Pasaulio reakcija: Turkija blokuos karo laivų judėjimą Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais

Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslycia posėdžio metu garsiai perskaitė susirašinėjimą išmaniuoju telefonu tarp Rusijos kareivio Ukrainoje ir jo motinos, rašo „Guardian“. 

Pasak cituotų žinučių, motina paklausė sūnaus, ar jis vis dar Kryme, pratybose, ir kodėl taip ilgai neatrašo. Sūnus atrašė:

„Mama, aš Ukrainoje. Čia vyksta tikras karas. Aš bijau“, – taip, pasak Ukrainos ambasadoriaus JT, skambėjo sūnaus žinutė.

Vėliau sūnus pridūrė: „Mes bombarduojame visus miestus, netgi taikomės į civilius. Mums sakė, kad jie mus sveikins, o jie krenta po mūsų šarvuočių ratais, neleidžia mums pravažiuoti. Vadina mus fašistais“. 

Pasak S.Kyslycios, netrukus po to, kai išsiuntė šią žinutę, kareivis buvo nužudytas. 

S.Kyslycios pavardę daugelis įsidėmėjo, kai ketvirtadienį, Rusijai pradėjus karo veiksmus Ukrainoje, S.Kyslycia JT sesijos metu susiginčijo su Rusijos ambasadoriumi JT.

Tuomet jis ištarė vėliau daug kur cituotą frazę: „Karo nusikaltėliams skaistyklos nėra. Jie patenka tiesiai į pragarą, ambasadoriau“. 

Naktį iš pirmadienio į antradienį Lietuvos laiku Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas ir toliau tvirtai laikosi pozicijos nesiųsti JAV karių į konfliktą Ukrainoje. Pasak Baltųjų rūmų, tai reiškia, kad ir Ukrainos oro erdvės paskelbti neskraidymo zona neplanuojama.

„Prezidentas aiškiai teigė, kad jis neplanuoja siųsti JAV pajėgų kariauti su Rusija. Svarbu pažymėti, kad iš esmės tai (neskraidymo zona, – red. past.) būtų žingsnis būtent link to, nes neskraidymo zoną reikėtų užtikrinti“, – sakė Baltųjų Rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki. Ją cituoja CNN.

J.Psaki pabrėžė, kad norint užtikrinti neskraidymo zoną reiktų siųsti JAV kariuomenę, o tai būtų potencialus tiesioginis konfliktas ir potencialus karas su Rusija. „Tai yra kažkas, kieno dalimi mes neplanuojame būti“, – sakė J.Psaki.

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield irgi teigė, kad J.Bideno administracija laikosi aiškios pozicijos neįsivelti į konfliktą tiesiogiai.

„Mes nepastatysime JAV pajėgų į pavojingą padėtį. Tai reiškia, kad mes JAV pajėgų į orą nekelsime, bet mes dirbsime su ukrainiečiais, kad suteiktume jiems galimybę apsiginti patiems“, – sakė L.Thomas-Greenfield CNN laidoje „State of the Union“.

Suomijos parlamento nariai antradienį svarstys peticiją, raginančią surengti referendumą dėl šalies narystės NATO,  apklausai parodžius istorinį visuomenės nuomonės pokytį prie Aljanso neprisijungusioje šalyje po Rusijos invazijos į Ukrainą.  

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin pirmadienio vakarą per „Twiter“ pranešė, kad kitą dieną planuojami parlamento debatai, susiję su situacija Ukrainoje, bet jie nebuvo suplanuoti kaip „platesnis pokalbis apie Suomijos politiką dėl karinio prisijungimo ar neprisijungimo“. 

Visgi ji pridūrė, kad peticijai surinkus 50 tūkst. parašų, kai tampa privalu kreipimąsi apsvarstyti parlamente, „yra logiška išgirsti partijų požiūrį sprendžiant šį klausimą“.

„Todėl šis klausimas taip pat figūruos rytdienos parlamentinėse diskusijose“, – nurodė S.Marin. 

Peticija, kuria raginama surengti referendumą dėl Suomijos narystės NATO, buvo paskelbta praėjusį pirmadienį ir iki savaitės pabaigos surinko reikiamus 50 tūkst. parašų. 

Prancūzija pirmadienį pranešė perkėlusi savo ambasadą Ukrainoje iš sostinės Kijevo į šalies vakaruose esantį Lvivą dėl Rusijos pajėgų įsiveržimo keliamos grėsmės.

Sekdamas panašiais Jungtinių Valstijų, Kanados ir Izraelio sprendimais, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drian‘as teigė, jog Prancūzija perkėlė savo diplomatinę atstovybę dėl „rizikų ir pavojų“, su kuriomis susiduria Ukrainos sostinė. 

