandenynuose ir vidaus vandenyse“, – sakoma bendrovės pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

Po invazijos ES šalys Rusijai įvedė daugybę sankcijų.

Savaitgalį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paskelbė apie planus atjungti kai kuriuos Rusijos bankus iš SWIFT tarpbankinio pranešimų tinklo ir uždrausti visas operacijas su Rusijos centriniu banku.

Suomija priėmė „istorinį“ sprendimą aprūpinti ginkluote Ukrainą, Rusijai įsiveržus savo provakarietišką kaimynę, pirmadienį pranešė suomių premjerė.

„Suomija teiks karinę pagalbą Ukrainai, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Sanna Marin. – Tai istorinis sprendimas Suomijai.“

Helsinkis pasiųs Ukrainai 1,5 tūkst. raketinių granatsvaidžių, 2,5 tūkst. automatų, 150 tūkst. šovinių ir 70 tūkst. sausųjų maisto davinių, sakė gynybos ministras Antti Kaikkonenas.

Suomija yra Europos Sąjungos, bet ne NATO narė, nors ir turi JAV vadovaujamo karinio aljanso partnerės statusą.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as pranešė, kad Prancūzija ruošiasi areštuoti turtą visų Rusijos pareigūnų ir verslo lyderių, kuriems ES taiko sankcijas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Pasak B.Le Maire'o, Prancūzija sudarinėja areštuojamo turto , įkaitant nekilnojamąjį turtą, aktyvus, jachtas ir prabangius automobilius, sąrašą.

Prancūzijos pareigūnai taip pat siekia identifikuoti kitus Rusijos asmenis, kurie galėtų būti įtraukti į ES asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą dėl „jų artumo Rusijos vadovybei“, pridūrė jis.

„Gausime teisines priemones visam šiam turtui areštuoti“, – nurodė finansų ministras po specialaus gynybos pareigūnų susirinkimo dėl padėties Ukrainoje, surengto Eliziejaus rūmuose.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas patvirtino, kad Prancūzija prisidės prie Europos iniciatyvos parūpinti karinės technikos Ukrainai, siunčiant ją per vieną logistikos centrą Lenkijoje.

Jo šalis taip pat artimiausiomis dienomis suteiks daugiau humanitarinės pagalbos Ukrainai, pridūrė ministras.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną neatakuoti civilių Ukrainoje, sakoma prezidentūros pareiškime.

Jame nurodoma, kad per pusantros valandos trukusį pokalbį telefonu E.Macronas paprašė Rusijos lyderio nutraukti atakas prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje, ir apsaugoti svarbius kelius, ypač kelią į pietus nuo Kijevo.

„Prezidentas Putinas patvirtino savo pasirengimą įsipareigoti dėl šių trijų punktų“, – sakė Prancūzijos prezidentūra.

Visų Rusijos bankų aktyvai Jungtinėje Karalystėje bus įšaldyti artimiausiomis dienomis, pirmadienį pranešė Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, Londonui planuojant toliau griežtinti sankcijas Maskvai už invaziją Ukrainoje.

„Artimiausiomis dienomis įšaldysime visų Rusijos bankų aktyvus, ketiname derinti veiksmus su mūsų sąjungininkais“, – L.Truss sakė parlamente.

Ji pridūrė, kad šiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią Kremliui finansuoti įsiveržimą į Ukrainą.

Rusijos invazija Ukrainoje tampa vis negailestingesnė, pirmadienį pripažino Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, gaunant vis daugiau pranešimų apie smūgius gyvenamosiose teritorijose.

„Rusijos karinė kampanija tampa vis negailestingesnė, ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos narsiai priešinasi“, – žurnalistams sakė J.Borrellis.

„Daug civilių aukų... ir nuo karo bėgančių žmonių srautas didėja“, – pridūrė jis.

Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą perspektyva yra susijusi su esama procedūra šalims kandidatėms, numatančia derybas dėl prisijungimo prie bloko, pirmadienį žurnalistams aiškino Europos Komisijos atstovas Ericas Mameris.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen „tai komentavo“ ir „aiškiai pasakė, jog Ukraina turi europinę perspektyvą ta prasme, kad kalbama apie Europos šalį“, sakė E.Mameris.

„Egzistuoja procedūra, kurią, manau, labai gerai žinote, kai kalbama apie derybas dėl stojimo, rengiamas siekiant įvykdyti stojimo sąlygas“, – į atitinkamą klausimą spaudos konferencijoje Briuselyje atsakė jis.

E.Mameris pridūrė EK vadovę patikslinus, kad ES toliau plečia savo santykius su Ukraina, viršydama Asociacijos susitarimą.

Paprašytas konkrečiau pakomentuoti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pirmadienio raginimą ES nedelsiant suteikti jo šaliai narystę bloke pagal specialią skubią procedūrą, E.Mameris tvirtino, kad šitą klausimą reikia užduoti ne Europos Komisijai.

Pasak jo, vykstant deryboms dėl stojimo, EK jose dalyvauja ES vardu. „Iš tikrųjų derybų procesas... nepriklauso tik nuo Komisijos sprendimų. Tai yra, mes negalime komentuoti šio klausimo“, – nurodė EK atstovas.

Sekmadienį Europos Komisijos pirmininkė sužadino ukrainiečių viltis dėl spartesnės narystės, interviu naujienų kanalui „Euronews“ pasakiusi: „Jie yra vieni iš mūsų ir mes norime jų pas save“.

Pasak U.von der Leyen, Ukraina jau „dalyvauja kai kuriuose europiniuose procesuose, pavyzdžiui, Ukrainos rinkos integracijoje į bendrąją ES rinką“. Be kitų dalykų, bendradarbiaujama energetikos ir kitose srityse.

Tačiau E.Mameris pirmadienį žurnalistams teigė, jog U. von der Leyen turėjo galvoje, kad Ukraina „yra Europos šalis ir mes norime jų pas save, tai yra, bendrai Europoje“.

V.Zelenskis pirmadienį ryte paragino ES nedelsiant suteikti jo šaliai narystę bloke, Maskvos puolimui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktą dieną.

„Mes kreipiamės į Europos Sąjungą dėl skubaus Ukrainos priėmimo pagal naują specialią procedūrą“, – naujame vaizdo kreipimesi sakė 44 metų lyderis.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pirmadienį paragino sporto renginių organizatorius uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams bei pareigūnams dalyvauti tarptautiniuose renginiuose po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Siekiant išsaugoti pasaulinių sporto varžybų sąžiningumą ir visų dalyvių saugumą, TOK rekomenduoja tarptautinėms sporto federacijoms ir sporto renginių organizatoriams nekviesti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų bei pareigūnų ir neleisti jiems dalyvauti tarptautinėse varžybose“, – nurodoma pareiškime. 

Jei tai padaryti neįmanoma dėl „organizacinių ar teisinių priežasčių“, TOK paragino sporto atstovus padaryti „viską, ką gali“, kad šių abiejų šalių sportininkai negalėtų dalyvauti varžybose atstovaudami Rusijai ar Baltarusijai.

Ši rekomendacija yra aktuali artėjant žiemos parolimpinėms žaidynėms, kurios prasidės penktadienį Pekine.

Rusijos dalyvavimas kitą mėnesį vyksiančiose Pasaulio čempionato atkrintamosiose žaidynėse taip pat kelia abejonių. Nors FIFA planavo leisti Rusijai žaisti tarptautiniame lygmenyje neutraliomis sąlygomis, be vėliavos ir himno, tačiau varžovai tokias sąlygas vadina „nepriimtinomis“ ir vienas po kito atsisako žaisti su rusų rinktine. 

TOK praėjusią savaitę paragino visas tarptautines sporto federacijas atšaukti būsimus renginius Rusijoje, konstatavęs, kad savo invazija į Ukrainą Rusija pažeidė „olimpinę taiką“.

Organizacija taip pat gyrė „daugybę sportininkų, sporto pareigūnų ir pasaulinės olimpinės bendruomenės narių taikos raginimus“.

„TOK žavisi ir ypač palaiko Rusijos sportininkų išsakytus taikos raginimus“, – pridūrė organizacija.

Vakarų sankcijos, įvestos atsakant į  Rusijos invaziją į Ukrainą, turėtų nuversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pirmadienį pareiškė Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas.

Tačiau kalbėdamas spaudos konferencijoje jis patikino, kad tai nėra pagrindinis sankcijų tikslas, Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai įvedus virtinę priemonių prieš V.Putiną.

„Priemonės, kurias įvedame, kurias įveda didelė dalis pasaulio, turi nuversti V. Putino režimą“, – žurnalistams sakė atstovas, kalbėjęs su anonomiškumo sąlyga.

„Emėmės plataus masto sankcijų, siekiame sukelti finansinių nuostolių V.Putinui ir jo režimui, kad sutramdytume Rusijos karo mašiną, bandančią pavergti demokratinę Europos šalį“, – sakė jis.

