Suprasti akimirksniu
- Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per pokalbį su Vladimiru Putinu paragino jį nedelsiant nutraukti ugnį ir susitarti dėl paliaubų
- Į Lenkiją nuo karo pradžios pabėgo beveik 1,6 mln. pabėgėlių. Į Vokietiją atvyko beveik 123 tūkst. pabėgėlių
- ES svarsto galimybę siųsti daugiau ginklų Ukrainai, išplėsti sankcijas Rusijai
- JT ragina atidaryti saugų koridorių komercinių laivų evakuacijai iš Juodosios jūros
- Italijos valdžios institucijos penktadienį konfiskavo Rusijos oligarcho Andrejaus Melničenkos jachtą, vertą 530 mln. eurų
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą skaitykite čia.
Kinijos ambasada sako nežinanti, kad Rusija kreipėsi pagalbos
02:41
Kinijos ambasada Vašingtone pareiškė, kad ji niekada negirdėjo apie jokį Rusijos pagalbos prašymą, praneša „Reuters“.
Ambasados atstovas spaudai Liu Pengyu pareiškė, kad „dabartinė situacija Ukrainoje yra išties labai kelianti nerimą“. Pasak jo, „dabar svarbiausia, kad įtempta situacija nebūtų dar labiau eskaluojama ir netaptų nekontroliuojama“.
G.Landsbergis ir D.Kuleba telefonu aptarė veiksmus dėl griežtesnių ES sankcijų Rusijai
23:41
Lietuvos ir Ukrainos diplomatijos vadovai sekmadienį telefonu aptarė veiksmus dėl griežtesnių Europos Sąjungos sankcijų Rusijai.
Apie pokalbį su Gabrieliumi Landsbergiu sekmadienio vakarą per „Twitter“ paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Suderinome žingsnius dėl papildomų griežtų ES sankcijų Rusijai įvedimo, kad būtų sustabdyta jos barbariška agresija prieš Ukrainą ir karo nusikaltimai prieš ukrainiečius. Esu dėkingas Lietuvai už buvimą kartu su Ukraina ir paramos didinimą“, – teigė D.Kuleba.
Kremlius vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.
Rusija regi „pažangą“ derybose su Ukraina
23:40
Rusija sekmadienį pranešė, kad jos ir Ukrainos derybininkai juda į priekį derybose dėl konflikto sprendimo, praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei kirsti provakarietiškos kaimynės sienas.
Rusijos delegacijos vyresnysis narys Leonidas Sluckis valstybiniam televizijos tinklui RT pareiškė, kad po kelių derybų ratų, surengtų Baltarusijos pasienyje, buvo padaryta „didelė pažanga“.
„Jei palygintume abiejų delegacijų pozicijas derybų pradžioje ir dabar, regime didelę pažangą,“– Rusijos naujienų agentūroms teigė L.Sluckis.
„Asmeniškai tikiuosi, kad ši pažanga per ateinančias kelias dienas išsivystys į vieningą abiejų delegacijų poziciją pasirašomuose dokumentuose“, – pažymėjo jis.
Maskvos ir Kijevo derybininkai surengė kelis derybų ratus, kai V.Putinas užpuolė savo kaimynę.
Turkijoje šią savaitę įvyko pirmasis Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimas.
Rusijos naujienų agentūros pacitavo Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žodžius, kad pirmadienį planuojama tęsti derybas.
Kiek anksčiau sekmadienį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, jog Rusija nustojo skelbti „ultimatumus“ ir „atidžiai klauso mūsų pozicijų“.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusijos pozicija per derybas, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą, yra „fundamentaliai pasikeitusi“.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas V.Putinas šią savaitę kalbėjo, esą dialoge įvyko „kai kurių teigiamių poslinkių“ ir kad derybos vyksta beveik kasdien.
Rusija paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos kare su Ukraina
22:42 Atnaujinta 22:55
„The New York Times“ skelbia, kad Rusija paprašė Kinijos ginkluotės ir karinės paramos kare su Ukraina. Straipsnyje remiamasi neįvardintais JAV pareigūnais.
Rusija taip pat paprašė papildomos Kinijos ekonominės paramos, kad galėtų atsispirti sankcijoms, kurias jai paskelbė Vakarų valstybės ir kai kurios Azijos šalys.
JAV pareigūnai, nepanorę atskleisti būdų, kuriais buvo surinkta žvalgybos informacija apie Rusijos prašymus, nekonkretizavo, kokio tipo karinės įrangos norėtų gauti Maskva. Jie taip pat atsisakė atskleisti, kokia buvo Kinijos reakcija į prašymus.
Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą yra pasisakę apie Rusijos ir Kinijos partnerystės ryšius. Kinija atsisakė pasmerkti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir kol kas laikosi formalios neutralios laikysenos, tačiau Pekinas ne kartą kaltino NATO, kad jos „plėtra į rytus“ prisidėjo prie įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos augimo, kartojo Kremliaus nuogąstavimus dėl saugumo.
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas pirmadienį Romoje planuoja susitikti su Kinijos komunistų partijos vyriausiuoju diplomatu Yang Jiechi ir aptarti Kinijos vaidmenį susiklosčiusioje tarptautinėje situacijoje.
Bermudai sustabdė šimtų Rusijos lėktuvų licencijų galiojimą
20:13
Bermudai pranešė, kad dėl Maskvai taikomų tarptautinių sankcijų sustabdė šioje Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijoje licencijuotų Rusijos lėktuvų skrydžių sertifikatų galiojimą, o tai gali paveikti šimtus Rusijos komercinių orlaivių.
Manoma, kad Bermuduose, mokesčių rojumi laikomoje mažytėje teritorijoje, gali būti licencijuota daugiau kaip 700 Rusijos aviakompanijų naudojamų lėktuvų – didelė visų jų dalis.
„Tarptautinės sankcijos aviacijos sektoriui turėjo stiprų poveikį gebėjimui išlaikyti Bermudų orlaivių registre esančių Rusijos aviakompanijų lėktuvų naudojimo saugos priežiūrą“, – teigiama Bermudų civilinės aviacijos administracijos (BCAA) pareiškime.
Tai naujausias smūgis Rusijos komercinių oro linijų sektoriui, kuris jau ir taip kenčia nuo baudžiamųjų priemonių dėl šalies invazijos į Ukrainą.
Rusijos oro susisiekimo flagmanei „Aeroflot“ uždrausta skraidyti visos Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir Kanados oro erdvėje, todėl ji buvo priversta stabdyti skrydžius į šias šalis, o tarptautinės sankcijos uždraudė tiek „Airbus“, tiek ir „Boeing“ Rusijos aviakompanijoms tiekti lėktuvų atsargines dalis ir teikti techninės priežiūros paslaugas.
JAV pirmadienį surengs aukšto lygio derybas su Kinija dėl Rusijos karo Ukrainoje
19:23
Pirmadienį Romoje numatytos JAV ir Kinijos aukšto lygio delegacijų susitikimas, pranešė Baltieji rūmai, perspėję Pekiną, kad jis susidurs su rimtomis „pasekmėmis“, jei padės Rusijai išvengti sankcijų dėl karo Ukrainoje.
Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas ir Kinijos komunistų partijos vyriausiasis diplomatas Yang Jiechi „aptars dedamas pastangas valdyti konkurenciją tarp mūsų dviejų šalių ir aptars Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį regioniniam ir tarptautiniam saugumui“, sekmadienį pareiškime nurodė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne.
Pekinas atsisakė tiesiogiai pasmerkti Maskvą dėl invazijos nuo pat jos pradžios ir ne kartą kaltino NATO, kad jos „plėtra į rytus“ prisidėjo prie įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos augimo, kartojo Kremliaus nuogąstavimus dėl saugumo.
Savo ruožtu A.Sullivanas pabrėžė, kad Baltieji rūmai „atidžiai stebi“, ar Kinija teikia materialinę ar ekonominę paramą Rusijai, kad padėtų jai išvengti baudžiamųjų sankcijų poveikio.
„Mums tai kelia susirūpinimą, ir mes pranešėme Pekinui, kad nestovėsime nuošalyje ir neleisime jokiai šaliai kompensuoti Rusijai nuostolių, patirtų dėl ekonominių sankcijų“, – CNN laidoje sekmadienį kalbėjo jis.
A.Sullivanas sakė, kad, nors ir nenorėjo „išsakyti grasinimų“ pagrindinei JAV ekonominei varžovei Kinijai, „mes tiesiogiai, asmeniškai Pekinui pranešime, kad už didelio masto sankcijų apeidinėjimo pastangas tikrai bus pasekmių“.
Praėjusią savaitę Pekinas pareiškė, kad jo draugystė su Rusija išlieka „tvirta“, nepaisant tarptautinio Maskvos pasmerkimo, ir išreiškė pasirengimą padėti tarpininkauti karo nutraukimui.
Vokietijoje antikarinės demonstracijos pritraukė dešimtis tūkstančių žmonių
19:22
Sekmadienį dešimtys tūkstančių demonstrantų Vokietijos miestuose išėjo į gatves raginti taikos ir protestuoti prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, pranešė policija ir organizatoriai.
