Pasaulio reakcija: Vokietija žada atsisakyti Rusijos naftos importo, V.Putinas neatrodo pasirengęs nutraukti karą

Sekmadienio pasaulio reakcijas į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje skaitykite čia.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį patvirtino sprendimą skirti dar 200 mln. dolerių vertės (daugiau kaip 183 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, Rusijai plečiant bombardavimus ir niokojant civiles teritorijas.

Vašingtonas vasario 26 dieną patvirtino sprendimą pasiųsti Ukrainai 350 mln. dolerių (per 320 mln. eurų) vertės karinės įrangos. Šis paketas yra didžiausias per JAV istoriją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vis emocingiau ragino padėti jo šaliai, užpultai Rusijos vasario 24 dieną. Jis pagalbos prašė iš Vašingtono, Europos Sąjungos ir NATO.

Memorandume JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui J.Bidenas nurodė išskirti „iki 200 mln. dolerių bendros vertės gynybos priemonių ir Gynybos departamento paslaugų, taip pat [užtikrinti] karinį apmokymą ir treniruotes, siekiant suteikti paramą Ukrainai“.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad jos pajėgos gali pradėti taikytis į Vakarų ginkluotės siuntas Ukrainoje. Anot Maskvos, ginklus gabenančios kolonos būtų „teisėti taikiniai“.

Ketvirtadienį JAV Gynybos departamentas atmetė siūlymus pasiųsti Ukrainai kai kurių NATO šalių turimus sovietinės gamybos naikintuvus per vieną Amerikos karinę bazę Vokietijoje. Pentagonas argumentavo, kad Kijevo pastangos atremti Rusijos invaziją būtų geriau remiamos tiekiant antžemines ginkluotės sistemas.

Vašingtonas praeitą rudenį leido perduoti Ukrainai 60 mln. dolerių (55 mln. eurų) vertės karinę pagalbą, o gruodį buvo nutarta perduoti Kijevui daugiau ginkluotės ir amunicijos, kurios vertė – 200 mln. dolerių.

J.Bidenas atmetė JAV pajėgų karinių veiksmų Ukrainoje galimybę ir perspėjo, kad NATO tiesioginis įsitraukimas į konfliktą su branduolinių ginklų turinčia Rusija vestų prie „Trečiojo pasaulinio karo“.

Europos Sąjungos lyderiai savo ruožtu siekė dvigubai padidinti karinės pagalbos Ukrainai finansavimą, skirdami dar 500 mln. eurų.

Vaizdo įraše, nufilmuotame prie prezidentūros Kyjive, V.Zelenskis ragino ES „daryti daugiau“, kad padėtų jo šaliai.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios dvasininkai Nyderlandų mieste Amsterdame šeštadienį paskelbė atsiskiriantys nuo Maskvos patriarchato, sulaukę grasinimų dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Šios bendruomenės tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad surengę pasitarimą „dvasininkai pranešė, jog jie nebegali veikti kaip Maskvos patriarchato dalis ir suteikti dvasiškai saugią aplinką mūsų tikintiesiems“.

Amsterdamo Miros Šv. Mikalojaus parapijos keturi dvasininkai priėmė šį sprendimą „sunkia širdimi“, sakoma pranešime.

Jie paprašė Hagoje reziduojančio Rusijos Ortodoksų Bažnyčios arkivyskupo Jelisejaus suteikti kanoninį atskyrimą. Taip pat buvo išsiųstas prašymas leisti prisijungti prie Konstantinopolio Ortodoksų Bažnyčios.

Anksčiau paskelbtame pranešime šios bažnyčios dvasininkai nurodė nebeminėsiantys Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarcho Kirilo vardo savo liturgijoje, nes jis palaiko Maskvos įsiveržimą į Ukrainą.

Vasario 27 dieną sakydamas pamokslą patriarchas Maskvos priešininkus Ukrainoje vadino „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.

Ankstesnis Amsterdamo bažnyčios sprendimas paskatino arkivyskupą Jelisejų neplanuotai apsilankyti jos mišiose. Arkivyskupas tąsyk pareiškė, kad Maskva atidžiai stebi dvasininkų veiksmus.

Amsterdamo dvasininkai sakė, kad jaučia arkivyskupo ir Rusijos valstybės spaudimą išsižadėti savo pozicijos.