Tačiau paklaustas apie platesnius sankcijų tikslus, atstovas pridūrė: „Mes nesiekiame nieko, kalbant apie režimo pakeitimą“.

„Aišku, dabar kalbame apie tai, kaip mes galime sustabdyti Rusiją, siekiančią pavergti demokratinę šalį. Tokia žinutė buvo visada“, – pareiškė jis.

Tradiciškai neutrali Šveicarija prisidės prie visų sankcijų Rusijai, kokias jau yra įvedusi Europos Sąjunga dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė šios Alpių valstybės prezidentas Ignazio Cassisas.

„Tai didelis žingsnis Šveicarijai“, – I.Cassisas sakė per spaudos konferenciją.

Šveicarija kelias dienas delsė prisidėti prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą už puolimą prieš savo kaimynę.

ES praėjusią savaitę įvedus skaudžių sankcijų Rusijai, pradėjusiai didelio masto invaziją į Ukrainą, Bernas iš pradžių tik pasakė neleisiantis apeiti šių sankcijų per Šveicariją.

Tačiau po pirmadienį įvykusio vyriausybės posėdžio Šveicarija paskelbė, kad dabar visiškai prisideda prie sankcijų.

„Šveicarija įves sankcijas, koordinuodama [veiksmus] su ES“, – sakoma vyriausybės pareiškime. Jame priduriama, kad kalbama „pirmiausia apie prekes ir finansines sankcijas“.

Tačiau priemonės taip pat apima asmenų ir kompanijų turto įšaldymą.

Finansų ministras Ueli Maureris reporteriams sakė, kad asmenų, įtrauktų į Briuselio „juodąjį sąrašą“, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, premjerą Michailą Mišustiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, indėliai „iš karto įšaldyti“.

Tuo metu teisingumo ministrė Karin Keller-Sutter paskelbė, kad iš karto įsigalioja draudimas atvykti į šalį penkiems Rusijos prezidentui artimiems oligarchams, turintiems stiprių ryšių su Šveicarija.

Bernas buvo vis labiau spaudžiamas palaikyti ES ir JAV sankcijas Rusijai. Šį žingsnį parėmė beveik visos politinės partijos.

Šeštadienį iki 20 tūkst. demonstrantų Šveicarijoje reiškė solidarumą su Ukraina. Daugelis demonstrantų garsiai ragino Berną skelbti sankcijas Maskvai.

Vienas Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnas tikisi, kad Turkija nuspręs uždaryti Bosforo sąsiaurį Rusijos karo laivams.

„Turkijos vyriausybė šiandien... tikriausiai oficialiai pripažins, jog tai, kas įvyko, yra „karo būvis“. Šie žodžiai buvo pasirinkti labai atsargiai, nes tai tiesiogiai paveiks konvenciją, reguliuojančią plaukimą Bosforo sąsiauriu. Tai reikš, kad karo laivų iš Rusijos plaukimas Bosforu nebebus įmanomas“, – pirmadienį Briuselyje žurnalistams sakė pareigūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praeitą savaitgalį teigė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdogans sutiko nepraleisti Rusijos karinių laivų į Juodąją jūrą per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bosforo sąsiauris

Turkija sekmadienį oficialiai pripažino Rusijos puolimą prieš Ukrainą „karo padėtimi“ ir nurodė, kad vykdys tarptautinę sutartį, suteikiančią Ankarai galimybę apriboti karo laivų judėjimą per sąsiaurius tarp Viduržemio ir Juodosios jūrų.

Ankara vadino Rusijos invaziją „karine operacija“, bet užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu duodamas interviu televizijai „CNN Turk“ sakė: „Tai nebe karinė operacija, o karo padėtis.“

„Be abejo, šiuo atveju – bet kuriai iš jų, ar tai būtų Rusija, ar Ukraina, taikome Montrė sutartį“, – pridūrė jis.

Pagal 1936 metų Montrė konvenciją dėl sąsiaurių statuso, išėjimo į Juodąją jūrą neturinčios šalys privalo iš anksto pranešti apie jų laivų planus plaukti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais. Be to, jų laivai šiuose vandenyse laivai gali būti tik ribotą laiką.

Kaip Juodosios jūros pakrantės valstybei, Rusijai šis konvencija leidžiama siųsti per Bosforą savo karo laivus.

Konvencija taip pat garantuoja laisvą civilių laivų judėjimą šiais vandens keliais tiek taikos, tiek karo metu.

Naujausios sankcijos Rusijai radikaliai pakeitė sąlygas jos ekonomikai, apribojo galimybes panaudoti aukso ir užsienio valiutos atsargas bei suformavimo papildomų priemonių finansiniam stabilumui užtikrinti poreikį, pareiškė Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina.

„Rusijos bankas šiandien nusprendė pakelti bazinę palūkanų normą iki 20 proc. metų palūkanų [nuo 9,5 proc.]. Sąlygos Rusijos ekonomikai pasikeitė iš esmės, naujos užsienio sankcijos sukėlė reikšmingą rublio kurso pasikeitimą, apribojo mūsų galimybes panaudoti aukso ir tvirtos užsienio valiutos atsargas“, – kalbėjo ji.

„Visa tai reikalauja išplėsti priemonių [šalies] finansiniam stabilumui užtikrinti rinkinį“, – pabrėžė Rusijos centrinės finansų institucijos vadovė.

Tradiciškai neutrali Šveicarija prisidės prie visų sankcijų Rusijai, kokias jau yra įvedusi Europos Sąjunga dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė šios Alpių valstybės prezidentas Ignazio Cassisas.

„Tai didelis žingsnis Šveicarijai“, – I.Cassisas sakė per spaudos konferenciją.

Šveicarija kelias dienas delsė prisidėti prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą už puolimą prieš savo kaimynę.

Rusija oro erdvę uždarė 36 pasaulio valstybių aviakompanijoms, pranešė Federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“).

Pažymėdama, jog tai yra atsakomoji priemonė į šių valstybių analogiškus sprendimus, Rusijos tarnyba paskelbė šių valstybių sąrašą: Austrija, Albanija, Angilija (JK užjūrio teritorija), Belgija, Bulgarija, Mergelių salos, Jungtinė Karalystė, Vengrija, Vokietija, Gibraltaras, Graikija, Danija (įskaitant Grenlandiją, Farerų salas ir teritorinę jūrą), Džersis, Airija, Islandija, Ispanija, Italija, Kanada, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Prancūzija, Kroatija, Čekija, Švedija, Estija.

Tarnyba pažymi, jog skrydžiai iš šių valstybių į Rusiją galimi tik turint specialius „Rosaviacija“ arba Rusijos užsienio reikalų ministerijos leidimus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atšaukė planuotą vizitą Jungtinių Tautų Europos būstinėje Ženevoje dėl „antirusiškų sankcijų“, įvestų Europos Sąjungos šalių dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė Rusijos atstovybė Ženevoje.

S.Lavrovas planavo antradienį pasakyti kalbą JT Žmogaus Teisių Tarybos ir sudalyvauti Nusiginklavimo konferencijoje, bet atšaukė kelionę „dėl beprecedenčio draudimo jo skrydžiui per viršinės ES šalių, įvedusių antirusiškas sankcijas, oro erdvę“, – sakoma misijos pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Pranešimas pasirodė Maskvai sulaukus kritikos pačią pirmą Žmogaus Teisių Tarybos metinės sesijos dieną. Įvairių pasaulio šalių prezidentai, ministrai ir kitos įžymybės reiškė susirūpinimą dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Šalys palaikė Kijevo raginimą Tarybai vėliau šią savaitę surengti skubius debatus dėl konflikto ir įvertinti, ar pradėti tyrimą aukštu lygiu dėl visų įtariamų teisių pažeidimų.

Tarptautinės bendruomenės atstumtąja tapusi Rusija, kurios pajėgos kaunasi Ukrainos miestų gatvėse, atmetė raginamą rengti debatus ir pareikalavo šį klausimą pateikti balsavimui.

Tačiau Kijevo prašymą palaikė 28 iš 47 Tarybos narių, ir tik dvi – pati Rusija ir Kinija – balsavo prieš jį. Trylika šalių susilaikė.

Europos Parlamento (EP) ir jo frakcijų pirmininkai sutarė sušaukti neeilinę EP plenarinę sesiją antradienį, kurioje bus aptarta Rusijos invazija į Ukrainą.

Neeilinė plenarinė sesija Briuselyje prasidės antradienį 13 val. Lietuvos laiku. Joje bus aptartas Europos Parlamento atsakas į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir priimta atitinkama rezoliucija.

Diskusijoje su EP nariais dalyvaus Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Praėjusį ketvirtadienį Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje EP Pirmininkų sueiga griežtai pasmerkė Rusijos karinius veiksmus ir pažymėjo, kad ši agresija yra neteisėta ir nepagrįsta. Ukraina yra nepriklausoma ir suvereni šalis, kurios teritorinis integralumas yra nediskutuotinas, akcentavo europarlamentarai.

