Pasaulio reakcija: ES skirs 450 mln. eurų Ukrainai įsigyti ginklams, siųs naikintuvų, sutarė dėl SWIFT

Didžiosios Britanijos parlamente pirmadienį planuojama pristatyti įstatymo projektą, kuriuo po Rusijos invazijos į Ukrainą siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir sukčiavimui, rašo CNN.

Remiantis vyriausybės pareiškimu, tai padėtų teisėsaugai sekti korumpuotus oligarchus ir sukurti vadinamąjį „Užjūrio subjektų registrą“, kuriame užsieniečiai, turintys nuosavybės Jungtinėje Karalystėje, turėtų būti identifikuojami pagal vardą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

„Jungtinėje Karalystėje nėra vietos nešvariems pinigams. Sparčiau ir stipriau nuplėšiame fasadą, už kurio taip ilgai slėpėsi palaikantys V.Putino destrukcijos kampaniją“, – sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. 

Pirmadienį Australijos premjeras Scottas Morrisonas patvirtino, kad įsigaliojo šalies Rusijai pritaikytos finansinės sankcijos, nukreiptos prieš Vladimirą Putiną ir jo vyriausybės atstovus, rašo amerikiečių TV kanalo CNN interneto svetainė. 

„Nuo vidurnakčio įsigaliojo Australijos finansinės sankcijos ir kelionių draudimas Rusijos prezidentui ir nuolatiniams Rusijos saugumo tarybos nariams: užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, gynybos ministrui Sergejui Šoigu, premjerui Michailui Mišustinui ir vidaus reikalų ministrui Vladimirui Kolokolcevui“, – teigiama S.Morrisono biuro pareiškime. 

Australijos vyriausybė taip pat įsipareigojo Ukrainai tiekti letalinę ir neletalinę ginkluotę, medicinos reikmenis, finansinę paramą. Taip pat Australija skyrė 3 mln. JAV dolerių NATO paramos Ukrainai fondui.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjunga norėtų, jog Ukraina taptų Bendrijos nare.

„Jie yra vieni iš mūsų ir mes norime, kad jie būtų mūsų sudėtyje“, – kalbėjo ji interviu „Euronews“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje rašė, kad telefonu bendravo su Europos Komisijos pirmininke apie Ukrainos narystę Europos Sąjungoje bei sprendimus dėl Ukrainos gynybinių pajėgumų stiprinimo.

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Linda Thomas-Greenfield sakė, kad šios organizacijos Saugumo Taryba žengė svarbų žingsnį siekdama, kad būtų imtasi veiksmų dėl Rusijos atsakomybės už Ukrainos užpuolimą. 

L.Thomas-Greenfield pažymėjo, kad V.Putinas įvedė aukštą Rusijos branduolinių pajėgų parengties lygį nepaisant to, kad jis užpuolė į valstybę, neturinčią branduolinių ginklų.

Ji taip pat akcentavo, kad NATO nekelia grėsmės, gynybos aljansas nekovos Ukrainoje. 

JT Saugumo Taryboje bus balsuojama dėl rezoliucijos, kuri „privers Rusiją atsakyti už savo nepateisinamus veiksmus ir JT Chartijos pažeidimus“.

„Esame sunerimę dėl gausėjančių pranešimų apie civilių aukas, vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kad Rusijos pajėgos į Ukrainą gabena išskirtinai letalinę ginkluotę, ir dėl civilinių objektų, tokių kaip rezidencijos, mokyklos ir ligoninės, naikinimo“, – sakė JAV ambasadorė JT.

Jungtinės Valstijos sekmadienį paragino savo piliečius Rusijoje apsvarstyti galimybę nedelsiant išvykti iš šalies, komercinėms linijoms atšaukus skrydžius, o Europai uždarius savo oro erdvę Rusijos vežėjams dėl Maskvos invazijos Ukrainoje.

„Oro linijų, atšaukiančių skrydžius iš ir į Rusiją, auga, o gausus kieks šalių uždarė savo oro erdvę Rusijos vežėjams“, – pranešime nurodė JAV ambasada Maskvoje.

Ji paragino JAV piliečius „apsvarstyti galimybę išvykti iš Rusijos nedelsiant, kol tam dar yra komercinių galimybių“.

Ambasada taip pat nurodo nekeičianti rekomendacijų ketinantiems keliauti į Rusiją. Ji sausį yra įvedusi ketvirtojo lygio perspėjimą nevykti į Rusiją.

Anksčiau sekmadienį ES nusprendė uždaryti savo oro erdvę Rusijos lėktuvams, tą taip pat padarė Kanada ir Jungtinė Karalystė.

Atsakydama į tai, Rusija taip pat uždaro oro erdvę įvairiems vežėjams iš Europos.

Rusijos „Aeroflot“ sekmadienį pranešė stabdanti visus skrydžius į Europą.

Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassisas sekmadienį pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog neutrali Šveicarija pirmadienį paseks Europos Sąjungos (ES) pavyzdžiu, pritaikydama sankcijas Rusijai ir įšaldydama Rusijos turtą šioje Alpių šalyje.

I.Cassisas, duodamas interviu visuomeninei televizijai RTS, sakė, kad pirmadienį susirinks septynių narių Federalinė taryba, kad įvertintų finansų ir ekonomikos departamentų rekomendacijas.

Paklaustas, ar Šveicarija, kuri yra svarbus finansų bei prekybos žaliavomis centras, paseks ES pavyzdžiu ir įšaldys Rusijos turtą, jis atsakė: „Labai tikėtina, kad vyriausybė rytoj priims tokį sprendimą, tačiau aš negaliu kalbėti apie  sprendimus, kurie dar nepriimti“.

Šveicarijos prezidentas pridūrė, kad jo šalies neutralumas turi būti išsaugotas, ji yra pasirengusi siūlyti savo  diplomatines paslaugas, jei Ukrainos ir Rusijos atstovų derybos Baltarusijos pasienyje nebus sėkmingos.

Pirmąją Rusijos plataus masto karinės agresijos prieš Ukrainą dieną Šveicarija ketvirtadienį nusprendė netaikyti sankcijų Rusijai, panašių į Vakarų šalių išvakarėse patvirtintas, tačiau ėmėsi priemonių užkirsti kelią galimybei apeiti ES sankcijas per Šveicariją. Į atitinkamą Šveicarijos vyriausybės dekretą buvo įtrauktas sąrašas Rusijos piliečių ir įmonių, su kuriomis Šveicarijos finansininkai negalės atlikti naujų sandorių.

Jungtinių Tautų (JT). Saugumo Taryba sekmadienį balsavimu pritarė pasiūlymui sušaukti neeilinę Generalinės Asamblėjos sesiją, skirtą aptarti Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Posėdis bus sušauktas pirmadienį, o jame visi 193 pasaulinės organizacijos nariai turės galimybę pareikšti savo nuomonę apie invaziją.

Rusija balsavo prieš rezoliuciją, tačiau pagal JT nuostatas ji neturėjo veto teisės.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį „peržengia dar vieną ribą“ ir rodo, kad puolimas Ukrainoje vyksta ne taip, kaip buvo planuota, sekmadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.

„Jo [V.Putino] megalomanijos pakurstytą greitos invazijos į Ukrainą viziją sustabdė drąsūs ir ryžtingi Ukrainos veiksmai“, – visuomeniniam transliuotojui ZDF pareiškė ministrė.

Kiek anksčiau sekmadienį V. Putinas įsakė savo pajėgų vadams padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį, apkaltindamas Vakarų šalis „nedraugišku“ žingsniu prieš jo šalį dėl Maskvos įsiveržimo į Ukrainą.

„Reikėtų labai rimtai žiūrėti į V.Putiną ir jo pareiškimus ir jo nenuvertinti“, – kalbėjo Ch.Lambrecht, ragindama Vakarus išlikti „labai budriems“.

Baltieji rūmai jau pasmerkė V. Putino pareiškimą kaip „visiškai nepriimtiną“ ir bereikalingą eskalavimą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas taip pat pasmerkė pareiškimą kaip „pavojingą“ ir „neatsakingą“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakarą tviteryje dėkojo Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai.

„Nuolat palaikome ryšį su ištikimais draugais. Kalbėjausi su Gitanu Nausėda apie dabartinę karinę situaciją, tarptautines pastangas priversti agresorių elgtis taikiai bei Ukrainos narystę ES. Ačiū, Gitanai, už nuolatinę paramą“, – tviterio žinutėje rašė V.Zelenskis.

Danija leis savo piliečiams prisijungti prie tarptautinių brigadų, formuojamų kovai su Rusijos pajėgomis Ukrainoje, sekmadienį pranešė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.

„Tai pasirinkimas, kurį gali padaryti kiekvienas. Tai galioja visiems čia gyvenantiems ukrainiečiams, bet ir tiems, kurie mano, kad gali tiesiogiai prisidėti prie kovos,“ – sekmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo premjerė.