Amsterdamo rusų stačiatikių dvasininkai – ne vieninteliai, išreiškę prieštaravimų dėl Maskvos patriarcho pozicijos.

Ukrainoje kai kurie rusų ortodoksų dvasininkai smerkė Maskvos patriarchato nuostatą nuo pat invazijos pradžios.

Tuo metu Paryžiaus metropolitas Jeanas de Doubna, vadovaujantis apie 60 rusų stačiatikių parapijų Vakarų Europoje, trečiadienį paskelbtu atviru laišku išreiškė palaikymą Ukrainai.

Jis taip pat ragino patriarchą Kirilą įsikišti, kad būtų sustabdytas „kraujo liejimas“.

Estija nuo vasario 27-osios iki kovo 11-osios sulaukė 16 136 Ukrainos piliečių ir jų šeimų narių, pabėgusių nuo jų šalį krečiančio karo, pranešė Policijos ir sienų apsaugos departamentas.

Departamento duomenimis, tarp atvykėlių yra mažiausiai 5677 vaikai. Nurodoma, kad 4091 pabėgėlis į Estiją atvyko tranzitu.

Tarp atvykėlių esama Ukrainos piliečių, iki vasario 24-ąją Rusijos pradėtos invazijos į jų šalį turėjusių teisę būti Estijoje.

Penktadienį į Estiją atvyko 1871 Ukrainos pilietis ir jų šeimų nariai, įskaitant 724 vaikus. Iš šių asmenų 615 planuoja išvykti į kitas šalis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį per pokalbį telefonu su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais kaltino Ukrainos kariuomenę vykdant „akivaizdžius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“, tačiau Paryžius šiuos jo pareiškimus griežtai atmetė. 

„Vladimiras Putinas informavo juos apie realią padėtį“ Ukrainoje, nurodė Kremliaus spaudos tarnyba išplatintame pranešime. 

„Visų pirma buvo pateikta daug faktų apie Ukrainos saugumo pajėgų vykdomus šiurkščiausius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“, – rašoma pranešime.

V.Putinas tvirtino, kad Ukrainos kariuomenė vykdo „neteisminius susidorojimus su nepritariančiaisiais, ima taikius gyventojus įkaitais ir naudojasi jais kaip gyvaisiais skydais, dislokuoja sunkiąją ginkluotę gyvenamuosiuose rajonuose, šalia ligoninių, mokyklų ir vaikų darželių“.

„Tuo pat metu nacionalistų batalionai sistemingai žlugdo gyventojų gelbėjimo operacijas, baugina evakuotis bandančius taikius gyventojus“, – tvirtino Kremlius. 

Anot jo, V.Putinas paragino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą spausti Kyjivą nutraukti šiuos „nusikalstamus veiksmus“.   

V.Putinas taip pat informavo E.Macroną ir O.Scholzą apie derybas tarp Rusijos ir Ukrainos atstovų. 

„Šiame kontekste trijų šalių lyderiai aptarė tam tikrus klausimus, susijusius su rengiamais susitarimais dėl gerai žinomų Rusijos reikalavimų įgyvendinimo“, – nurodė Kremlius, tačiau jokių detalių nepateikė. 

„Melas“

Tačiau Eliziejaus rūmai vėliau savo pranešime apkaltino Rusijos lyderį „melu“ dėl jo pareiškimų, esą Ukrainos pajėgos sistemingai pažeidinėja žmogaus teises ir naudojasi civiliais „kaip gyvaisiais skydais“.

Per 75 minutes trukusį pokalbį E.Macronas, O.Scholzas ir V.Putinas daugiausiai dėmesio skyrė Prancūzijos ir Vokietijos raginimams nedelsiant paskelbti paliaubas ir ieškoti diplomatinio sprendinio, sakė šaltiniai prancūzų ir vokiečių lyderių biuruose.

E.Macronas sakė V.Putinui, kad „Rusijos kariuomenės vykdomi pažeidimai privalo liautis“, sakė vienas šaltinis. Prancūzijos vadovas perspėjo, kad kai kurie Rusijos pajėgų veiksmai gali būti vertinami kaip karo nusikaltimai.

Pasak šaltinių, abu Europos lyderiai prieš šį pokalbį atskirai pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis prašė jų spausti V.Putiną sustabdyti kautynes.