Liuksemburgas parūpins Ukrainai ginklų ir amunicijos, pranešė šalies vicepremjeras Francois Bauschas.

„Liuksemburgo vyriausybė, gavusi Gynybos departamento ir Liuksemburgo armijos pasiūlymą, nusprendė Ukrainai perduoti 100 prieštankinių ginklų, 20 000 šovinių, visureigių ir palapinių“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė F.Bauschas.

Vokietijos krovininių transporto priemonių koncernas „Daimler Truck“ pirmadienį pareiškė nutraukiantis bendradarbiavimą su Rusijos sunkvežimių gamintoja „Kamaz“.

„Atsižvelgdami į pastarųjų dienų įvykius, nusprendėme nedelsiant sustabdyti savo verslo veiklą Rusijoje“, – naujienų agentūrai AFP pranešė „Daimler Truck“ atstovas spaudai.

„Daimler Truck“ teigimu, 12 metų trukęs bendradarbiavimas kuriant „Kamaz“ sunkvežimių kabinas ir „Mercedes“ prekės ženklo sunkvežimius Rusijoje buvo „griežtai civilinio pobūdžio“.

123RF.com nuotr./„Daimler“

„Daimler Truck“ Rusijos filialui teikė „tik civilines sunkiasvorių transporto priemonių dalis“, pabrėžė bendrovės atstovas ir pridūrė, kad buvo laikomasi „visų galiojančių eksporto kontrolės ir sankcijų“.

„Kamaz“ teigia esanti „didžiausias sunkvežimių gamintoja“ Rusijoje ir aprūpina Rusijos kariuomenę šarvuotomis transporto priemonėmis.

Bendra įmonė su „Kamaz“ buvo įkurta, kai „Daimler Truck“ vis dar priklausė didesnei „Daimler“ grupei. 

„Daimler Truck“ praėjusiais metais atsiskyrė nuo savo patronuojančiosios bendrovės, o metu „Daimler“ persivadino į „Mercedes-Benz“.

Vokietijos finansų dienraštis „Handelsblatt“ rašo, kad „Mercedes-Benz“ vis dar valdo 15 proc. Rusijos sunkvežimių gamintojos akcijų, o pirmą kartą akcijų įsigijo 2008 metais.

„Mercedes-Benz“ „sparčiai dirba“, kad įvertintų, kaip galėtų kuo greičiau iškrauti atsisakyti savo dalies „Kamaz“, parašė „Handelsblatt“.

Europos bendrovės susidūrė su visuomenės spaudimą pasitraukti iš Rusijos, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, o Vakarų šalių suderino savo sankcijas Rusijos bendrovėms.

JAV pirmadienį uždraudė visus amerikiečių institucijų ir subjektų sandorius su Rusijos centriniu banku, pranešė Iždo departamentas, paskelbęs precedento neturinčią sankciją, skirtą toliau bausti Maskvą už įsiveržimą į Ukrainą.

„Ši priemonė veiksmingai įšaldys bet kuriuos Rusijos Federacijos centrinio banko aktyvus, kuriuos jis turi Jungtinėse Valstijose arba kuriuos turi JAV subjektai, kad ir kur jie būtų“, – teigė Iždas apie priemones, kurių imtasi susiderinus su Vakarų sąjungininkėmis.

Sprendimas įsigalios nedelsiant ir smarkiai apribos Rusijos galimybes ginti rublį ir remti savo ekonomiką.

Dėl šio naujo žingsnio, kaip ir dėl JAV sąjungininkių žingsnių, Rusijos centriniam bankui bus sunku naudotis savo didžiuliais tvirtos valiutos rezervais rubliams pirkti. 

Transakcijos smunkančiam rubliui ginti „nebebus įmanomos ir Rusijos tvirtovė bus pažeidžiama“, sakė vienas administracijos aukšto rango pareigūnas.

Pasak jo, šis koordinuotų sankcijų paketas sukurs „atsakomosios reakcijos užburtą ratą“.

„Labai tikėtina, kad smarkiai išaugs infliacija. Perkamoji galia tikriausiai smuks. Investicijos tikriausiai smuks“, – sakė pareigūnas.

„Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad Rusijos ekonomika eitų atgal, jei prezidentas [Vladimiras] Putinas nuspręstų tęsti invaziją Ukrainoje... Turime įrankių toliau tai daryti“, – reporteriams nurodė pareigūnas. 

JAV pirmadienį taip pat įvedė sankcijas valstybiniam Rusijos tiesioginių investicijų fondui. Šiai institucijai, kuria Rusija naudojasi rinkdama lėšas užsienyje, vadovauja V.Putinui artimas Kirilas Dmitrijevas.

„Šis fondas ir jo vadovybė yra giliai įsišaknijusios Rusijos korupcijos ir prekybos poveikiu pasaulio mastu simboliai“, – sakė minėtas pareigūnas.

Italija pirmadienį „primygtinai rekomendavo“ savo piliečiams išvykti iš Rusijos bet kokiomis įmanomomis komercinėmis transporto priemonėmis, Europos Sąjungai uždarius savo oro erdvę Rusijos lėktuvams dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

ES uždarė savo oro erdvę sekmadienį, kai daugelis iš jos 27 valstybių narių, įskaitant Italiją, savarankiškai paskelbė apie planus uždrausti Rusijos lėktuvams tūpti jų oro uostuose arba skristi virš jų teritorijų.

„Atsižvelgiant į šią priemonę ir galimus tolesnius apribojimus artimiausiomis valandomis, primygtinai rekomenduojama laikinai šalyje esantiems tautiečiams... laiku pasirūpintų savo grįžimu į Italiją“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija.

„Turistai, studentai, keliaujantys verslininkai ir panašūs asmenys“ turėtų sugrįžti „vis dar prieinamomis komercinėmis (transporto) priemonėmis“.

Italija taip pat rekomenduoja „atidėti visas keliones į Rusijos Federaciją“.

Kanada ir Britanija taip pat uždarė savo oro erdvę Rusijos lėktuvams.

Imdamasi atsakomųjų priemonių Rusija uždarė savo oro erdvę įvairiems Europos oro transporto vežėjams.

Sekmadienį Rusijos oro linijos „Aeroflot“ pranešė stabdanti visus skrydžius į Europą.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas J.Borrellis pirmadienį pranešė, kad Bendrija perduos Ukrainai, kovojančiai su Rusijos pajėgų invazija, didelio kalibro ginkluotės, taip pat degalų karinei technikai ir lėktuvams.

ES šalys narės sekmadienį žengė beprecedentį žingsnį ir sutarė skirti 450 mln. eurų Ukrainai, už kuriuos šalis galės įsigyti ginkluotės. Ši priemonė yra dalis plataus ES šalių sutarto paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai paketo.

„Vakar nutarėme paremti Ukrainą savo jėgomis. Kaip žinote, šie pusė milijardo eurų bus panaudoti suteikiant ne vien ginamosios ginkluotės, bet ir didelio kalibro ir prieštankinių ginklų – visų rūšių įrangos, reikalingos agresiją atremti“, – prieš ES gynybos ministrų neformalų susitikimą sakė J.Borrelis.

Jis pridūrė, kad Bendrija taip pat ketina tiekti Ukrainai ne vien ginkluotę, bet ir degalus tankams ir lėktuvams. Visos ginkluotės perdavimo Ukrainai  operacijos turi būti koordinuojamos tarp ES narių, sakė diplomatijos vadovas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis išreiškė paramą pirmadienį Baltarusijoje prasidėjusioms Ukrainos ir Rusijos atstovų deryboms ir sakė, jog tai yra „pirmasis žingsnis“.     

„Tai pirmas žingsnis. Mes palaikome šį susitikimą“, – sakė J. Borrellis žurnalistams. 

Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės.  

Rusijos delegaciją sudaro Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijų, prezidento administracijos ir kitų žinybų atstovai. Delegacijai vadovauja Vladimiro Putino patarėjas Vladimiras Medinskis.    

Ukrainos prezidentūros spaudos tarnyba informavo, kad Kijevo delegaciją sudaro  valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) frakcijos parlamente lyderis Davydas Arachamija, gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, užsienio reikalų viceministras Mykola Točyckis, prezidentūros patarėjas Mychailo Podoliakas, Ukrainos delegacijos Trišalėje kontaktinėje grupėje vadovo pavaduotojas Andrijus Kostinas, Aukščiausiosios Rados narys Rustemas Umerovas.   

Trumpalaikės būsto nuomos milžinė „Airbnb“ pirmadienį paskelbė, kad pasiūlys nemokamą trumpalaikį apgyvendinimą iki 100 tūkst. žmonių, bėgančių nuo Rusijos invazijos Ukrainoje.