Nuo karo bėgantys ukrainiečiai stovi spūstyse link Lenkijos sienos

+5

„Iš pirmo žvilgsnio nematau nieko, kas teisiškai sutrukdytų kažkam vykti į Ukrainą dalyvauti konflikte Ukrainos pusėje“, – pridūrė ji.

Kiek anksčiau sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino užsieniečius atvykti į Ukrainos ambasadas visame pasaulyje ir užsiregistruoti į „tarptautinę savanorių brigadą“, kuri padėtų kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Jau anksčiau jis kvietė kovos patirties turinčius užsieniečius atvykti padėti ginti Ukrainą.

M.Frederiksen prisijungė prie 10 tūkst. žmonių, susirinkusių prie Rusijos ambasados Kopenhagoje pasmerkti invazijos.

„Rusija kelia grėsmę visiems mums ir visai Europai“, – kalbėjo premjerė susirinkusiesiems.

„Verkiame kartu su jumis“, – pridūrė ji, kreipdamasi į ukrainiečius.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba surengs neeilinį posėdį dėl besivystančios humanitarinės krizės Ukrainoje, kuria sukėlė Rusijos invaziją, sekmadienį pranešė diplomatai.

Susitikimas įvyks Niujorke pirmadienį, 15 val. vietos (22.00 val. Lietuvos) laiku, pranešė anonimiškumą norėjęs išsaugoti diplomatas.

Posėdį sušaukti paprašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, o jame dalyvaus ir JT humanitarinių reikalų ir pabėgėlių agentūrų atstovai.

Prancūzija taip pat paprašė, kad susitikime pasisakytų JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, pridūrė minėtas diplomatas.

Praėjusią savaitę JT Saugumo Taryba surengė tris susitikimus dėl Rusijos ir Ukrainos krizės.

Praėjus vos kelioms minutėms po antrojo susitikimo trečiadienį, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė išsiuntęs karius į Ukrainą.

Saugumo Taryba sekmadienio popietę balsuos dėl rezoliucijos, raginančios sušaukti neeilinę JT Generalinės Asamblėjos sesiją dėl Rusijos invazijos.

Rusija penktadienį vetavo Saugumo Tarybos rezoliuciją, smerkiančią Maskvos agresiją Ukrainoje. 

Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą „daugiau nei 7 mln. žmonių“ susidūrė su būtinybe palikti namus, sekmadienį teigė Pagalbos ir krizių valdymo eurokomisaras Janezas Lenarčičius.

„Esame liudininkai to, kas gali tapti didžiausia humanitarine krize mūsų Europos žemyne per daugelį, daugelį metų,“ – kalbėjo J.Lenarčičius spaudos konferencijoje po ES vidaus reikalų ministrų susitikimo, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skirtas pabėgėlių srautui iš Ukrainos.

„Šiuo metu numatomas pabėgėlių skaičius viršija 7 milijonus“, – teigė jis, bet perspėjo, kad JT pateikia tik „apytikslius įvertinimus“, nes dėl kovų neįmanoma suskaičiuoti tiksliai.

J.Lenarčičius pridūrė, kad, pasak JT, jei karas tęsis, „humanitariniu požiūriu jis palies apie 18 mln. ukrainiečių, nesvarbu, ar tai būtų Ukraina, ar kaimyninės šalys“.

Pareigūnas pridūrė, kad „skaičiai yra dideli, todėl [blokas] turi pasiruošti tokiai ekstremaliajai situacijai, kokios dar nebuvo istorijoje“.

Europos Sąjungos (ES) ministrai sekmadienį tariasi dėl būdų, kaip suderinti šimtų tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, priėmimą bloke, ir ypač kaip taikyti laikinosios apsaugos statusą.

„Turime apsvarstyti, kokį statusą galime suteikti žmonėms, kurie šiomis sudėtingomis sąlygomis bėga iš Ukrainos teritorijos,“ – sekmadienį atvykęs į derybas kalbėjo Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Paramos Ukrainai lietuvių konvojus

+1

Jungtinių Tautų duomenimis, iš Ukrainos į kaimynines šalis pasitraukė apie 368 tūkst. žmonių ir šis skaičius nuolat auga. Daugiausia jų patraukė į Lenkiją.

ES turi užtikrinti, kad atvykėliais būtų „kaip įmanoma geriau“ pasirūpinta, o jau tada turėtų būti svarstomas laikinosios apsaugos statuso taikymas, pažymėjo D.Darmaninas, kurio šalis rotacijos tvarka pirmininkauja ES.

Laikinosios apsaugos statusas ES patvirtintas nuo 2001 metų, kuomet atitinkama direktyva buvo patvirtinta atsižvelgiant į pabėgėlių srautus, susidariusius po buvusią Jugoslaviją sukrėtusių konfliktų. Visgi direktyva dar niekada nebuvo pritaikyta praktikoje.

ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pareiškė raginsianti susitikime dalyvaujančius ES ministrus pritaikyti minėtą statusą ukrainiečiams.

„Tai yra tinkamas laikas pasinaudoti Laikinosios apsaugos direktyva“, – pažymėjo ji.

Belgijos prieglobsčio ir migracijos ministras Sammy Mahdi pareiškė, jog jo šalis sieks, kad būtų pritaikyta Laikinosios apsaugos direktyva.

Šis žingsnis padėtų „užtikrinti, kad žmonės, kurie bėga iš Ukrainos, gautų visą reikalingą apsaugą“, pažymėjo jis.

„Jiems reikia padėti“, – kalbėjo S.Mahdi.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pabrėžė būtinybę reaguoti nedelsiant.

„Dabar svarbiausia rasti nebiurokratinių sprendimų, kad žmonės kuo greičiau atsidurtų saugioje vietoje“, – kalbėjo ji.

Vienas iš variantų galėtų būti „labai netradicinis leidimas patekti į bloką, pavyzdžiui, be vizų“, mano ji.

Pagal Ukrainos ir ES bendradarbiavimo sutartis ukrainiečiams nereikia vizų vykstant poilsinių ar verslo kelionių į ES Šengeno zoną, kai viešnagė trunka iki trijų mėnesių.

Visgi, baiminantis, kad karas Ukrainoje gali užsitęsti kelis mėnesius ar net metus, reikia sprendimo, kuris galiotų pasibaigus trijų mėnesių terminui.

Taip pat gali prireikti Ukrainos pabėgėliams suteikti legalią galimybę dirbti.

N. Faeser teigimu, šiuo metu ES daugiausia dėmesio skiria tam, kaip padėti su Ukraina besiribojančioms ES šalims, o ne kaip paskirstyti bėgančius ukrainiečius 27-iose bloko narėse.

Jungtinės Karalystės energetikos milžinė BP sekmadienį pranešė, kad parduos beveik 20 proc. turimų „Rosneft“ akcijų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

BP vadovas Bernardas Looney taip pat paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos naftos kompanijos valdybos.

B.Looney buvo vienas iš dviejų BP deleguotų „Rosneft“ vadovų nuo 2020. Kitas atstovas Bobas Dudley taip pat atsistatydino iš pareigų Rusijos įmonė, pranešė BP

„Rusijos ataka prieš Ukrainą yra agresijos aktas, turintis tragiškų pasekmių visame regione“, – sakė BP valdybos pirmininkas Helge Lundas.

„BP veikė Rusijoje daugiau nei 30 metų kartu su puikiais Rusijos kolegomis“, – pridūrė jis.

„Tačiau dabartiniai kariniai veiksmai signalizuoja apie esminius pokyčius“, – kalbėjo verslininkas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sekmadienį paragino sukurti saugų koridorių per Lenkiją, kuriuo Ukrainai būtų tiekiama būtiniausia medicininė pagalba, ir perspėjo, kad Ukrainos ligoninėse pavojingai trūksta deguonies atsargų.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas ir organizacijos Europos regiono direktorius Hansas Kluge pabrėžė, kad deguonies atsargos Ukrainoje „artėja prie labai pavojingos ribos“ ir kad dauguma ligoninių gali išeikvoti jas per artimiausias 24 valandas, todėl kyla pavojus tūkstančių žmonių gyvybėms.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas

„Būtina užtikrinti, kad gyvybę gelbstinčios medicinos priemonės, įskaitant deguonį, pasiektų tuos, kuriems jų reikia“, – sakoma bendrame pareiškime, išplatintame ketvirtąją Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą dieną.

Dėl Rusijos invazijos sukeltų trikdžių sunkvežimiai negalėjo gabenti deguonies iš gamyklų į ligonines, kuriose taip pat trūko elektros energijos. Be to, medicininio deguonies generatorių gamintojams trūksta ceolito – daugiausia importuojamo cheminio produkto.