Vėliau E.Macronas ir O.Scholzas paragino V.Putiną nutraukti jau kelias dienas besitęsiančią pražūtingą Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apsiaustį, po trišalių derybų telefonu pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Mariupolyje „padėtis labai sudėtinga ir netoleruojama žmogišku požiūriu“, sakė vienas šaltinis Eliziejaus rūmuose. Jis pažymėjo, kad derybos su Rusijos lyderiu buvo „labai atviros ir sudėtingos“.

„Vienintelis sprendimas, kurį turi priimti prezidentas Putinas – atšaukti šią apsiaustį“, – pridūrė šaltinis.

Tūkstančiai turistų iš Rusijos yra įstrigę Tailando pajūrio kurortuose dėl sankcijų, kurios Maskvai buvo įvestos dėl karo Ukrainoje, šeštadienį pranešė pareigūnai.

Daugelis jų negali apmokėti sąskaitų ir sugrįžti namo dėl ekonominių sankcijų ir atšauktų skrydžių.

Tailando turizmo valdybos vadovas Yuthasakas Supasornas sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad Pukete, Surat Tanyje, Krabyje ir Patajoje įstrigę apie 6,5 tūkst. rusų turistų.

Yuthasakas Supasornas sakė, kad šiose keturiose provincijose, garsėjančiose populiariais pajūrio kurortais, taip pat yra įstrigę apie 1000 ukrainiečių.

Ukrainos prezidentui ir parlamentui pranešus apie šalies pietuose esančio Melitopolio miesto mero pagrobimą, Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis ragina Europos savivaldos atstovus reaguoti į šį įvykį bei nutraukti bendradarbiavimą su Rusijos savivaldą. 

Melitopolis yra Kėdainių miestas–partneris. 

„Demokratiškai išrinkto miesto vadovo pagrobimas Europos žemėje dėl atsisakymo kolaboruoti – tai terorizmo aktas ne tik prieš Melitopolio, Ukrainos, bet ir prieš visos Europos savivaldą. Kviečiu Europos miestų ir regionų atstovus reaguoti į šį precedento neturintį aktą, išreiškiant solidarumą su šio miesto meru ir jo gyventojais. Kviečiu taip pat nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su Rusijos savivalda“, – Kėdainių rajono savivaldybės tarybos bei gyventojų vardu kreipėsi V.Tamulis. 

Europos Sąjungos Regionų komiteto bei Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso nariams adresuotame kreipimesi Kėdainių rajono meras taip pat kviečia Europos savivaldos atstovus raginti savo šalių vyriausybes reikalauti Melitopolio mero išlaisvinimo. 

„Kviečiu raginti savo vyriausybes panaudoti visus svertus reikalaujant, kad Melitopolio meras būtų nedelsiant išlaisvintas. Taip pat raginu ieškoti būdų pateikti praktinę pagalbą Melitopolio žmonėms, kurie, rizikuodami gyvybe, protestuoja prieš okupantus, išeina į gatves prieš ginkluotus užpuolikus su Ukrainos vėliavomis, gindami savo teisę gyventi laisvoje, demokratinėje ir europietiškoje Ukrainoje“, – teigia V. Tamulis. 

Ukrainos prezidentūros ir parlamento teigimu, merą Ivaną Fedorovą penktadienį pagrobė Melitopolį – Ukrainos pietinį miestą, esantį pusiaukelėje tarp Mariupolio ir Chersono – okupavę Rusijos kariai, nes jis „atsisakė bendradarbiauti su priešu“.

Ukrainos parlamentas pranešė, kad meras buvo pagrobtas jam miesto krizių centre sprendžiant aprūpinimo klausimus.

Iki vasario 24 dieną prasidėjusio Rusijos įsiveržimo Melitopolyje gyveno šiek tiek daugiau nei 150 tūkst. žmonių.

Izraelis šeštadienį paneigė pranešimus, esą ragino Kyjivą sutikti su Rusijos iškeltomis sąlygomis,  žydų valstybei bandant tarpininkauti pastangoms nutraukti karą Ukrainoje.

Izraeliečių žiniasklaida penktadienį pranešė, kad vienas ukrainiečių aukšto rango pareigūnas apkaltino ministrą pirmininką Naftali Bennettą, esą jis atlieka „pašto dėžutės“, per kurią Rusija perduoda savo reikalavimus, vaidmenį.  

Pasak kairiosios pakraipos dienraščio „Haaretz“, neįvardytas pareigūnas sakė, kad N.Bennettas telefonu ragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „sutikti su Rusijos pozicija“ ir kapituliuoti.