San Fransiske įsikūrusios kompanijos pareiškime sakoma, kad jos vadovai „nusiuntė laiškus lyderiams visoje Europoje, pradedant Lenkija, Vokietija, Vengrija ir Rumunija, ir pasiūlė paramą joms savo teritorijose priimant pabėgėlius“.

„Airbnb.org įsipareigoja padėti trumpam apgyvendinti iki 100 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, bet glaudžiai bendradarbiaus su vyriausybėmis, kad kuo geriau padėtų patenkinti konkrečius poreikius kiekvienoje šalyje, įskaitant ilgesnį apgyvendinimą“, – priduriama pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Airbnb“

Nurodoma, kad apgyvendinimą finansuos kompanija, „Airbnb“ fondo pabėgėliams donorai ir savininkai.

Airbnb.org yra kompanijos ne pelno organizacija, visame pasaulyje padedanti laikinai apgyvendinti žmones krizių metu.

Nuo Rusijos invazijos pradžios į Europos Sąjungą jau atvyko apie 400 tūkst. ukrainiečių, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys.

Beveik pusė jų pasiekė Lenkiją, skelbia šios šalies vyriausybė.

Ukrainos nacionalinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Ukrzaliznica“ („Ukrainos geležinkeliai“) kreipėsi į visas Europos ir Azijos valstybes, turinčias geležinkelių jungtis su Rusija, nutraukti jų naudojimą bei pašalinti „Rusijos geležinkelius“ („Rossijskie železnie dorogi“, RŽD) iš visų tarptautinių organizacijų.

Ukrainos valstybinė įmonė pažymi, jog Rusijai turi užsiverti susisiekimas ne tik oru, bet ir geležinkeliais.

„Ukrzaliznica“ atviru laišku kreipėsi į RŽD darbuotojus, perspėdama, jog vykdydami „nusikaltėlių įsakymus užtikrinti  tankų, kitos karinės technikos bei kareivių gabenimą į Ukrainą“  jei taip „prisideda prie Ukrainos gyventojų žudymo, prieš juos vykdomo genocido“.

Didžiausi Kanados televizijos paslaugų teikėjai sekmadienį paskelbė, kad iš savo programų pašalino Rusijos valstybinį televizijos tinklą RT.

Žingsnis išimti kanalus iš eterio atliktas Rusijai praėjusią savaitę įsiveržus į Ukrainą ir sukėlus didžiausią saugumo krizę Europoje nuo Šaltojo karo pabaigos.

Dezinformacijos skleidimu dažnai kaltinamas RT, anksčiau vadinta „Russia Today“, yra kelių Vakarų valstybių, laikančių ši tinklą Kremliaus ruporu, taikiklyje.

Vienos stambiausių Kanados televizijos paslaugų tiekėjų „Bell“ atstovė naujienų agentūrai AFP sakė: „Nuo vasario 27 dienos RT nebėra „Bell“ kanaluose.“

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./RT vadovė Margarita Simonian

Tuo metu bendrovė „Rogers“ paskelbė „Twitter“: „Priėmėme sprendimą, kad nuo rytojaus „Russia Today“ nebebus rodoma mūsų kanalų programoje.“

Kita televizijos operatorė „Telus“, kaip ir „Shaw Communications“, pranešė, kad irgi atsisakys RT turinio.

Kanadiečių paveldo ministras Pablo Rodriguezas, komentuodamas „Bell“ pranešimą, pasveikino šį sprendimą.

„Rusija nuo 2014 metų vykdo karą Ukrainoje ir informacinį karą visame pasaulyje“, – „Twitter“ parašė ministras.

„RT yra [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino režimo propagandos padalinys, skleidžiantis dezinformaciją. Jai čia ne vieta.“

Visos keturios bendrovės taip pat pranešė, kad iki kovo pabaigos atleis nuo tarpmiestinių mokesčių Kanados klientus, norinčius paskambinti artimiesiems Kremliaus užpultoje Ukrainoje.

Kanadoje gyvena didelė ukrainiečių diaspora – daugiau kaip 1,3 mln. žmonių.

Pastarosiomis savaitėmis vis daugiau šalių blokuoja RT.

Programišių kolektyvas „Anonymous“, paskelbęs kibernetinį karą Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą, pirmadienį įsilaužė į kelių stambių šalies žiniasklaidos priemonių tinklapius.

„Buvo įvykdyta programišių ataką prieš Rusijos žiniasklaidos priemonių, įskaitant „Kommersant“, tinklapius“, – paskelbė šis dienraštis platformoje „Telegram“.

„Brangūs skaitytojai! Galbūt susidūrėte su tuo, kad pagrindiniame mūsų svetainės puslapyje rodomas antikarinis kreipimasis su programišių grupuotės „Anonymous“ logotipu. Dedame visas pastangas, kad problema būtų kuo greičiau išspręsta“, – „Telegram“ paskelbė žurnalas „Forbes“.

Taip pat buvo pranešta apie atakas prieš „Izvestija“, RBK ir rusų naujienų agentūrų tinklapius.

„Į „Izvestija“ svetainę buvo nulaužta. Mėgindami naršyti puslapį galite susidurti su antikariniu pranešimu su programišių grupuotės „Anonymous“ logotipu. Jau dabar darome viską, ką galime, kad kuo greičiau išspręstume šią problemą“, – pareiškė redakcija.

Penktadienio vakarą „Anonymous“ dėl įsiveržimo į Ukrainą paskelbė „kibernetinį karą“ Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.

Daugiau nei pusė milijono žmonių paliko Ukrainą nuo praėjusio ketvirtadienio, kai Rusija užpuolė savo pietvakarinę kaimynę, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos.  

Daugiau kaip pusė šių žmonių pasitraukė į kaimyninę Lenkiją. 

„Daugiau nei 500 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos pasitraukė į kaimynines šalis“, – per „Twitter“ parašė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi. 

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) anksčiau skelbė, kad į Lenkiją iš Ukrainos pasitraukė daugiau nei 280 tūkst. žmonių.   

Pasak UNHCR, beveik 85 tūkst. žmonių atvyko į Vengriją, daugiau kaip 36 tūkst. – į Moldovą, per 32 tūkst. – į Rumuniją, 30 tūkst. – į Slovakiją, per 300 – į Baltarusiją.  

Daugelis pabėgėlių tęsia kelionę į kitas Europos šalis, nurodė JT agentūra ir pridūrė, kad savo kelionės tikslą jau pasiekė apie 34 600 iš jų.      

Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas pareiškė, kad šalies gynybos ministras pirmadienį bus atleistas iš pareigų dėl santūraus požiūrio į įvykius Ukrainoje – ypač dėl atsisakymo vadinti konfliktą karu.

Pasak K.Petkovo, gynybos ministro Stefano Janevo atsistatydinimui bus pritarta per neeilinį vyriausybės posėdį.

„Joks mano gynybos ministras negali vartoti žodžio „operacija“ vietoje žodžio „karas“, – pabrėžė premjeras.

Apie tokį sprendimą paskelbta S.Janevui, kuris laikomas artimu prorusiškam bulgarų prezidentui Rumenui Radevui, nepavadinus konflikto Ukrainoje karu per televizijos interviu ir vėliau paskelbtoje „Facebook“ žinutėje.

Vietoje to jis nusprendė apsiriboti terminais „karinė operacija“ ir „karinė intervencija“, kuriuos praėjusio ketvirtadienio paryčiais pavartojo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skelbdamas apie veiksmus, kurie netrukus peraugo į plataus masto Maskvos įsiveržimą į kaimyninę vakarinę šalį.

Nors S.Janevas pavadino Maskvos veiksmus „absoliučiai nepriimtinais“ ir „neleistina agresija“, jo pareiškimas sukėlė audringą reakciją: socialiniuose tinkluose buvo išplatinta peticija dėl jo atleidimo.

Vyriausybė turėtų vėliau pirmadienį paskirti naują gynybos ministrą, o parlamentas – patvirtinti pakeitimus kabinete per antradienį vyksiantį neeilinį posėdį.

ES ir NATO priklausanti Bulgarija nuo komunistinės santvarkos žlugimo 1989 metais palaiko glaudžius kultūrinius bei istorinius ryšius su Rusija ir yra beveik visiškai nuo jos priklausoma energetikos srityje.

Bulgarija uždarė savo oro erdvę rusų orlaiviams ir skuba evakuoti savo piliečius. Be to, Sofija pažadėjo teikti Kijevui humanitarinę bei „karinę ir logistinę“ pagalbą, bet savo pareiškimo nepatikslino.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį sakė, kad 27 Europos Sąjungos narės nesutaria dėl bloko plėtros, Rusijos užpultai Ukrainai paprašius narystės.

„Europos Sąjungoje yra įvairių nuomonių ir opių klausimų dėl plėtros“, – sakė Ch.Michelis.