Lvivas yra daugiau kaip už 500 km į vakarus nuo Kijevo. 

„Ambasadorius liks Ukrainoje padedant tiek mūsų tautiečiams, tiek Ukrainos institucijoms“, – Jeanas-Yves‘as Le Drian'as teigė Prancūzijos transliuotojui BFMTV.

Iš pradžių Prancūzija patarė savo piliečiams likti Kijeve, bet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė gyventojams laisvai palikti miestą, „suteikdamas galimybių langą“, teigė Prancūzijos užsienio reikalų ministras. 

Pasak jo, ambasada padės savo piliečiams keliauti į Rumuniją, Moldovą, Vengriją ir Slovakiją, kur jais pasirūpins Prancūzijos pareigūnai. 

Pasak diplomatinio šaltinio, laukimo laikas vakariniame Ukrainos pasienyje esančiuose punktuose trunka nuo dviejų iki keturių dienų. 

Elono Musko bendrovės „SpaceX“ palydovinių interneto antenų siunta atvyko į Ukrainą, praėjus mažiau nei dviem paroms nuo tada, kai verslininkas pranešė, kad jo įmonė parems su interneto trikdžiais susiduriančią Ukrainą. 

Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mykhailas Fedorovas pirmadienį paskelbė nuotrauką, kurioje matose kelios dešimtys bendrovės asmeninių rinkių, kuriuos sudaro terminalas, skirtas prisijungti prie palydovų, trikojis ir interneto maršrutizatorius. 

Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas pradės Rusijos invazijos Ukrainoje tyrimą „greičiausiai kaip įmanoma“, pirmadienį pranešė Teismo prokuroras Karimas A.A. Khanas.

Prokuroras teigia, kad atlikus pirminį situacijos tyrimą, patvirtino, kad yra pagrindo „tikėti, kad tiek karo nusikaltimai, tiek nusikaltimai žmoniškumui galėjo būti vykdomi Ukrainoje“. 

Prokuroras nagrinės padėtį nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Rytų Ukrainą apėmė karas tarp Kijevo vyriausybės ir promaskvietiškų separatistų.

K. Khanas pridūrė, kad „atsižvelgiant į konflikto išsiplėtimą pastarosiomis dienomis, ketinu pasirūpinti, kad šis tyrimas taip pat apimtų bet kokius naujus įtariamus nusikaltimus, patenkančius į mano institucijos jurisdikciją, įvykdytus bet kurios šalies per konfliktą bet kurioje Ukrainos teritorijos dalyje“.

TBT jau yra atlikęs parengiamąjį tyrimą dėl nusikaltimų, susijusių su proeuropietiškų protestų smurtiniu malšinimu Kijeve per 20130–2014 metų Maidano revoliuciją, taip pat įtariamų nusikaltimų Kryme ir Rytų Ukrainoje.

2020 metų gruodį tuometė TBT prokurorė Fatou Bensouda (Fatu Bensuda) sakė, kad atliekant tyrimą buvo rasta požymių, jog Ukrainoje „įvykdyta įvairių veiksmų, prilygstančių karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui, patenkančiais į Teismo jurisdikciją“. Tačiau Teismo prokurorai dar nebuvo prašę teisėjų atlikti visavertį tyrimą.

Kanados premjeras Justinas Trudeau pirmadienį paskelbė, kad jo šalyje uždraudžiamas Rusijos naftos importas, ir pabrėžė, kad pajamos už parduodamus energijos išteklius padėjo sustiprinti prezidento Vladimiro Putino režimą ir rusų oligarchus.

„Šiandien skelbiama bet kokį neperdirbtos naftos importą iš Rusijos – pramonės šaką, atnešusią didelės naudos prezidentui Putinui ir jo oligarchams“, – per spaudos konferenciją sakė J.Trudeau.

„Ir nors Kanada pastaraisiais metais importavo labai mažus kiekius, ši priemonė siunčia galingą žinią“, – pridūrė jis.

Rusijos ambasadorius Vašingtone pirmadienį pareiškė, kad JAV sprendimas išsiųsti 12 diplomatų, dirbusių misijoje prie Jungtinių Tautų Niujorke, yra priešiškas „žingsnis“.

„Tai priešiškas žingsnis prieš mūsų šalį, – per „Facebook“ parašė ambasadorius Anatolijus Antonovas. Jis pridūrė, kad Maskvai „giliai nusivylusi“ ir „visiškai atmeta“ JAV argumentus.