Didėja susirūpinimas dėl gresiančios humanitarinės krizės Ukrainoje, šimtams tūkstančių jos gyventojų traukiantis į kaimynines valstybes arba įstrigus slėptuvėse.

Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija sekmadienį anonsavo savo valdytojų tarnybos posėdį, kuriame bus aptarti Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai, praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos kariai jėga perėmė Černobylio atominės elektrinės teritorijos kontrolę.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pranešime teigiama, kad pasitarimas šia tema įvyks trečiadienį  organizacijos būstinėje Vienoje.

2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus pastatytas milžiniškas naujas apsauginis gaubtas, kuriam buvo skirta 2,1 mlrd. eurų tarptautinių lėšų.

Ukraina turi keturias veikiančias branduolines jėgaines – iš viso 15 reaktorių, taip pat branduolinių atliekų saugyklų, tokių kaip Černobylio, todėl baiminamasi dėl galimų pasekmių, jei karinio konflikto metu jos būtų pažeistos.

Ukrainos valdžios institucijos skelbė, jog Rusijos kariams perėmus Černobylio AE uždarąją teritoriją, joje padidėjo radiacijos lygis, tačiau TATENA pareiškė, kad šis lygis tebėra žemas ir „nekelia jokio pavojaus“.

Kita vertus, TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi akcentavo „labai realią riziką, kad konflikto metu bus pažeisti radioaktyviųjų medžiagų įrenginiai, o tai gali turėti rimtų pasekmių žmonių sveikatai ir aplinkai“.

Černobylio AE, esančioje Ukrainos šiaurėje netoli sienos su Baltarusija, 130 km į šiaurę nuo Kijevo, 1986 metų balandžio 26-ąją įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa – atliekant saugos bandymą sprogo elektrinės 4-asis reaktorius. Tuomet pakilęs radioaktyvių dulkių debesis nuslinko virš Europos.

2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus pastatytas milžiniškas naujas apsauginis gaubtas, kuriam buvo skirta 2,1 mlrd. eurų tarptautinių lėšų. Šis statinys turi apsaugoti nuo tolesnio radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir dešimtmečiams užtikrinti Europos žmonių saugumą.

Švedija sekmadienį pranešė atsisakanti ankstesnių nuostatų neteikti ginklų ten, kur vyksta konfliktai, ir nusiųsianti karinės įrangos, įskaitant prieštankinių ginklų, į Ukrainą.

Sprendimas nusiųsti Ukrainai 135 tūkst. maisto davinių, 5 tūkst. šalmų, 5 tūkst. kūno šarvų ir 5 tūkst. vienkartinių prieštankinių paleidėjų yra pirmas kartas, kai Švedija siųs ginklus į ginkluotą konfliktą, nuo 1939 metų, kai Sovietų Sąjunga įsiveržė į Suomiją, sakė šalies ministrė pirmininkė Magdalena Andersson.

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog pirmadienį bus svarstomas naujas sankcijų paketas Rusijai, o jos bus „labai skausmingos“.

„Rytoj numatatytas neeilinis ES energetikos ministrų susitikimas. Jo darbotvarkėje – ES ir Ukrainos energetinis saugumas, Ukrainos energetikos sistemos sinchronizavimas su mūsų tinklais bei sankcijos“, – tviteryje parašė K.Simson.

Naują sankcijų paketą ji pavadino „labai skausmingu“ Rusijai, o planuojamą Ukrainos energetikos sistemos sinchronizavimą su ES – pagreitinto pobūdžio.

Europos Sąjunga sekmadienį paskelbė naujų plačių sankcijų Rusijai dėl pastarosios įsiveržimo į Ukrainą, uždarydama savo oro erdvę Rusijos oro vežėjams ir uždrausdama valstybinės žiniasklaidos priemonių transliacijas Bendrijoje.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen skelbdama šias priemones taip pat sakė, kad ES imasi beprecedenčio žingsnio finansuodama Ukrainos ginkluotės įsigijimus.

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen

„Įvesime apribojimų patiems svarbiausiems sektoriams – tai sustabdys jų [Rusijos] prekių eksportą, pradedant iškastiniu kuru, baigiant tabaku, mediena, cementu, geležimi ir plienu“, – žurnalistams Briuselyje sakė U.von der Leyen.

„Uždarome ES oro erdvę rusams: siūlome draudimą [įskristi] visiems Rusijai priklausantiems, įregistruotiems ir jos kontroliuojamiems lėktuvams. Šie lėktuvai nebegalės nusileisti, kilti arba kirsti ES teritoriją“, – nurodė ji.

EK vadovė pabrėžė, kad šis draudimas bus taikomas visiems lėktuvams.

„Mūsų oro erdvė bus uždaryta visiems rusų lėktuvams, įskaitant privačius oligarchų orlaivius“, – sakė ji.

Be to, bus įvesta suvaržymų Rusijos sąjungininkei Baltarusijai, padėjusiai Kremliui surengti invaziją į Ukrainą.

„Taip pat išplėsime suvaržymus Baltarusijos dvejopos paskirties prekių eksportui, kuriuos anksčiau įvedėme Rusijai“, – pridūrė U.von der Leyen.

EK vadovė pažymėjo, kad sankcijos taip pat bus taikomos Baltarusijos piliečiams, kurie, ES duomenimis, padeda Rusijai organizuoti Ukrainos puolimą.

„The Guardian“ rašo, kad, remiantis naujienų agentūros AP turimais duomenimis, sekmadienį protestai kilo 45-iuose Rusijos miestuose.

Protestų metu sulaikyt 1474 asmenys.

Suomijos vyriausybė sekmadienį nusprendė, kad Estija gali perduoti Ukrainai haubicų, anksčiau gautų iš Suomijos.

Ginkluotės perdavimui buvo reikalingas šalies, iš kurios šie ginklai buvo gauti, sutikimas.

Sprendimą paskelbė Suomijos gynybos ministras Antti Kaikkonenas.

2009 metais Estija iš Suomijos įsigijo 42 haubicas ir jų šaudmenų už 31 mln. tuomečių kronų (3 mln. eurų).

Suomija šias senas sovietines 122 mm kalibro haubicas D-30 buvo įsigijusi iš Vokietijos. Pastaroji jau yra davusi leidimą ginkluotės perdavimui.

Ispanija ir dar bent 15 Europos valstybių pranešė apie oro erdvės uždarymą Rusijai.

Apie tokį sprendimą Ispanijos Transporto ministerija paskelbė tviteryje.

Visoje Rusijoje, nuo Maskvos iki Sibiro, aktyvistai sekmadienį vėl surengė protestų prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, nors anksčiau kasdien dėl dalyvavimo protestuose buvo sulaikoma šimtai žmonių.

Demonstrantai laikė transparantus ir žygiavo miestų centrinėmis gatvėmis bei skandavo „Karui ne!“ Kiek anksčiau sekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu.

Tarptautinė įtampa yra smarkiai išaugusi dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, o naujausias V.Putino įsakymas neabejotinai dar labiau padidins nerimą dėl galimo atominio karo.

Protestai rengiami kasdien nuo pat ketvirtadienio, kai Rusija užpuolė Ukrainą, nepaisant to, kad Rusijos policija vaiko ir sulaiko protestuotojus.

Sekmadieniniai protestai buvo mažesnio masto nei ketvirtadienį, kuomet Maskvoje ir Sankt Peterburge į gatves išėjo tūkstančiais žmonių, tačiau tikrąjį protestų mastą sunkų įvertinti.

Sankt Peterburgo centre sekmadienį susirinko kelios dešimtys žmonių. Čia riaušių policija griebė vieną protestuotoją po kito ir grūdo į policijos furgonus, nors demonstracija buvo taiki ir nekilo jokių smurtinių incidentų.

Policijos vykdomus areštus fiksuojanti žmogaus teisių grupės „OVD-Info“ duomenimis, iki sekmadienio popietės policija 32 miestuose sulaikė mažiausiai 356 žmones, dalyvavusius demonstracijose prieš karą.

Belgija Ukrainai atsiųs kelis tūkstančius automatų, pranešė šalies ministras pirmininkas Alexander'as De Croo.

„Ukraina turi teisę gintis. Todėl mes papildomai atsiųsime 3 000 automatų ir 200 prieštankinių ginklų“, – sekmadienį tviteryje parašė jis.

Vokietijos geležinkelių operatorė pranešė, kad nuo sekmadienio siūlys nemokamas keliones traukiniais ukrainiečių pabėgėliams, plūstantiems į šalį iš Lenkijos.

Šiuo metu iš Lenkijos į Vokietiją kasdien kursuoja iki šešių traukinių, pranešė bendrovė „Deutsche Bahn“, tačiau ruošiasi „per trumpą laiką“ padidinti pajėgumus.

Sekmadienį kaimyninė Austrija taip pat paskelbė, kad jos valstybinė geležinkelių bendrovė OeBB siūlys nemokamas keliones nuo konflikto bėgantiems asmenims.