Pasak jo, Kijevas turėtų pateikti oficialų prašymą dėl stojimo, o tada šalys narės turėtų prieiti prie vieningos pozicijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino ES nedelsiant suteikti jo šaliai narystę bloke, Maskvos puolimui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktą dieną.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Mes kreipiamės į Europos Sąjungą dėl skubaus Ukrainos priėmimo pagal naują specialią procedūrą“, – naujame vaizdo kreipimesi sakė 44 metų lyderis.

„Mūsų tikslas yra būti kartu su visais europiečiais ir, svarbiausia, būti lygiomis teisėmis. Esu tikras, kad tai sąžininga. Esu tikras, kad tai įmanoma“, – pridūrė jis.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „atėjo laikas išguldyti tai popieriuje“ ir kad „Ukraina kreipiasi dėl narystės ES pagal specialią procedūrą“.

Šalių, norinčių įstoti į bloką, paprastai laukia ilgas ir sudėtingas procesas, dažnai apimantis dideles reformas ES standartams pasiekti.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį sakė, kad bet koks bandymas įstoti gali trukti „daug metų“.

Sekmadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sužadino ukrainiečių viltis dėl spartesnės narystės, interviu naujienų kanalui „Euronews“ pasakiusi: „Jie yra vieni iš mūsų ir mes norime jų pas save“.

Tačiau U von der Leyen atstovas Ericas Mameris pirmadienį žurnalistams teigė, jog U. von der Leyen turėjo galvoje, kad Ukraina „yra Europos šalis ir mes norime jų pas save, tai yra, bendrai Europoje“.

„Tuomet ji taip pat patikslino, kad yra [stojimo į ES] procesas. Aš galvoju, kad tai svarbus dalykas“, – pridūrė E.Mameris.

Vatikanas siūlo savo pagalbą bet kokioms deryboms, kuriomis būtų siekiama nutraukti karą Ukrainoje.

Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinis interviu kelių italų laikraščių pirmadienio numeriams sakė, kad „nors tai, ko bijojome ir tikėjomės, kad neįvyks, iš tiesų įvyko, visada išlieka derybų galimybė“.

Jis pabrėžė, kad Šventasis Sostas „rodantis savo pasiryžimą palengvinti dialogą su Rusija, visada yra pasirengęs padėti šalims grįžti į šį kelią“.

Penktadienį popiežius Pranciškus žengė neeilinį žingsnį ir apsilankė Rusijos ambasadoje prie Šventojo Sosto, kur susitiko su Rusijos ambasadoriumi. Pasak P. Paolinio, pontifikas paragino užbaigti karinius veiksmus ir grįžti prie derybų stalo.

Nors dauguma Ukrainos tikinčiųjų yra krikščionys ortodoksai, šalyje yra nedidelė Graikų apeigų katalikų bendruomenė.

Europos Centrinio Banko (ECB) nuomone, Rusijos valstybinio banko „Sberbank“ padaliniui Europoje gresia bankrotas dėl sankcijų, skirtų nubausti Maskvą dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu.

„Sberbank Europe AG“, kurio būstinė yra Austrijoje, o filialai veikia Kroatijoje ir Slovėnijoje, „susidūrė su indėlių atsiėmimo banga dėl geopolitinės įtampos įtakos reputacijai“, pažymėjo ECB.

„ECB mano, kad „Sberbank Europe AG“ ir dvi jo patronuojamosios įmonės bankų sąjungoje – „Sberbank dd“ Kroatijoje ir „Sberbank banka dd“ Slovėnijoje – žlunga arba gali žlugti dėl pablogėjusios jų likvidumo padėties,“ – sakoma ECB pranešime.

„Tikėtina, kad bankas negalės sumokėti savo skolų ar kitų įsipareigojimų suėjus terminams,“ – priduriama pranešime.

Dviem didžiausiems Rusijos bankams „Sberbank“ ir VTB ketvirtadienį pradėtos taikyti griežtos JAV sankcijos, kuriomis siekiama apriboti jų galimybes vykdyti verslą tarptautiniu mastu.

O savaitgalį paskelbta, kad tam tikri bankai bus pašalinti iš tarptautinės mokėjimo sistemos SWIFT.

Bankas „Sberbank Europe AG“, kurio 100 proc. priklauso patronuojančiai įmonei Rusijoje, taip pat turi padalinius Bosnijoje ir Hercegovinoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Serbijoje, kurios nepriklauso ECB jurisdikcijai.

ECB teigimu, „jis koordinuoja veiksmus su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis“ šiose šalyse.

Pirmadienį ryte skelbta, kad Rusijos akcijų biržos darbo pradžia vėlinama. Vėliau, kaip rašo „Marketwatch“, Rusijos centrinis bankas pranešė, kad akcijų birža pirmadienį liks uždaryta. Ar ji atsidarys ir antradienį, bus pranešta vėliau. 

Pirmadienį, atsidarius biržoms, „Sberbank“ akcijos krito 73,04 proc., skelbia investing.com.Toks didžiulis kritimas susijęs su tuo, kad JAV ir Europos Sąjungos šalys sutarė, jog tam tikri Rusijos bankai bus atjungti nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT.

Dėl tokio smarkaus kritimo buvo nuspręsta prekybos akcijomis pirmadienį nevykdyti. Be „Sberbank“ Maskvos akcijos biržoje taip pat jau nevykdoma ir prekyba „Lukoil“ ir „Gazprom“ akcijomis.

Pirmadienį Europos centrinis bankas įspėjo, kad gali bankrutuoti dukterinės „Sberbank“ bendrovės Kroatijoje ir Slovėnijoje.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba pirmadienį nubalsavo už Kijevo siūlymą surengti skubius debatus Ženevoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, tarptautinei bendruomenei smerkiant Maskvos karinį puolimą.

Už tokią iniciatyvą nubalsavo 29 iš 47 tarybos narių, prieš buvo penki, įskaitant Rusiją ir Kiniją, o 13 susilaikė.

Prieš balsavimą Ukrainos ambasadorė Ženevoje Jevhenija Filipenko pavadino Rusijos veiksmus išpuoliu prieš visą tarptautinę bendruomenę.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ukrainos karo pabėgėliai kerta Krakovets sienos perėjimo punktą į Lenkiją

„Tai nėra ataka tik prieš Ukrainą – tai ataka prieš kiekvieną JT valstybę narę, prieš Jungtines Tautas ir principus, kuriems ginti ši organizacija buvo įkurta“, – pabrėžė diplomatė.

Pasak jos, per penkias dienas nuo invazijos pradžios jau žuvo daugiau nei 350 žmonių, įskaitant 16 vaikų.

Rusijos ambasadorius Ženevoje Genadijus Gatilovas savo ruožtu pasmerkė raginimą surengti debatus, tvirtindamas, kad agresorius yra Kijevas, o ne Maskva.

G.Gatilovo teigimu, Kijevas tebando „nukreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį“ nuo savo išpuolių separatistiniuose Rytų Ukrainos regionuose per pastaruosius aštuonerius metus.

„Buvo priimtas sprendimas surengti specialią operaciją tragedijai Ukrainoje sustabdyti. Neturėjome kito pasirinkimo“, – pareiškė ambasadorius.

Jis pabrėžė: „Ši operacija yra tikslinio pobūdžio, į civilinius objektus nėra šaudoma.“

Nepaisant Rusijos tvirtinimų, kad ji nesitaiko į apgyvendintas vietoves, per ketvirtadienį prasidėjusią Rusijos invaziją visoje Ukrainoje nukentėjo gyvenamųjų pastatų, ligoninių ir mokyklų.

Vis dėlto G.Gatilovo argumentai Tarybos neįtikino: dauguma narių pritarė debatų rengimui.

Tarptautinė kibernetinių įsilaužėlių grupė „Anonymous“, netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą paskelbusi „kibernetinį karą“ Rusijai, savo atakų taikiniu pasirinko ir pastarosios sąjungininkę Baltarusiją, pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.

„Anonymous“ naikina Baltarusijos bankų svetaines“, – paskelbė jie per „Twitter“ socialinį tinklą.

Pasak pranešimo, „Anonymous“ pavyko uždaryti trijų Baltarusijos bankų – „Priorbank“, „Belarusbank“ ir „Belinvest Bank“ – interneto svetainės.

Anksčiau „Anonymous“ programišiai buvo įsilaužę į Ukrainą puolančių Rusijos kariuomenės dalinių koordinavimosi pokalbių kanalą ir per jį paleido Ukrainos himną, stipriomis DDoS atakomis sutrikdė Kremliaus ruporo „Russia Today“ veiklą, įveikusi Rusijos gynybos ministerijos sistemų apsaugas pavogė jos darbuotojų sąrašus su asmenine informacija, primena „Unian“.

Baltarusijos nacionalinis (centrinis) bankas pranešė komercinių bankų refinansavimo palūkanų normą nuo kovo 1-osios didinantis nuo 9,25 proc. iki 12 proc. metų palūkanų.