Prie Berlyno Brandenburgo vartų susirinko jūra žmonių su geltonai-mėlynai nudažytais plakatais su užrašais „Stop Putinui“ ir „Stop karui“, o policija paskaičiavo, kad ši protesto akcija sostinėje pritraukė nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. dalyvių.
Frankfurte solidarizuotis su ukrainiečiais susirinko apie 11 tūkst. žmonių, o mitingai, pasak policijos, vyko „taikiai ir be incidentų“. Demonstrantai mojavo Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavomis, skandavo „Stoppt den Krieg“ („Sustabdykite karą“), pranešė įvykio vietoje buvęs žurnalistas.
Spalvingos eitynės taip pat vyko Štutgarte, Leipcige ir Hamburge, kuriose dalyvavo ir jauni, ir pagyvenę žmonės, taip pat ir šeimos su vaikais.
Demonstracijas organizavo daugiau kaip 40 teisių gynimo organizacijų, bendruomenių, profesinių sąjungų ir religinių grupių. Anot organizatorių, visoje šalyje jos pritraukė apie 125 tūkst. žmonių.
Rašytiniame kreipimesi organizatoriai pasmerkė „vis žiauresnius“ išpuolius prieš civilius Ukrainoje ir gyrė rusų, protestuojančių prieš Kremliaus veiksmus, drąsą.
„Kartu raginame Vladimirą Putiną nedelsiant nutraukti išpuolius, pasitraukti iš Ukrainos ir atkurti jos teritorinį vientisumą“, – pažymima kreipimesi.
Rusijoje suimta 14 tūkst. žmonių
14:44
Nepriklausomos žmogaus teisių institucijos duomenimis, nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusijoje dėl dalyvavimo antikariniuose protestuose suimta daugiau kaip 14 000 žmonių.
Kaip rašo „The Guardian“, šie protestai buvo surengti 112-oje Rusijos miestų.
Popiežius Pranciškus: „žudynės“ Ukrainoje privalo liautis
14:00
Popiežius Pranciškus paragino nutraukti „žudynes“ ir „nepriimtiną ginkluotą puolimą“ Ukrainoje, į kurią praėjusį mėnesį įsiveržė Rusija.
Kalbėdamas po sekmadienio „Viešpaties angelo“ maldos Vatikane jis pasmerkė „barbarišką“ vaikų ir civilių žudymą ir pridūrė: „Dievo vardu... sustabdykite šias žudynes“.
Turkija prašo Maskvos pagalbos evakuoti jos piliečius iš Mariupolio
13:53 Atnaujinta 14:02
Turkija paprašė Rusijos padėti evakuoti Turkijos piliečius, įstrigusius apgultame Mariupolio mieste pietų Ukrainoje, sekmadienį žurnalistams sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
„Kalbėjomės su juo (Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu) ir paprašėme jo pagalbos evakuojant mūsų piliečius iš Mariupolio“, – sakė M.Cavusoglu.
Šeštadienį Ukraina pranešė, kad Mariupolį apsupusios Rusijos pajėgos apšaudė miesto mečetę, kurioje buvo pasislėpę apie 80 civilių, įskaitant kelis Turkijos piliečius.
Užsienio reikalų ministras sakė, kad mečetės imamas „nepatvirtino“ šių pranešimų.
„Jis sakė, kad teritorija buvo apšaudyta raketomis ir sviediniais“, – nurodė turkų URM vadovas.
M.Cavusoglu komentarai yra pirmoji oficiali Ankaros reakcija į incidentą.
Daug dienų vykdomą Mariupolio uostamiesčio apgultį Ukraina vadina „humanitarine katastrofa“; per 12 dienų žuvo daugiau kaip 1 500 civilių gyventojų.
Vietos turkų bendruomenės pareigūnas šeštadienį paneigė, kad mečetė buvo rusų taikinys.
M.Cavusoglu sakė, kad turkų valdžios institucijos „prarado ryšį“ su Turkijos piliečiais Mariupolyje „po to, kai sugriuvo visa infrastruktūra“.
Ankara pasidalijo informacija su Rusija ir „išsiuntė į regioną savo autobusų, tačiau jie negali įvažiuoti į miesto vidų“, pridūrė ministras.
Ankara pirmą kartą patvirtino, kad mečetėje buvo Turkijos piliečių, tačiau nenurodė jų skaičiaus.
„Mes remiame Ukrainos teritorinį vientisumą, tačiau humanitariniais tikslais turime bendradarbiauti su abiem veikėjais“, – sakė M.Cavusoglu.