Viena JAV misijos prie JT atstovė sakė, kad išsiunčiami rusų diplomatai „piktnaudžiavo rezidentų privilegijomis Jungtinėse Valstijose vykdydami šnipinėjimo veiklą, kenkiančią mūsų nacionaliniam saugumui“.

Tačiau A.Antonovas sakė, kad Vašingtonas darsyk nesugebėjo „vykdyti savo įsipareigojimų, kad užtikrintų normalias sąlygas užsienio misijų prie JT darbui“.

„Ir vėl buvo nusitaikyta į rusų diplomatus“, – rašė jis.

„Vašingtono veiksmai nepadeda nei nuraminti padėties tarptautiniame fronte, nei palaikyti dvišalius ryšius tarp dviejų didžiųjų valstybių lygiu, būtinu taikai ir tarptautiniam saugumui“, – pridūrė jis.

Šiems 12 Rusijos diplomatų buvo nurodyta išvykti iki kovo 7 dienos, sakė Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia.

Šis sprendimas buvo priimtas tarptautinėje arenoje tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Rusijos centrinis bankas, pirmadienį viešai pripažinęs, kad naujausios į šalies ekonomiką nutaikytos Vakarų sankcijos smarkiai apribojo jo galimybes naudotis sukauptomis oficialiosiomis tvirtos valiutos atsargomis, atsisakė intervencijų į šalies tarpbankinę valiutų rinką, tai yra atsisakė gelbėti į istorines žemumas smigusį rublį, kurios, anot pačios Rusijos analitikų, vargu ar jau yra dugnas.

Vladimiras Putinas

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl dar vienos „specialiosios operacijos“ – šįkart šalies finansų sistemoje, kurios labai liūdnas perspektyvas ėmė pranašauti ne tik virtinė šalies ekonomistų, bet ir dėl savo turtų stipriai susirūpinę oligarchai.

Savaitgalį Vakarų įvestas sankcijas Rusija pajuto nuo pat pirmadienio ryto – rublis nuvertėjo daugiau nei 30 proc., o centrinis bankas daugiau nei dvigubino bazinių palūkanų normą – net iki 20 proc. metų palūkanų.

Pavakarę V.Putinas pasirašė įsaką „Dėl specialių ekonominių priemonių taikymo dėl nedraugiškų JAV ir prie jų prisijungusių šalių veiksmų“, kuris draudžia Rusijos juridiniams ar fiziniams asmenims skolinti kitų šalių atstovams ar pervedinėti lėšas užsienio valiuta į bankus užsienyje.

Kremliaus interneto svetainėje paskelbtu ir nuo jo pasirašymo įsigaliojusiu prezidento įsaku Rusijos eksportuotojai įpareigoti šalies valiutų rinkoje parduoti 80 proc. pajamų užsienio valiuta, juo papildomai reglamentuota atvirųjų akcinių bendrovių savo akcijų išpirkimo tvarka bei sąlygos.

Turkija pirmadienį pranešė blokuosianti karo laivų judėjimą strategiškai svarbiais Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais, remdamasi konvencija, suteikiančia jai teisę kontroliuoti šį vandens kelią, jungiantį Juodąją, Marmuro ir Viduržemio jūras.

Sprendimas buvo paskelbtas nuo praeitos savaitės tęsiantis Rusijos pradėtai karinei invazijai Ukrainoje.

"Perspėjome šalis regione ir kitur nesiųsti karo laivų per Juodąją jūrą, – sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. – Taikome Montrė konvenciją."

Pagal 1936 metų Montrė konvenciją Turkija turi tam tikrą Bosforo ir Dardanelų sąsiaurių kontrolę. Pagal šią sutartį visų šalių prekiniai laivai gali laisvai plaukti šiais sąsiauriais ir taikos, ir karo metu, nebent priklausytų su Turkija kariaujančioms šalims.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bosforo sąsiauris

Be to, taikos metu Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais gali laisvai plaukti visų klasių karo laivai, priklausantys išėjimą prie Juodosios jūros turinčioms valstybėms. Išėjimo į Juodąją jūrą neturinčių šalių karo laivams galioja apribojimai dėl klasės, dydžio ir buvimo Juodojoje jūroje laiko.

Šalys taip pat privalo iš anksto pranešti apie jų karo laivų planus plaukti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais. 

Sekmadienį Turkija oficialiai pripažino Rusijos puolimą prieš Ukrainą „karo padėtimi“ ir nurodė, kad pasinaudos galimybėmis apriboti karo laivų judėjimą per sąsiaurius tarp Viduržemio ir Juodosios jūrų.