Anot pranešimo „šiuo sprendimu siekiama išlaikyti šalies finansinį stabilumą ir apriboti infliaciją“, nes „rizika išaugo smarkiai pablogėjus geopolitinei padėčiai“, Vakarų sparčiai griežtinant sankcijas karą prieš kaimyninę Ukrainą pradėjusiai Rusijai.

Baltarusijos bankas žada tolesnes priemones „finansiniam ir kainų stabilumui užtikrinti, atsižvelgiant į geopolitinės padėties raidą“.

Baltarusijos rublio kursas šalies tarpbankinėje valiutų rinkoje euro ir JAV dolerio atžvilgiu pirmadienio prekybos pradžioje krito apytikriai šeštadaliu iki 3,39 rublio už eurą ir 3,30 rublio už dolerį.

Kaip jau buvo skelbta, Rusijos centrinis bazinių palūkanų normą pirmadienį ryte kilstelėjo nuo 9,5 proc. iki 20 proc. metų palūkanų, Rusijos rubliui nuvertėjus beveik 30 procentų.

Europos Sąjunga sekmadienį ėmėsi koordinuoti šimtų tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, priėmimą – visų pirma, svarstydama galimybę suteikti jiems laikinosios apsaugos statusą.

Naujienų agentūros AFP duomenimis, ketvirtadienį prasidėjus įsiveržimui, į ES lig šiol atvyko apie 400 tūkst. ukrainiečių. Pusė jų pateko į Lenkiją, pranešė Varšuva.

Per ES vidaus reikalų ministrų susitikimą buvo iškelta galimybė suteikti ukrainiečiams statusą pagal anksčiau dar niekada neaktyvintą 2001 metų Laikinosios apsaugos direktyvą. Ši priemonė leistų pabėgėliams gyventi ir dirbti Europos Sąjungoje iki trejų metų.

Pasak Prancūzijos vidaus reikalų ministro Geraldo Darmanino, kurio šalis rotacijos tvarka šiuo metu pirmininkauja ES, „labai didelė dauguma“ ministrų pasisakė už tai, kad skubiai būtų imtasi tokių veiksmų.

Pagal bendradarbiavimo susitarimus ukrainiečiams, turintiems pasus su biometriniais duomenimis, leidžiama įvažiuoti į ES be vizos ir būti bloko teritorijoje iki trijų mėnesių.

Tačiau vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson nurodė, kad Bendrija turi būti pasirengusi priimti pabėgėlius ilgesniam laikui ir kad būtina pasiruošti potencialiam milijonų žmonių srautui iš Ukrainos.

„Tai būtų tinkamas laikas pasitelkti Laikinosios apsaugos direktyvą“, – pabrėžė eurokomisarė.

Ši direktyva iš pradžių buvo parengta, siekiant padėti pabėgėliams iš buvusią Jugoslaviją sukrėtusių konfliktų. Dokumente numatytos nuostatos, kaip elgtis esant masiniam žmonių antplūdžiui, taip pat priemonės, kaip juos paskirstyti tarp ES valstybių.

Belgija buvo viena iš pirmųjų bloko narių, raginusių taikyti apsaugos direktyvą.

„Šią istorinę akimirką turime priimti teisingą sprendimą. Priimti teisingą sprendimą reiškia įgyvendinti Laikinosios apsaugos direktyvą“, – sakė Belgijos imigracijos ministras Sammy Mahdi.

Tačiau norint aktyvuoti šią priemonę, jai turi pritarti kvalifikuota ES valstybių narių dauguma – 15 iš 27 šalių, kurios atstovautų ne mažiau kaip 65 proc. visų bloko gyventojų.

Y.Johansson pranešė rengianti siūlymą dėl mechanizmo aktyvavimo. Iniciatyva turėtų būti pateikta svarstyti ES vidaus reikalų ministrams per kitą, ketvirtadienį vyksiantį posėdį.

Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai pirmadienį kreipėsi į „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ ir „Google“ vadovus, ragindami imtis priemonių prieš Rusijos skleidžiamą dezinformaciją.

Premjerų laišką galima perskaityti čia. 

Rusija pirmadienį sužinos, kokia izoliuota ji yra pasaulio arenoje, Jungtinėms Tautoms rengiant retą neeilinę Generalinės Asamblėjos sesiją, kurioje bus svarstoma, ar pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą.

Visos 193 narės galės išsakyti savo nuomonę, kai pasaulinė institucija spręs, ar pritarti rezoliucijai, kuria smerkiama Rusijos „neišprovokuota ginkluota agresija“ Ukrainoje ir reikalaujama nedelsiant išvesti pajėgas.

Tokia neeilinė sesija šaukiama tik 11-ą kartą JT istorijoje.

Diplomatai sako, kad sesija bus laikoma demokratijos barometru pasaulyje, kuriame stiprėja autokratinės nuotaikos, o kaip pavyzdį mini režimus Mianmare, Sudane, Malyje, Burkina Fase, Venesueloje, Nikaragvoje bei pačioje Rusijoje.

Jei Maskva laimės Ukrainoje, tarptautinė tvarka gali „pasikeisti visiems laikams“, naujienų agentūrai AFP su anonimiškumo sąlyga pareiškė vienas aukšto rango diplomatas. Jis taip pat pabrėžė šio momento svarbą institucijai, kuriai pavesta užtikrinti taiką ir saugumą pasaulyje.

Susitikimas Niujorke prasidės 10 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku Asamblėjos pirmininko Abdullos Shahido ir JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso kalbomis.

Pasisakyti turėtų daugelis šalių, todėl balsavimas dėl rezoliucijos gali būti surengtas ne anksčiau kaip antradienį.

Rezoliucijos autoriai tikisi, kad už iniciatyvą balsuos daugiau kaip 100 delegatų – nors spėjama, kad tokios šalys kaip Sirija, Kinija, Kuba ir Indija palaikys Maskvą arba susilaikys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Kremlius kaimyninėje šalyje ir aplink ją dislokavo dešimtis tūkstančių karių, palaikomų tankų, naikintuvų ir laivų.

Rusų pajėgoms kaunantis Ukrainos miestų gatvėse, Rusija tarptautinei bendruomenei tapo pariju. Maskvai paskelbtos plataus masto sankcijos, įskaitant draudimą naudotis Vakarų oro erdve ir svarbiausiais finansiniais tinklais.

Sekmadienį V.Putinas įsakė padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį. Tuojau po šio žingsnio kilo tarptautinis pasipiktinimas, o Jungtinės Valstijos įsakymą pavadino „visiškai nepriimtinu“.

Rusija pareiškė besiremianti „savigyna“ pagal JT Chartijos 51-ąjį straipsnį.

Tačiau Vakarų šalys ir JT tokį paaiškinimą griežtai atmetė ir apkaltino Maskvą pažeidus Chartijos 2-ąjį straipsnį, įpareigojantį nares susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jos panaudojimo krizei išspręsti.

Pirmadienį šie kaltinimai turėtų vėl nuskambėti.

„Akimirka nėra paprasta“

Neeilinė sesija rengiama Rusijai penktadienį vetavus Saugumo Tarybos rezoliuciją, smerkiančią Maskvos invaziją ir raginančią nedelsiant išvesti iš Ukrainos savo karius.

Rusija balsavo prieš rezoliuciją, bet negalėjo užblokuoti diskusijų apie karą Generalinėje Asamblėjoje, leidžiamų pagal 1950 metų rezoliuciją „Vienybė vardan taikos“.

Ši priemonė leidžia Saugumo Tarybos narėms kreiptis į Generalinę Asamblėją su prašymu surengti specialią sesiją, jei penkios nuolatinės narės – Rusija, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kinija – nesugeba susitarti veikti išvien, kad būtų išsaugota taika.

Norint sušaukti nepaprastąją specialiąją Generalinės Asamblėjos sesiją, iniciatyvai pakanka devynių iš 15 visų Tarybos narių paramos.

Šįkart „už“ balsavo 11 šalių, Rusija buvo prieš, o Jungtiniai Arabų Emyratai, Kinija ir Indija susilaikė.

„Šią rezoliuciją parėmusios Tarybos narės pripažįsta, kad akimirka nėra paprasta“, – pažymėjo JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield.

Pirmadienį 17 val. Niujorko (antradienį 0 val. Lietuvos) laiku planuojamas skubus Saugumo Tarybos posėdis dėl humanitarinės padėties Ukrainoje, kurią, kaip prognozuojama, gali palikti iki 7 mln. žmonių.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai sekmadienį pagrasino Rusijai naujomis sankcijomis, o JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad ši turtingiausių pasaulio demokratijų grupė yra „visiškai vieningai nusiteikusi“ prieš Maskvos invaziją į Ukrainą.

Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV bendrame pareiškime įspėjo, kad „imsis tolesnių žingsnių“ ir įves papildomų sankcijų, jei Rusija nenutrauks operacijos Ukrainoje.