Austrų transporto ministrė Leonore Gewessler socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad susitarė su kompanija, jog „pabėgėliai ukrainiečiai galės naudotis OeBB traukiniais be bilietų“.

„Šiais laikais svarbu padėti greitai ir paprastai. Būtent tai mes ir darome“, – pabrėžė ministrė.

Ispanija sekmadienį paskelbė uždaranti savo oro erdvę Rusijos avialinijoms.

Kiek anksčiau apie tai pranešė kelios Europos šalys, sureagavusios į Maskvos invaziją į Ukraina.

„Ispanija uždarys savo oro erdvę Rusijos avialinijoms“, – tviteryje pranešė šalies Transporto ministerija ir pridūrė, kad sprendimas priimtas laikantis „Europos Sąjungos parengtų bendradarbiavimo gairių“.

Kanada sekmadienį uždarė oro erdvę Rusijos aviakompanijų lėktuvams, prisijungdama prie virtinės Europos valstybių paskelbtos tokios blokados, pranešė Kanados transporto ministras Omaras Alghabra.

„Nuo šiol Kanados oro erdvė uždaryta visiems Rusijos orlaivių valdytojams“, – tviteryje parašė jis.

Anksčiau sekmadienį tokius pat sprendimus, reaguodamos į Rusija karinę agresiją prieš Ukrainą, priėmė Italija, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Belgija, Danija, Islandija, Airija, Švedija, Vokietija, Ispanija.

Pirmoji tai padarė Jungtinė Karalystė – pirmąją Rusijos invazacijos į Ukrainą dieną, o netrukus britų pavyzdžiu pasekė Lenkija, Čekija, Bulgarija, Rumunija, Estija, Latvija, Lietuva.

Penktadienį JAV oro bendrovė „Delta Airlines“ sustabdė bendro kodo naudojimo susitarimą su didžiausia Rusijos aviakompanija - valstybės kontroliuojama „Aeroflot“, tačiau JAV transporto departamentas sprendimo dėl Rusijos aviakompanijų skrydžių uždraudimo kol kas nepaskelbė.

Berlyne sekmadienį surengtose solidarumo su Ukraina eitynėse sudalyvavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, pranešė policija.

Daugelis aktyvistų buvo apsirengę Ukrainos vėliavos spalvų (mėlynos ir geltonos) drabužiais.

Policijos duomenimis, dalyvių skaičius buvo „mažiausiai šešiaženklis“, nors eitynių organizatoriai pranešė, kad žmonių susirinko pusė milijono.

Nešini plakatais su tokiais užrašais kaip „Jokio Trečiojo pasaulinio karo“, „Sustabdykite žudiką“ ar „Berlynas – už 640 km nuo fronto linijos“, demonstrantai masiškai rinkosi prie Brandenburgo vartų – netoli didžiulės Rusijos ambasados Unter den Lindeno gatvėje.

„Man svarbu, kad Vokietija parodytų, kad ji pasisako už demokratiją Europoje“, – sakė į demonstraciją atvykęs 49 metų Hansas Georgas Kieleris.

Vyras pritarė Berlyno sprendimui pradėti tiekti ginkluotę Ukrainai, bet sakė manąs, kad „galėjome Ukrainai padėti labiau“.

Eitynėse taip pat dalyvavo 35 metų ukrainietė Valerija Moisejeva.

„Esu asmeniškai nusivylusi Rusija, nekenčiu Rusijos, nekenčiu visų rusų“, – sakė protestuotoja ir pridūrė, kad jos motina dabar sėdi rūsyje Kijeve, slėpdamasi nuo sprogimų.

Moteris sakė, kad turėjo dalyvauti demonstracijoje, nes „daugiau nieko negalėjo padaryti“.

Jungtinės Valstijos sekmadienį paskelbė su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis kovojančiai Ukrainai siunčiančios humanitarinės pagalbos už dar beveik 54 mln. JAV dolerių (47,9 mln. eurų).

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra sutelkusios dėmesį į „skubius humanitarinius Ukrainos poreikius, nes tai yra svarbi dalis mūsų atsako į Rusijos iš anksto suplanuotą, niekaip neišprovokuotą ir nepateisinamą puolimą“.

Naujoji pagalba bus teikiama per nevyriausybines organizacija (NVO) ir apims „aprūpinimą maistu, saugiu geriamuoju vandeniu, palapinėmis, skubiosios medicinos pagalbos priemonėmis, šiltais daiktais ir apsaugos priemonėmis“, pažymėjo jis.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra teigia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios ketvirtadienį iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau nei 368 tūkst. žmonių, o perkeltųjų šalies viduje, apytikriais vertinimais, yra daugiau kaip 160 tūkstančių.

Pasak A.Blinkeno, naujoji pagalba taip pat padės pagalbos grupėms palaikyti ryšį tarp karo atskirtų šeimų narių ir tai, „tikėtina, kai kuriais atvejais padės suvienyti šeimas“.

JAV valstybės sekretorius pagyrė Ukrainos kaimynines šalis, kad šios priima atvykstančius ukrainiečius, ir pažymėjo, kad „imamės veiksmų diplomatiniu lygiu, siekdami paremti jų pastangas išlaikyti savo sienas atviras ir padėti siekiantiesiems tarptautinės apsaugos“.

Nuo 2014 metų, kai Rusija pirmą kartą surengė invaziją į Ukrainą ir aneksavo Krymo pusiasalį, Jungtinės Valstijos jau suteikė Ukrainai pagalbos už beveik 405 mln. JAV dolerių (359,3 mln. eurų), nurodoma valstybės sekretoriaus pranešime.

Italija pervedė Ukrainos vyriausybei 110 mln. eurų, siekdama parodyti savo „solidarumą ir paramą“, tviteryje sekmadienį paskelbė užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio.

„Savo kolegai Dmytro Kulebai pranešiau, jog ką tik pasirašiau nutarimą, pagal kurį vyriausybei Kijeve nedelsiant pervedamas 110 mln. eurų mokėjimas siekiant parodyti Italijos solidarumą ir paramą žmonėms, su kuriais mus sieja broliški santykiai“, – parašė ministras.

Ilgesniame įraše socialiniame tinkle „Facebook“ jis parašė, kad Ukraina apsiausta ir intensyviai bombarduodama rusų, nors yra niekuo nekalta.

„Taika tai tikslas, kurio mes toliau siekiame kiekvieną dieną, ir į Rusijos ginklus atsakome sankcijomis“, – pažymėjo L.Di Maio.

„Europos Sąjunga ir visos jos sąjungininkės privalo veikti išvien“, – pridūrė jis. 

Latvijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį paragino šalies piliečius išvykti iš Baltarusijos.

URM savo pranešime atkreipia dėmesį į Baltarusijos vaidmenį Rusijos karo veiksmuose prieš Ukrainą, padidėjusį Rusijos ginkluotųjų pajėgų aktyvumą Baltarusijos teritorijoje, didelę riziką saugumui ir negalėjimą prognozuoti, kaip keisis padėtis artimiausioje ateityje.

Galimybės latviams Baltarusijoje suteikti konsulinę pagalbą yra ribotos, pažymi URM. Taip pat, pasak ministerijos, būtina atsižvelgti į tai, kad išvykimas iš Baltarusijos yra apsunkintas. 

Baltarusijoje esančius latvius ministerija ragina atsargiai elgtis viešose vietose, kur susirenka daug žmonių, ir susilaikyti nuo dalyvavimo masiniuose renginiuose.

Latvijos ambasados Minske veikla šiuo metu yra sustabdyta neribotam laikui. Konsulinė pagalba ir paslaugos ambasadoje neteikiamos.

Japonija prisijungs prie Vakarų valstybių, kurios siekia didinti spaudimą Maskvai dėl Kremliaus pradėtos invazijos į Ukrainą ir nusprendė tam tikrus Rusijos bankus atjungti nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, sekmadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas.

„Kalbant apie tai, ką šįryt paskelbė Vakarų valstybės, imamasi priemonių siekiant izoliuoti Rusiją nuo tarptautinės finansų sistemos ir pasaulio ekonomikos, be kita ko, pašalinant konkrečius Rusijos bankus iš SWIFT“, – pažymėjo Fumio Kishida.

„Vakarų valstybės paprašė Japonijos dalyvauti. Japonija prisijungs prie šios iniciatyvos“, – pridūrė jis.

Popiežius Pranciškus sekmadienį – ketvirtąją Rusijos invazijos į Ukrainą dieną – paragino nutraukti kovas šioje šalyje.

„Tenutyla ginklai, – pareiškė jis. – Dievas yra su mylinčiais taiką, o ne su tais, kurie naudoja smurtą.“

Pontifikas taip pat paragino „skubiai“ atverti humanitarinius koridorius, kad civiliai turėtų galimybę evakuotis iš puolamos šalies.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus

 „Galvoju apie pagyvenusius žmones, apie visus tuos, kurie šiuo metu ieško prieglobsčio, apie motinas, bėgančias su savo vaikais“, – sakė jis.