„Šis pranešimas yra ne tik netikslus, bet ir akivaizdžiai melagingas“, – šeštadienį naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime nurodė N.Bennetto biuro aukšto rango pareigūnas.

„Premjeras N.Bennettas tikrai nepatarinėjo prezidentui V.Zelenskiui pritarti kažkokiam susitarimui su V.Putinu. Negalėtume to daryti, nes Izraeliui nebuvo pateiktas joks susitarimas“, – sakė pareigūnas.

„N.Bennettas tikrai nenurodinėjo V.Zelenskiui, kaip elgtis, ir neketina to daryti“, – pridūrė jis. 

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, N.Bennettas vengė aiškiai pasmerkti invaziją, akcentuodamas tvirtus Izraelio ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu.

Žydų valstybė nusiuntė Ukrainai humanitarinės pagalbos, o N.Bennetas, prieš savaitę lankęsis Kremliuje, pasisiūlė tarpininkauti deryboms tarp Maskvos ir Kijevo.  

Ukrainos ambasadorius Izraelyje Jevhenas Kornijčukas šią savaitę padėkojo N.Bennettui už jo tarpininkavimo pastangas. Vis tik ambasadorius išreiškė nusivylimą dėl to, kad Izraelis dar neuždegė žalios šviesos gynybinės įrangos, pirmiausia šalmų ir neperšaunamų liemenių, eksportui į Ukrainą. 

„Nežinau, kodėl šie žmonės [Izraelio pareigūnai] bijo parūpinti ukrainiečiams apsaugos priemonių“, – sakė J.Kornijčukas, užsidėdamas šalmą.

Pasak izraeliečių žiniasklaidos, N.Bennetas kelis kartus atmetė Kyjivo prašymą suteikti karinės pagalbos.

Izraelio užsienio reikalų ministro Yairo Lapido biuras pranešė, kad šeštadienį vakare jis išvyksta į Rumuniją ir Slovakiją aptarti su tų šalių aukšto rango pareigūnais karo Ukrainoje.

Čekija dėl senkančių pajėgumų paprašė kitų Europos Sąjungos valstybių priimti 50 tūkst. pabėgėlių iš karo draskomos Ukrainos, šeštadienį pranešė čekų priešgaisrinės tarnybos atstovė Pavla Jakoubkova.

„Mūsų absorbcijos pajėgumai beveik išnaudoti, – sakė P.Jakoubkova. – Prašome ES sudaryti sąlygas Čekijai visų pirma būti tranzito šalimi, o pabėgėlius priimti kitose valstybėse narėse.“

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Čekijoje jau užregistruota per 102 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių, pranešė ugniagesių atstovė.  

Ji pridūrė, kad tikrasis skaičius „neabejotinai siekia 200 tūkstančių“.

10,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje gyvena nemaža ukrainiečių bendruomenė, turinti apie 200 tūkst. narių. Dauguma šių žmonių dirba statybininkais, slaugytojais ar valytojais.

„Stengiamės užsitikrinti didesnius apgyvendinimo pajėgumus, tačiau pamažu artėjame prie padėties, kai pabėgėliams galėsime suteikti tik laikiną priebėgą“, – sakė P.Jakoubkova.

„Taigi, žmones teks apgyvendinti sporto klubuose, salėse ir panašiose vietose, kur jiems nebus patogu“, – pridūrė pareigūnė.

Nuo praėjusio mėnesio pabaigos, kai prasidėjo Rusijos invazija, į Vokietiją iš Ukrainos atvyko beveik 123 000 pabėgėlių.

Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministro teigimu, dėl to, kad pasienyje su Lenkija, iš kur atvyksta dauguma ukrainiečių pabėgėlių, nėra pasienio kontrolės, šis skaičius gali būti gerokai didesnis.

Vokietija kartu su savo sąjungininkais stengiasi iš Ukrainos pabėgusius žmones gabenti lėktuvais į tolimesnes šalis, kaimyninėms Ukrainos šalim stengiantis susitvarkyti su visais naujais atvykėliais iš karo krečiamos šalies.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock kartu su Moldovos kolega Kišiniove žurnalistams sakė, kad Vokietija priims 2 500 pabėgėlių iš Ukrainos, kurie šiuo metu yra Moldovoje.