Rusijos kariniai laimėjimai Ukrainoje, pasiekti per jos vykdomą kampaniją ir nulemsiantys „kokius nors statuso pokyčius“, tokie, kaip teritorijos aneksavimas, „nebus pripažinti“, bendrame pareiškime nurodė G-7 užsienio reikalų ministrai.

Vėliau išplatintame pareiškime A.Blinkenas sakė, kad G-7 grupė „niekada anksčiau nebuvo visame pasaulyje taip vieningai nusiteikusi ginti Ukrainos ir visų šalių laisvę bei teritorinį vientisumą“.

G-7 šalys jau ėmėsi griežtų sankcijų prieš Rusiją už įsiveržimą į Ukrainą.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga atkirto kai kuriuos Rusijos bankus nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT ir įvedė asmenines sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.

Sekmadienį Japonija pranešė, kad jungiasi prie iniciatyvos atriboti tam tikrus Rusijos bankus nuo SWIFT. Ji taip pat nurodė, kad skirs Ukrainai milijoninę humanitarinę pagalbą ir sieks identifikuoti ir įšaldyti V.Putino bei kitų Rusijos pareigūnų turtą.

A.Blinkenas sakė, kad šis Tokijo žingsnis demonstruoja G-7 „vienybę bei ryžtą“ ir padės „primesti Rusijai didžiulę kainą bei pakirs jos galimybes tęsti pačios pasirinktą karą su Ukraina“.

ES sekmadienį paskelbė uždaranti savo oro erdvę rusų lėktuvams. Anksčiau tokio žingsnio ėmėsi virtinė atskirų Bendrijos narių ir Jungtinė Karalystė.

2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, tačiau Vakarai atsisakė pripažinti teritorijos statuso pokytį.

Maskva nuo 2014 metų taip pat rėmė prokremliškus separatistus Ukrainos rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose. Karas Donbase jau nusinešė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių gyvybių.

Praėjusią savaitę V. Putino paskelbtas sprendimas pripažinti separatistų įkurtų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo kaip pasikėsinimas į Ukrainos teritorinį vientisumą.

Tas žingsnis buvo ketvirtadienį pradėtos didelio masto invazijos preliudija.

Jungtinė Karalystė nemato jokio reikšmingo Rusijos branduolinės pozicijos pokyčio, nors prezidentas Vladimiras Putinas nurodė padidinti šalies strateginių pajėgų parengties lygį, pirmadienį sakė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

„Išnagrinėjome jų poziciją. Reikšmingo pokyčio nėra“, – sakė jis radijui LBC.

Pasak gynybos sekretoriaus, V.Putinas bando mankštinti raumenis“ įstrigus invazijai Ukrainoje.

B.Wallace'as sakė patikinęs savo 12-metį sūnų, kad „branduolinio karo nebus“.

„Pasakiau jam: žiūrėk, prezidentas Putinas šiuo metu užsiima retorika, jis nori nukreipti dėmesį nuo to, kas nepavyko Ukrainoje, nori visiems mums priminti, kad jis turi branduolinio atgrasymo priemonę“, – kalbėjo britų gynybos sekretorius.

Tačiau JK, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos taip pat turi branduolinio atgrasymo priemonių, pabrėžė B.Wallace'as.

„Jos daugelį dešimtmečių garantavo mūsų saugumą. Tai yra atgrasymo priemonė pagal apibrėžimą ir pobūdį“, – sakė jis.

Pasak B. Wallace'o, Rusijos puolimas Ukrainoje lėtėja.

„Esama daugybės pranešimų, kad rusai dezertyruoja arba pasiduoda“, – sakė gynybos sekretorius per kitą interviu britų visuomeniniam transliuotojui BBC.

„Nes jie, kaip ir visi, nesupranta, kodėl kariauja su žmonėmis, su kuriais juos galbūt sieja glaudūs ryšiai“, – sakė B.Wallace'as.

Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nuvertėjo beveik 30 proc., kai virtinė pasaulio valstybių įvedė naujų, griežtesnių sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Remiantis „Bloomberg News“, rublis atpigo 27 proc. iki 114,33 už vieną JAV dolerį.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pareiškė, kad kai kuriuos Rusijos bankus pašalins iš tarptautinės bankų mokėjimų sistemos SWIFT ir asmeniškai nusitaikė į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bei užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Taip pat uždrausti visi sandoriai su Rusijos centriniu banku.

123RF.com nuotr./Rublis

Tuo tarpu Didžiojo septyneto šalys – Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV – perspėjo apie ketinimus „imtis tolesnių žingsnių“, kad sustiprintų jau paskelbtas sankcijas, jei Rusija nenutrauks savo veiksmų.

Tuo metu Rusijos centrinis bankas pirmadienį paskelbė didinantis bazinę palūkanų normą nuo 9,5 proc. iki 20 procentų.

„Rusijos banko direktorių valdyba nusprendė padidinti bazinę palūkanų normą iki 20 procentų“, – sakoma centrinio banko pranešime, kurį išplatino Rusijos naujienų agentūros.

Rusijos delegacijos vadovas didelėje virtualioje Jungtinių Tautų klimato konferencijoje atsiprašė už invaziją už Ukrainą, sako keli AFP šaltiniai, girdėję tokius Olego Anisimovo žodžius.

Po jaudinančio Ukrainos delegacijos atstovės Sviatlanos Krakovskos pasisakymo apie Rusijos puolimą O.Anisimovas esą pareiškė: „Leiskite man visų rusų, negalinčių užkirsti kelio šiam konfliktui, vardu jūsų atsiprašyti.“ Jis dar pridūrė, kad tie, kurie mato, kas vyksta, „negali rasti jokio pateisinimo Ukrainos užpuolimui“.

Vienas virtualios konferencijos dalyvis teigė, kad buvo priblokštas: „Anisimovas žino, kaip smarkiai rizikuoja – tai buvo labai nuoširdūs žodžiai.“

Vėliau O.Anisimovas AFP teigė išreiškęs asmeninę nuomonę ir požiūrį – esą jo pasisakymo negalima vertinti kaip „Rusijos delegacijos oficialaus pranešimo“.

Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassisas sekmadienį pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog neutrali Šveicarija pirmadienį paseks Europos Sąjungos (ES) pavyzdžiu, pritaikydama sankcijas Rusijai ir įšaldydama Rusijos turtą šioje Alpių šalyje.

I.Cassisas, duodamas interviu visuomeninei televizijai RTS, sakė, kad pirmadienį susirinks septynių narių Federalinė taryba, kad įvertintų finansų ir ekonomikos departamentų rekomendacijas.

Paklaustas, ar Šveicarija, kuri yra svarbus finansų bei prekybos žaliavomis centras, paseks ES pavyzdžiu ir įšaldys Rusijos turtą, jis atsakė: „Labai tikėtina, kad vyriausybė rytoj priims tokį sprendimą, tačiau aš negaliu kalbėti apie  sprendimus, kurie dar nepriimti.“

Šveicarijos prezidentas pridūrė, kad jo šalies neutralumas turi būti išsaugotas, ji yra pasirengusi siūlyti savo  diplomatines paslaugas, jei Ukrainos ir Rusijos atstovų derybos Baltarusijos pasienyje nebus sėkmingos.

Pirmąją Rusijos plataus masto karinės agresijos prieš Ukrainą dieną Šveicarija ketvirtadienį nusprendė netaikyti  sankcijų Rusijai, panašių į Vakarų šalių išvakarėse patvirtintas, tačiau ėmėsi priemonių užkirsti kelią galimybei apeiti ES sankcijas per Šveicariją. Į atitinkamą Šveicarijos vyriausybės dekretą buvo įtrauktas sąrašas Rusijos piliečių ir įmonių, su kuriomis Šveicarijos finansininkai negalės atlikti naujų sandorių.

Prorusiškos grupės vykdo dezinformacijos kampanijas socialiniuose tinkluose, naudodamos netikrus profilius ar nulaužtas paskyras, siekdamos pavaizduoti Ukrainą kaip silpną Vakarų dviveidiškumo pėstininkę, sekmadienį pareiškė socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ kontroliuojanti bendrovė „Meta“ 

Technologijų milžinės kibernetinio saugumo grupė teigė, kad ji užblokavo virtinę su Rusija susijusių netikrų paskyrų. Jos buvo socialinėje žiniasklaidoje vykdomos schemos, kuria siekiama pakenkti Ukrainai, dalis.

„Jos tvarkė svetaines, apsimetančias nepriklausomais naujienų subjektais, ir kūrė netikras asmenybes tokiose socialinės žiniasklaidos platformose kaip „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“, „YouTube“, „Telegram“, taip pat Rusijos „Odnoklassniki“ ir VK“, – tinklaraščio įraše sakė „Meta“.

Kai kuriais atvejais „buvo naudojamos profilio nuotraukos, kurios, mūsų manymu, buvo sukurtos naudojant dirbtinio intelekto metodus“.