„Tai broliai ir seserys, kuriems būtina skubiai atverti humanitarinius koridorius ir kuriuos reikia priimti“, - kalbėjo pontifikas.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra skelbia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios ketvirtadienį iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau nei 368 tūkst. žmonių.

Daugelis vykstančiųjų į kaimynines šalis kirto sieną su Lenkija, kurios institucijos skelbia, kad nuo invazijos pradžios atvyko apie 156 tūkst. ukrainiečių.

Kiti taip pat bėga į Moldovą, Vengriją, Slovakiją ir Rumuniją.

Protestai prieš Maskvos inicijuotą ataką Ukrainoje, prie kurios prisideda ir Baltarusija, organizuojami visame pasaulyje.

Sekmadienį socialiniuose tinkluose pasirodė įrašai, kad prieš Rusijos ir Baltarusijos agresiją protestuoja ir patys baltarusiai.

Socialiniame tinkle „Twitter“ plinta vaizdo įrašas, kaip viena Minsko gatve einanti keliasdešimt žmonių grupelė rusiškai skanduoja „Karui-ne“, nedidelės kolonos priekyje einanti moteris mojuoja Ukrainos vėliava.

„Žmonės žygiuoja Minske. Reikia didžiulės drąsos protestuoti gatvėse atsižvelgiant į šį brutalų režimą. Pasaulis privalo pamatyti, kad mūsų žmonės yra prieš karą“, – rašė vaizdo įrašu pasidalijusi tviterio vartotoja Hanna Liubakova. 

Baltarusijoje šiandien vyksta referendumas dėl Konstitucijos pataisų. Pataisos numato nustatyti anksčiau A.Lukašenkos panaikintą dviejų penkerių metų trukmės prezidento kadencijų limitą, tačiau tokia tvarka būtų taikoma tik kitų prezidento rinkimų nugalėtojui.

Baltarusijos opozicionierė Svetlana Cichanouskaja taip pat pasidalino įrašų, kuriame matoma, kaip greičiausiai prie balsavimo apylinkės susirinkusi minia skanduoja „Karui – ne“.

Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas sekmadienį pasikalbėjo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie karą Ukrainoje, pranešė premjero kanceliarija.

Kiek anksčiau žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Izraelio lyderio tarpininkauti deryboms, kuriose būtų siekiama išspręsti krizę su Rusija.

„Ministras pirmininkas Naftali Bennettas šią popietę kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jie aptarė padėtį Ukrainoje“, – nurodė Izraelio vyriausybės kanceliarija itin trumpame pranešime, nepateikdama daugiau jokių detalių.

N.Bennettas savo viešuose komentaruose apie Rusijos invaziją iki šiol kalbėjo atsargiai. Jis yra išreiškęs paramą Ukrainos civiliams, bet nuo Rusijos pasmerkimo susilaikė.

Praėjusį penktadienį N.Benettas kalbėjosi telefonu su V.Zelenskiu.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra sekmadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios ketvirtadienį iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau nei 368 tūkst. žmonių.

„Bendras [ukrainiečių pabėgėlių] skaičius dabar siekia 368 tūkst. ir toliau auga“, – socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras, pridūręs, kad naujausi duomenys paremti „nacionalinių tarnybų pateikta informacija“.

Lenkijos pasieniečiai sekmadienį informavo, kad nuo invazijos pradžios į šalį iš Ukrainos atvyko daugiau kaip 156 tūkst. žmonių.

Pabėgėliai atvyksta automobiliais, traukiniais ir net pėsčiomis. Neturinčiais kur eiti pasirūpina savanoriai – nevyriausybinių organizacijų nariai ir privatūs asmenys.

Ukrainiečiai taip pat bėga į Moldovą, Vengriją, Slovakiją ir Rumuniją.

Vokietija skiria 100 mlrd. eurų specialiajam savo ginkluotųjų pajėgų fondui ir tokiu būdu didina savo išlaidas gynybai iki daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), sekmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Per specialųjį Bundestago posėdį Berlyne kancleris pažymėjo, jog yra aišku, kad „mums reikia kur kas daugiau investuoti į mūsų šalies saugumą, kad būtų galima apginti mūsų laisvę ir mūsų demokratiją“.

Vokietija yra sulaukusi kritikos už tai, kad nepakankamai investuoja į savo gynybą ir daro nepakankamai reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą.

Šeštadienį vakare Vokietijos vyriausybė paskelbė pasiųsianti Ukrainai ginklų ir kitų atsargų, siekdama padėti ukrainiečių kariams kovoti su į šalį įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss sekmadienį pareiškė, kad negali būti jokių derybų su Rusija dėl Ukrainos, kol Maskva nepatrauks pajėgų iš Ukrainos teritorijos.

L.Trus taip pat pareiškė, kad Londonas suformavo Rusijos oligarchų „taikinių sąrašą“ – esą kas kelias savaites vyriausybė taikysis į jų privačius lėktuvus, nekilnojamajį ir kitą turtą. Jos teigimu, karas Ukrainoje gali užsitęsti.

„Jei Rusija rimtai nusiteikusi derėtis, ji turi patraukti savo pajėgas iš Ukrainos. Ji negali derėtis prispaudusi ginklus prie ukrainiečių galvų. Tad, jei atvirai, netikiu tokiomis vadinamosiomis pastangomis derėtis“, – sakė L.Truss.

Strateginių finansų ekspertas, buvęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius 15min sekmadienį pakomentavo naujų Vakarų paskelbtų sankcijų Rusijai poveikį:

„Rusijos finansinės sistemos atjungimas nuo SWIFT visų pirma yra simboliškai svarbus vakarų pasaulio vienybės žingsnis. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šis atjungimas nuo SWIFT yra dalinis ir palies tik tam tikrus Rusijos bankus.

Finansinių institucijų sąrašas kol kas nepaskelbtas, todėl labai sunku vertinti praktines šios sankcijos pasekmes. Trumpai tariant – tai geriau nei nieko, tačiau reikia aiškumo kokia bus šio ribojimo apimtis, kad įvertinti tikrąją žalą Rusijos ekonomikai.

Svarbu ir tai, kad dedamos pastangos paralyžiuoti Rusijos Centrinio banko rezervų užsienio valiuta pardavimą finansų rinkose. Ši priemonė tikrai turės pasekmių Rusijai“.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Mantas Zalatorius

Rusijos opozicionierius ir judėjimo „Atviroji Rusija“ įkūrėjas Michailas Chodorkovskis sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo mintimis apie tai, ką iš tikrųjų gina Ukraina.

Klausydamasis legendinio Rusijos bardo Vladimiro Vysockio senos dainos apie tai, kaip per Ukrainą žygiuoja Rusijos kariai, M.Chodorkovskis neslėpė emocijų, vertindamas Rusijos puolimą Ukrainoje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Michailas Chodorkovskis

„Daugeliui iki šiol tai neatrodo tikra ir įmanoma. Ir man vakar tai atrodė nerealu. Tačiau šiandien esu visiškai tikras, kad, jei V.Putinas pasieks savo tikslą Ukrainoje, jis iškart norės nubausti ir kitus. Kitas artimiausias jo taikinys galėtų būti Lietuva. Putinas galėtų pabandyti nesunkiai užimti šią šalį, esančią tarp Baltarusijos ir Karaliaučiaus.

Todėl manau, kad šiuo metu Ukraina gina ne tik savo laisvę“, – sakė opozicionierius.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sekmadienį tarsis dėl būdų padėti Ukrainai atremti Rusijos puolimą ir svarstys „mirtinos įrangos“ ir atsargų, tokių kaip degalai, finansavimą, pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Skubiai sušauktame susitikime, kuris vyks vaizdo konferencijos formatu, taip pat bus nagrinėjamos papildomos ES sankcijos Rusijai, apie kurias praėjusią naktį paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Sankcijos, be kita ko, numato, kad tam tikri Rusijos bankai bus atsieti nuo pasaulinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT ir bus blokuota Rusijos centrinio banko prieiga prie jo atsargų.

„ES užsienio reikalų ministrų šiandienos diskusijos atvers kelią greitai priimti visus būtinus teisės aktus“, – rašoma J.Borrellio biuro paskelbtame pranešime.

J.Borrellis „pasiūlys numatyti priemonę, susijusią su mirtina įranga, tokia kaip šaudmenys, ir priemonę, susijusią su nemirtina įranga bei atsargomis, skirtomis Ukrainos kariuomenei, tokiomis kaip degalai ir skubios medicininės pagalbos priemonės“, nurodoma pranešime.