Nedidelis „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrų tinklas buvo nukreiptas į žmones Ukrainoje. Savo įrašais jos bandė privilioti žmones apsilankyti svetainėse, kuriose skelbiamos netikros naujienos apie šalies pastangas apsiginti nuo Rusijos invazijos.

„Meta“ teigė susiejusi tą tinklą su žmonėmis Rusijoje ir Ukrainoje, taip pat žiniasklaidos organizacijomis „NewsFront“ ir „SouthFront“ Rusijos aneksuotame Kryme.

JAV vadina „NewsFront“ ir „SouthFront“ dezinformacijos priemonėmis, kurios vadovaujasi Rusijos žvalgybos tarnybų nurodymais.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį yra „visiškai nepriimtinas“ invazijos į Ukrainą eskalavimas, sekmadienį pareiškė Jungtinės Valstijos.

Pasak Vašingtono, Rusijos lyderis išgalvoja grasinimus, kad pateisintų tolesnę agresiją.

„Toks yra prezidento Putino elgesys, kurį stebėjome per šį konfliktą – išgalvojamos neegzistuojančios grėsmės, siekiant pateisinti tolesnę agresiją“, – televizijos ABC eteryje sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki, komentuodama Kremliaus žingsnį.

Pentagone vienas aukšto rango pareigūnas pavadino šį žingsnį „eskaluojančiu“.

Kalbėdamas su žurnalistais, gynybos pareigūnas teigė, kad JAV neturi pagrindo abejoti, kad V.Putino pareiškimas yra tikras, tačiau kol kas neturi informacijos, kaip jis būtų įgyvendintas.

„Manome, kad tai ne tik nereikalingas jo žingsnis, bet ir eskaluojantis“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„[Žingsnis] nereikalingas, nes Rusijai niekada negrasino Vakarai, NATO ir tikrai negrasino Ukraina, – sakė pareigūnas. – Ir eskaluojantis, nes aiškiai potencialiai įveda jėgas, kurios, jei įvyktų apsiskaičiavimas, gali paversti viską daug, daug pavojingesniu.“

Kelios dienos iki Rusijos invazijos V.Putinas pagrasino griežtai atsakyti visoms valstybėms, kurios tiesiogiai įsikištų į konfliktą Ukrainoje. Jis taip pat priminė apie savo šalies, kaip branduolinės galybės, statusą.

Į Maskvos žingsnį sekmadienį sureagavo ir JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield.

„Prezidentas Putinas toliau eskaluoja šį karą visiškai nepriimtinu būdu, – nurodė ambasadorė. – Turime ir toliau griežčiausiai smerkti jo veiksmus.“

Lieka neaišku, kokia bus praktinė V.Putino įsakymo reikšmė. Rusijos ir JAV strateginių branduolinių pajėgų sausumos ir povandeninis segmentai paprastai nuolat yra pasirengę kovos veiksmams, kitaip nei branduolinius užtaisus galintys nešti bombonešiai ir kiti orlaiviai.

Minėtas amerikiečių gynybos pareigūnas nesutiko pasakyti, ar buvo padidintas didžiausių pasaulyje JAV branduolinių pajėgų parengties lygis.

„Mes nekalbame apie mūsų strateginio atgrasymo laikysenos specifiką“, – sakė pareigūnas.

„Norėčiau jums pasakyti, kad tebesame tikri savo gebėjimu apginti save, savo sąjungininkus ir partnerius. Ir tai apima strateginio atgrasymo sritį“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį atitraukia dėmesį nuo to, kas iš tikrųjų vyksta Ukrainoje, sekmadienį pareiškė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.

„Su visiškai neišprovokuotu agresijos aktu susiduria nekalti žmonės. Tai jie iš tikrųjų kovoja, galbūt efektyviau, su didesniu pasipriešinimu, nei Kremlius tikėjosi“, – sakė jis.

Paklaustas apie V.Putino sprendimą padidinti branduolinių pajėgų parengties lygį, britų premjeras atsakė: „Tai atitraukia dėmesį nuo tikrovės, kas vyksta Ukrainoje.“

B.Johnsonas taip pat suabejojo V.Putino nuoširdumu dėl susitikimo su Ukraina derybų, ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškus, kad jis yra pasirengęs „bandyti“ derėtis.

„Iki šiol jo elgesyje nemačiau nieko, kas leistų manyti, kad jis galbūt gali būti nuoširdus“, – sakė JK ministras pirmininkas, kalbėdamas apie V.Putiną.

Rusijos invaziją į Ukrainą jis pavadino „besitęsiančia katastrofa“, tačiau pareiškė, kad Maskvai nepasiseks.

„Aš visiškai neabejoju, kad galiausiai Putinui nepavyks, – kalbėjo B.Johnsonas. – Jam nepavyks sutriuškinti Ukrainos, o mes JK padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume tokį rezultatą.“

JK prisijungė prie Vakarų valstybių ir paskelbė sankcijas Rusijai po ketvirtadienį jos surengtos invazijos į Ukrainą.

Sekmadienį vyriausybė paskelbė apie 40 mln. svarų sterlingų (48 mln. eurų) naują pagalbos paketą Ukrainai, kad „padėtų pagalbos agentūroms reaguoti į prastėjančią humanitarinę padėtį“, sakoma B.Johnsono biuro pranešime.

Ši pagalba padės ukrainiečiams „gauti būtiniausių prekių ir medicinos reikmenų, tokių kaip vaistai, švirkštai, tvarsčiai ir žaizdų priežiūros paketai“, sakoma pranešime.

„JK vyriausybės humanitarinės pagalbos ekspertai taip pat yra išsiųsti į regioną, kad padėtų tiems, kurie bėga nuo smurto Ukrainoje“, – priduriama jame.

Kanada sekmadienį paskelbė nusiųsianti Ukrainos kariuomenei neletalinės karinės įrangos, pavyzdžiui, šalmų, tačiau vėl atmetė galimybę siųsti ten karių kovoti prieš Rusijos pajėgas.

Ukrainos kariams reikia neperšaunamų liemenių, šalmų, dujokaukių ir naktinio matymo įrangos, per spaudos konferenciją sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly.

Otavos siunčiamos įrangos vertė sieks 25 mln. Kanados dolerių (17,6 mln. eurų), sakė M.Joly, pabrėždama, kad prašymą tiesiogiai gavo iš Ukrainos vicepremjerės Olhos Stefanišynos.

Tuo metu Kanados gynybos ministrė Anita Anand pakartojo, kad kovinė misija „šiuo metu nėra svarstoma“.

Kanada vasario 14-ąją paskelbė, kad atsiųs ginklų ir amunicijos Ukrainai, taip pat pranešė apie 500 mln. Kanados dolerių (350 mln. eurų) paskolą.

Kanadoje gyvena didelė ukrainiečių diaspora – daugiau nei 1,3 mln. žmonių.

Kaip skelbia portalas „Nikkei Asia“, rublio kursas pirmadienio rytą krito iki rekordinių žemumų – iš viso jis sumažėjo 40 proc. 

„Bloomberg“ duomenimis, vienas JAV doleris pirmadienio rytą atsidarius Azijos biržoms kainavo 117,75 rublio. Penktadienį 1 JAV doleris kainavo 83,75 rublio.

Šeštadienį JAV ir Europos Sąjungos šalys sutarė, kad tam tikri Rusijos bankai bus atjungti nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT.

Taip pat apribotos Rusijos galimybės naudotis centrinio banko rezervais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Eilės prie Sberbank Prahoje

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį surengs pokalbį su sąjungininkais ir partneriais, kad aptartų Rusijos atakos prieš Ukrainą „įvykių raidą“ ir „koordinuotų mūsų vieningą atsaką“, pranešė Baltieji rūmai.

Administracija nedetalizavo, kas dalyvaus pokalbyje, kuris įvyks 18 val. 15 min. Lietuvos laiku.

Rusija tarptautinei bendruomenei tapo pariju, jos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą. Jai paskelbta virtinė sankcijų, įskaitant draudimą Rusijos lėktuvams patekti į Vakarų oro erdvę ir dalies Rusijos bankų atjungimą nuo atsiskaitymo sistemos SWIFT.

Anksčiau sekmadienį Didžiojo septyneto (G-7) šalys pagrasino naujomis sankcijomis, o JAV diplomatijos vadovas Antony Blinkenas pareiškė, kad grupė yra „visiškai vieningai nusiteikusi“ prieš Maskvos invaziją į Ukrainą.

Sekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo pajėgų vadams padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį. Šis įsakymas netrukus buvo pasmerktas tarptautinės bendrijos, o Jungtinės Valstijos jį pavadino „visiškai nepriimtinu“.

Be kita ko, sąjungininkų derybos vyks Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai diskutuojant dėl rezoliucijos, smerkiančios Rusijos invaziją į savo kaimynę.