Užsienio reikalų ministrų susitikimas turi prasidėti 19 val. Lietuvos laiku, o jam pasibaigus 21 val. bus surengta J.Borrellio spaudos konferencija.

Prieš tai planuojamas skubus ES vidaus reikalų ministrų susitikimas, kuris prasidės Briuselyje 16 val. Lietuvos laiku.

Ministrai aptars Europos humanitarinį atsaką į konfliktą Ukrainoje ir visų pirma šimtų tūkstančių pabėgėlių, kurie dėl Rusijos puolimo plūsta iš šalies, priėmimą.

Vienas turtingiausių Rusijos žmonių, oligarchas Michailas Fridmanas tapo pirmąja kregžde tarp stambiųjų šalies verslininkų – jis pareiškė, kad karas Ukrainoje yra „tragedija“, ir paragino nutraukti „kraujo liejimą“.

Laiške, kurį gavo visi jo kompanijos „LetterOne“, įsikūrusios Londone, darbuotojai, milijardierius rašė esąs įsitikinęs, kad „karas niekada negali būti atsakymas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailas Fridmanas

„Aš gimiau Vakarų Ukrainoje ir ten gyvenau iki 17 metų. Mano tėvai – Ukrainos piliečiai, jie gyvena mano mėgstamiausiame mieste Lvove.

Bet aš taip pat daug laiko esu Rusijos pilietis, ten sukūriau ir plėčiau verslus. Jaučiu artumą su Ukrainos ir Rusijos žmonėmis, dabartinį konfliktą laikau tragedija abiem tautoms“, – pareiškė M.Fridmanas, nors apdairiai pridūrė, kad šis jo pareiškimas nėra politinis.

M.Fridmanas, su parrtneriais valdantis didžiausią privatų Rusijos banką „Alfa-Bank“, laiką leidžia tiek Maskvoje, tiek Londone, Dienraštis „The Sunday Times“ pernai skelbė, kad pagal valdomą turtą šis oligarchas yra 11-as turtingiausias Jungtinės Karalystės gyventojas.

Verslininkas, kaip ir daugelis garsių Rusijos žmonių, negrįsta tiesiogiai kritikuoti Vladimirą Putiną ar kaltinti Rusiją dėl invazijos. Jie aptakiau ragina nutraukti karinius veiksmus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pareiškė, jog vis dar neatmeta derybų su Rusija galimybės, tačiau įspėjo, kad Maskva turi būti pasiruošusi vesti „tikrą dialogą“.  

„Neatsisakysime vesti derybų su Rusija. Net esant tokiai drastiškai padėčiai diplomatijos uždavinys yra palaikyti atvirus ryšio kanalus“, – sakė kancleris parlamente.    

„Visa kita būtų neatsakinga“, – pabrėžė jis.

Portugalija prisijungs prie kitų Vakarų valstybių, siunčiančių pagalbą Rusijos puolamai Ukrainai, ir šiai šaliai pasiųs karinės įrangos, sekmadienį pranešė portugalų Gynybos ministerija.

Lisabona pasiųs „liemenių, šalmų, naktinio matymo akinių, granatų ir įvairaus kalibro šaudmenų“, nurodė ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime. 

„Portugalija remia Ukrainą, kuri ginasi nuo nepagrįstos, neteisėtos ir nepriimtinos invazijos“, – kitame tviterio įraše pažymėjo gynybos ministras Joao Cravinho.

Užsienio reikalų ministras Augusto Santos Silva televizijos kanalui „CNN Portugal“ šeštadienį sakė, kad Portugalija yra „visiškai pasirengusi“ priimti „tūkstančius ukrainiečių“, kurie buvo priversti bėgti iš savo šalies.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lisabona sustabdė Rusijos piliečių paraiškų vadinamajai auksinei vizai gauti nagrinėjimą. Auksinėmis vizomis vadinami leidimai gyventi, kurie išduodami turtingiems užsienio investuotojams.

Vėliau sekmadienį Lisabonoje bus surengta solidarumo su Ukraina akcija. Ankstesniame tokiame proteste, kuris sostinėje įvyko šeštadienį, dalyvavo šimtai žmonių.

Prie Europos šalių, griežtinančių dėl invazijos į Ukrainą Maskvai paskelbtas sankcijas, prisijungė ir Italija, sekmadienį paskelbusi, jog uždaro savo oro erdvę Rusijos orlaiviams. 

„Italija uždaro savo oro erdvę Rusijai“, – trumpame pranešime nurodė vyriausybės atstovas spaudai.

Vokietija sekmadienį nuo 14 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos laiku) trims mėnesiams uždarys savo oro erdvę Rusijos oro bendrovių lėktuvams, pranešė šalies Susisiekimo ministerija.

Šis sprendimas priimtas dėl Maskvos vykdomos agresijos Ukrainoje.

„Susisiekimo ministerija informuoja, kad Rusijos orlaiviams ir lėktuvų operatoriams įvedamas draudimas vykdyti skrydžius Vokietijos oro erdvėje“, – nurodė ministerija. 

Ji pridūrė, kad draudimas galios tris mėnesius ir nebus taikomas tik humanitariniams skrydžiams.

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba uždraudė šalies teritorijoje retransliuoti Rusijos televizijos kanalą RBK.

Tarybos pirmininkas Ivaras Abuolinis naujienų agentūrai BNS pareiškė, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl pažeidimų, kurie tiesiogiai kelia grėsmę Latvijos nacionaliniam saugumui, ir jis įsigalioja nedelsiant.

Retransliuoti televizijos kanalą Latvijoje uždrausta trejiems metams.

I.Abuolinis sakė, kad taryba toliau gina Latvijos informacinę erdvę, todėl pirmadienį gali būti priimta naujų sprendimų.

Rusijai įsiveržus į Ukrainos teritoriją, Latvijoje per kelias pastarąsias dienas buvo uždrausta retransliuoti ne vieną Rusijos propagandinį televizijos kanalą.

Rusiškų televizijos laidų retransliavimą nutraukė platforma „Go3“, palydovinė televizija „Home3“ ir telekomunikacijų bendrovė „Baltcom“.

Graikija nusiųs Ukrainai „gynybos įrangos“ ir humanitarinės pagalbos, sekmadienį pranešė šalies premjero kanceliarija, ankstesnę dieną Atėnams apkaltinus Rusiją dėl dešimties civilių graikų žūties per karą Ukrainoje. 

Du kariniai transporto lėktuvai sekmadienį turėtų išskristi į Lenkiją, nurodoma Graikijos ministro pirmininko Kiriako Micotakio kanceliarijos pranešime. Tačiau jame nedetalizuojama, kokią įrangą lėktuvai gabens.

Tą pačią dieną numatoma nuskraidinti ir humanitarinės pagalbos siuntą. Ją lydės Graikijos gynybos viceministras Nikas Hardalijas.

Šeštadienį Atėnai apkaltino Rusiją dėl dešimties etninių graikų žūties per invaziją Ukrainoje. Jie žuvo per rusų pajėgų atakas dviejuose kaimuose Ukrainos pietryčiuose. Iš viso Ukrainoje gyvena daugiau nei 100 tūkst. graikų kilmės asmenų.

Rusijos ambasada Atėnuose savo ruožtu pareiškė, kad rusų pajėgos Ukrainoje atakuoja „išimtinai“ karinius objektus ir nebombarduoja gyvenamųjų rajonų.

Graikijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Papajoanus apkaltino ambasadą melu.

„Jūs jau man atleiskite, bet tai, ką pasakė ambasada, yra melagiena. Mes turime įrodymų, – sakė jis „Sky TV“. – Ortodoksų bombos nužudė etninių graikų ortodoksų.“

Sekmadienį dėl to į Graikijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas rusų ambasadorius.

Izraelis siunčia Ukrainai 100 tonų humanitarinės pagalbos, siekdamas padėti mūšių sūkuryje atsidūrusiems civiliams, pareiškė šalies ministras pirmininkas.

Naftali Bennettas per sekmadienį surengtą ministrų kabineto posėdį pažymėjo, kad, be kita ko, siunčiama medicininė įranga ir vaistai, palapinės, miegmaišiai ir antklodės.

Premjeras nekomentavo Izraelio visuomeninio transliuotojo „Kan“ pranešimo apie tai, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Izraelio lyderio paprašė tarpininkauti deryboms, kuriose būtų siekiama išspręsti krizę su Rusija.

N.Bennetto biuras patvirtino, kad skambučio būta, tačiau atsisakė komentuoti transliuotojo pranešimą. Ukrainos ambasada savo komentarų kol kas nepateikė.

N.Bennettas savo viešuose komentaruose apie Rusijos invaziją iki šiol kalbėjo atsargiai.

Jis yra išreiškęs paramą Ukrainos civiliams, bet nuo Rusijos pasmerkimo susilaikė.

Izraelis kliaujasi Rusija dėl saugumo koordinavimo Sirijoje, kur Rusija turi dislokuotų karinių pajėgų ir kur Izraelis dažnai smogia priešininkų taikiniams.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, „Google“ šeštadienį pasekė kitų JAV technologijų milžinių pavyzdžiu ir blokavo Rusijos valstybinės žiniasklaidos galimybes užsidirbti jos platformose.

Anksčiau panašių priemonių ėmėsi „Google“ priklausanti vaizdo įrašų platforma „YouTube“ ir socialinis tinklas „Facebook“.

„Atsižvelgdami į Ukrainoje vykstantį karą, stabdome Rusijos valstybės finansuojamos žiniasklaidos galimybes užsidirbti „Google“ platformose“, – pareiškė „Google“ atstovė spaudai.

„Aktyviai stebime įvykius ir prireikus imsimės tolesnių priemonių“, – rašoma pranešime.

Apie tokį sprendimą buvo paskelbta praėjus kelioms valandoms po to, kai „YouTube“ pranešė, be kita ko, blokuosianti tam tikrų Rusijos žiniasklaidos kanalų galimybes užsidirbti iš savo vaizdo įrašų.

„Atsižvelgdami į išskirtines aplinkybes Ukrainoje, imamės tam tikrų veiksmų“, – pranešime nurodė „YouTube“ atstovė spaudai.

„Mūsų komandos pradėjo stabdyti tam tikrų kanalų galimybes užsidirbti „YouTube“ platformoje, įskaitant RT „YouTube“ kanalus visame pasaulyje“, – pažymėjo atstovė, turėjusi omenyje Rusijos valstybės finansuojamą televizijos kanalą.

„YouTube“ kanalai uždirba pinigų iš reklamos, kuri rodoma, kai naudotojai žiūri jų vaizdo įrašus.

Tuo tarpu „Facebook“ penktadienį pareiškė draudžiantis Rusijos valstybinei žiniasklaidai skelbti reklamą ir užsidirbti per šio socialinio tinklo platformą.

Maskvai ketvirtadienį pradėjus invaziją į Ukrainą, plataus masto sankcijų Rusijos įmonėms, bankams ir pareigūnams paskelbė daugybė pasaulio šalių. 

„Kaip visada, mūsų komandos toliau atidžiai stebi įvykius ir, be kita ko, vertina, ką bet kokios naujos sankcijos ir eksporto kontrolės priemonės gali reikšti „YouTube“, – pareiškė platformos atstovė.

Be galimybių užsidirbti platformoje apribojimo, „YouTube“ taip pat ribos rekomendacijas į tokius kanalus ir, skelbdama su Rusija ir Ukraina susijusios paieškos rezultatus, „toliau pirmiausia skelbs patikimų žinių šaltinių turinį“.

„YouTube“ taip pat „ribos“ RT ir kai kurių kitų kanalų vaizdo įrašus, pranešė bendrovė.

Vasario pradžioje Vokietija uždraudė RT veiklą šalyje, o Rusija savo ruožtu uždarė visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ biurą Maskvoje.

Vakarų institucijos televizijos kanalą RT, kuris buvo įkurtas 2005 metais pavadinimu „Russia Today“, nuolat kaltina dezinformacija ir Kremliaus propagandos skleidimu.

„YouTube“ pažymėjo, jog per kelias pastarąsias dienas pašalino šimtus kanalų, kai kuriuos iš jų – dėl „koordinuotos apgaulingos veiklos“: tokią sąvoką bendrovė vartoja turėdama omenyje dezinformacija.

Rusijos ir Ukrainos konfliktas gali tęstis „kelerius metus“ ir pasaulis turi būti pasirengęs, kad Maskva „sieks panaudoti dar baisesnius ginklus“, sekmadienį įspėjo Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.   

„Bijau, kad tai tęsis ilgai, galbūt kelerius metus. Rusija turi stiprias pajėgas, o mes žinome, kad ukrainiečiai drąsus, jie pasiryžę ginti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą, jie pasiryžę kautis“, – sakė ji televizijai „Sky News“.   

Pasak L.Truss, žvalgybos duomenys rodo, kad ukrainiečių kariai toliau priešinasi Rusijos invazinėms pajėgoms ir praėjusią naktį „reikšmingų pokyčių“ neįvyko.   

Tačiau ji įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali dislokuoti daugiau mirtinos ginkluotės. 

„Tai galėtų būti V.Putino galo pradžia, ir aš bijau, kad jis yra pasiryžęs šiame kare panaudoti pačias baisiausias priemones“, – kalbėjo L.Truss. 

„Nuogąstauju, kad šis konfliktas gali būti labai labai kruvinas. Mes turime būti pasirengę, kad Rusija sieks panaudoti netgi baisesnius ginklus“, – sakė britų diplomatijos vadovė. 

Tačiau V.Putinui „derėtų žinoti, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) jau stebi, kas vyksta Ukrainoje, ir bus rimtų pasekmių jam asmeniškai“, sakė ji.   

Vakarų sąjungininkės šeštadienį susitarė dėl virtinės naujų sankcijų Maskvai, įskaitant „tam tikrų“ Rusijos bankų atsiejimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, leidžiančios lengvai ir saugiai kasdien pervesti milijardus dolerių tarp daugiau kaip 11 tūkst. bankų ir kitų finansinių institucijų visame pasaulyje. 

Šalys taip pat sutarė nustatyti „ribojamųjų priemonių“ Rusijos centriniam bankui.

Belgija uždaro savo oro erdvę Rusijos oro bendrovių orlaiviams, sekmadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas. 

Tokios priemonės jau ėmėsi nemažai Europos Sąjungos šalių ir jų vis daugėja.

„Belgija nusprendė uždaryti savo oro erdvę visoms Rusijos oro bendrovėms“, – tviteryje parašė ministras pirmininkas Alexander'as De Croo.

„Scanpix“ nuotr./"Aeroflot"

„Mūsų Europos dangus yra atviras dangus. Jis yra atviras tiems, kas sujungia žmones, o ne tiems, kas siekia vykdyti brutalią agresiją“.

Savo oro erdvę Rusijos skrydžiams jau uždarė arba paskelbė uždarysiančios nemažai kitų šalių, tarp jų Baltijos valstybės, Lenkija, Čekija, Vokietija, Suomija, Danija, Jungtinė Karalystė, Bulgarija. Dėl to į Vakarus skrendantiems rusų orlaiviams tenka skristi gerokai ilgesniu maršrutu aplenkiant šias šalis.

Suomijos aktyvistai per kelias dienas surinko reikiamą kiekį parašų, kurie įpareigoja šalies parlamentą svarstyti referendumo dėl stojimo į NATO klausimą.

Tiesa, tai kol kas nereiškia, kad toks referendumas iš tiesų bus surengtas – kaip pažymi naujieną paskelbęs viešojo transliuotojo tinklapis yle.fi, parlamento darbotvarkės eilėje laukia dar 22 panašiu būdu piliečių išreikšti pasiūlymai.

Tam, kad piliečių pasiūlymą turėtų svarstyti Suomijos parlamentas užtenka 50 tūkst. parašų. Šalyje gyvena apie 5,5 mln. gyventojų.

Iniciatyva dėl stojimo į NATO buvo paskelbta pirmadienį, o parašai baigti rinkti penktadienį. 

Nauji Suomijos parlamento rinkimai įvyks 2023 m. balandį, todėl yra tikimybė, kad šio siūlymo dabartinės sudėties parlamentas gali ir nespėti, rašo yle.fi.

NATO nepriklausanti Suomija gali pasekti gynybos bloko šalių pavyzdžiu ir Ukrainai nusiųsti karinės paramos.

Kaip rašo suomių viešasis transliuotojas yle.fi, šiandien trečią valandą vietos laiku Suomijos vyriausybė rinksis į posėdį, kuriame gali nutarti materialiai padėti Ukrainai.

Yle.fi rašo, kad Suomija greičiausiai gavo Vokietijos leidimą perduoti tam tikrą karinę įrangą. Pagal susitarimus, jei tokia įranga perduodama, perduodanti šalis turi atsiklausti ar pardavėjas – šiuo atveju Vokietija – tam neprieštarauja.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Bundestage ne tik paaiškino, kodėl Berlynas pakeitė ilgametę poziciją ir nutarė tiekti ginklus Ukrainai, bet ir paskelbė, kad biudžete net 100 mlrd. eurų bus išskirta gynybai. Analitikų teigimu, socialdemokratiškas požiūris į santykius su Rusija, kuri užpuolė Ukrainą, keičiasi iš esmės.

„Turime remti Ukrainą, jai desperatiškai reikia pagalbos. Nebuvo galima kitaip atsakyti į Putino agresiją, – sprendimą tiekti ginklus Ukrainai aiškino O.Scholzas. – Putinas pasirinko šį karą, ne Rusijos žmonės, todėl turime aiškiai matyti, kad tai yra Putino karas.“

Šeštadienį Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad tieks Ukrainai ginkluotę. Be to, Berlynas leido Estijai ir Nyderlandams perduoti Ukrainai vokiškus ginklus, nors tokį žingsnį anksčiau blokavo.

„Scanpix“ nuotr./Vokietijos kariuomenė

Pokyčiai laikomi milžiniškais. Daug metų Vokietija dėl istorinių priežasčių atsisakydavo eksportuoti bet kokią ginkluotę į karo zoną.

Negana to, O.Scholzas paskelbė, kad Vokietijos vyriausybė 2022 metų valstybės biudžete gynybai atidės 100 mlrd. eurų. Jis pridūrė: „Nuo šiol daugiau nei 2 proc. mūsų BVP bus investuojama į gynybą. Tai kainuoja. Tad mes įkursime specialų fondą Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms.“

„Žmonės ne tik gina savo tėvynę – jie kovoja už laisvę ir demokratiją. Kaip demokratai, kaip europiečiai stovime su jumis, stovime teisingoje istorijos pusėje“, – sekmadienį paskelbė O.Scholzas.

Tarptautinė dziudo federacija (IJF) dėl karo Ukrainoje sustabdė Vladimiro Putino, kaip šios organizacijos garbės prezidento, statuso galiojimą, pranešė IJF spaudos tarnyba.

„Atsižvelgdama į Ukrainoje besitęsiantį karinį konfliktą, Tarptautinė dziudo federacija skelbia apie stabdomą Vladimiro Putino, kaip garbės prezidento ir Tarptautinės dziudo federacijos pasiuntinio, statusą“, – rašoma pranešime.

IJF garbės prezidentu V.Putinas tapo 2008 metais.

Suomija prisijungs prie kitų Europos šalių, kurios griežtina dėl įsiveržimo į Ukrainą Maskvai paskelbtas sankcijas, ir uždarys savo oro erdvę Rusijos orlaiviams, sekmadienio rytą paskelbė šalies vyriausybė.

Suomija, kuri turi 1,3 tūkst. kilometrų sieną su Rusija, „yra pasirengusi uždaryti savo oro erdvę Rusijos orlaiviams“, tviteryje parašė susisiekimo ministras Timo Harakka.

Jis nenurodė, kada ši priemonė įsigalios.

Jau nemažai valstybių, įskaitant Baltijos šalis, Bulgariją, Čekiją, Vokietiją ir Lenkiją, uždarė savo oro erdvę Rusijos lėktuvams, priversdamos į Vakarus skrendančius rusų orlaivius skristi gerokai ilgesniu maršrutu aplenkiant šias šalis.

Maskva savo ruožtu taip pat uždraudė šių šalių lėktuvams skristi per jos teritoriją.

Suomija taip pat planuoja artimiausiu metu išsiųsti į Ukrainą neperšaunamų liemenių, šalmų ir mobilią ligoninę.

Helsinkis jau anksčiau pritarė maždaug 40 artilerijos pabūklų siuntimui į Ukrainą.

Prieš „Roskosmos“ tinklalapį yra vykdoma didelio masto paskirstytojo atsisakymo aptarnauti (DDoS) ataka ir jame neįmanoma apsilankyti, pranešė Rusijos kosmoso agentūros spaudos tarnyba.

„Prieš „Roskosmos“ tinklalapį vykdoma masinė DDoS ataka iš įvairių IP adresų. Šiuo metu jame neįmanoma apsilankyti“, – nurodė spaudos tarnyba.

Ankstesnę dieną „Roskosmos“ spaudos tarnyba taip pat skelbė, kad prieš agentūros tinklalapį buvo surengta DDoS ataka iš užsienio serverių. 

Japonų milijardierius Hiroshi Mikitani sekmadienį pareiškė Ukrainos vyriausybei paaukosiantis 8,7 mln. JAV dolerių (7,7 mln. eurų) ir Rusijos invaziją pavadino „iššūkiu demokratijai“.

Elektroninės prekybos milžinės „Rakuten“ įkūrėjas laiške Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pažymėjo, kad 1 mlrd. jenų auka bus skirta „humanitarinei veiklai, siekiant padėti nuo smurto nukentėjusiems Ukrainos žmonėms“.

H.Mikitani pareiškė, jog 2019 metais lankėsi Kijeve ir susitiko su V.Zelenskiu.

„Mintimis esu su jumis ir Ukrainos žmonėmis, – parašė milijardierius savo laiške. – Manau, kad taikios ir demokratinės Ukrainos nepateisinamas pamynimas jėga yra iššūkis demokratijai.“

„Nuoširdžiai tikiuosi, kad Rusija ir Ukraina galės taikiai išspręsti šį klausimą ir Ukrainos žmonėms kuo skubiau vėl bus užtikrinta taika“, – parašė H. Mikitani, dažnai taip pat vadinamas Mickey Mikitani.

Rusijos invazija didžiąsias demokratines šalis paskatino imtis plačių finansinių sankcijų, o žmonės ir organizacijos visame pasaulyje ėmė rinkti aukas, siekdami padėti Ukrainai.

Japonijos vyriausybė taip pat paskelbė sankcijų Maskvai. Be kita ko, buvo įšaldytas turtas ir uždraustas svarbių prekių, kaip antai puslaidininkių, eksportas su Rusijos kariuomene susijusioms organizacijoms.

Airijos Vyriausybė ketina uždaryti šalies oro erdvę Rusijos orlaiviams, rašo Airijos nacionalinis transliuotojas RTE.

Šis sprendimas paveiks tiek Rusijos lėktuvus, skrendančius virš Airijos, tiek visus tiesioginius skrydžius.

Manoma, kad prieš įsigaliojant šiam žingsniui bus nustatytas trumpas įspėjimo laikotarpis.

Nors reguliarių tiesioginių skrydžių į Rusiją iš Airijos nėra, „Aeroflot“ gegužės mėnesį turėjo pradėti vykdyti tiesioginius skrydžius iš Dublino į Maskvą.

Vyriausybės sprendimas priimtas po to, kai penktadienį panašų žingsnį žengė Jungtinė Karalystė.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis  sekmadienio naktį padėkojo Vakarų partneriams už jų sprendimą pašalinti kai kuriuos rusų bankus iš SWIFT sistemos ir įvesti ribojimus Rusijos centriniam bankui.

Premjeras pabrėžė, kad ukrainiečiai niekada nepamirš šiuo tamsiu metu rodomos paramos.

Vakarams paskelbus apie Rusijos centrinio banko operacijų įšaldymą, rublis susidurs su didelėmis problemomis, perspėja buvęs centrinio banko vadovo pavaduotojas Sergejus Aleksašenka.

„Tai reiškia, kad pirmadienį Rusijos valiutų rinkoje įvyks katastrofa. Manau, kad jie nutrauks prekybą, o tada valiutos kursas bus nustatytas dirbtinai, kaip sovietiniais laikais“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė S.Aleksašenka.

„Tai daug blogiau nei 1991 metų Rusijos finansų krizė, nes neaišku, kokiomis sąlygomis visa tai gali būti atšaukta. Tai labai griežtas sprendimas, pats griežčiausias, koks tik galėjo būti priimtas, ir aš manau, kad jis yra visiškai teisingas“, – pridūrė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Rublio krizė

JAV teisininkas, buvęs bankų priežiūros pareigūnas Rossas Delstonas sakė, kad paskelbtos sankcijos „finansiniu požiūriu yra artimiausios karo paskelbimui.“

„JAV ir ES bankai į Rusiją žiūrės kaip į radioaktyvią, o tai savo ruožtu taptų didele kliūtimi prekybai su Rusija“, – „Reuters“ sakė jis.

Europos Komisija ir Baltieji rūmai sekmadienio naktį paskelbė apie naujas priemones, kurios apribotų Kremliaus galimybes finansuoti savo karo mašiną.

Štai ko imtis įsipareigojo Vakarų sąjungininkės:

• Dalį Rusijos bankų atriboti nuo SWIFT sistemos, taip sustabdant jų veiklą visame pasaulyje ir blokuojant Rusijos eksportą ir importą
• Paralyžiuoti Rusijos centrinio banko veiklą, taip įšaldant jo operacijas ir neleidžiant gelbėti krentančio rublio
• Apriboti pilietybių – vadinamųjų „auksinių pasų“ – pardavimą, leidžiantį su Rusijos vyriausybe susijusiems turtingiems rusams tapti Vakarų šalių piliečiais ir gauti prieigą prie jų finansinių sistemų
• Įšaldyti Vakarų jurisdikcijose esančių asmenų ir bendrovių, kuriems taikomos sankcijos, turtą,  taikyti sankcijas didesniam skaičiui Rusijos pareigūnų ir elito atstovų, kurie yra artimi Rusijos vyriausybei, taip pat jų šeimoms ir pagalbininkams.