Pasaulio reakcija: ES skirs 450 mln. eurų Ukrainai įsigyti ginklams, siųs naikintuvų, sutarė dėl SWIFT

Didžiosios Britanijos parlamente pirmadienį planuojama pristatyti įstatymo projektą, kuriuo po Rusijos invazijos į Ukrainą siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir sukčiavimui, rašo CNN.

Remiantis vyriausybės pareiškimu, tai padėtų teisėsaugai sekti korumpuotus oligarchus ir sukurti vadinamąjį „Užjūrio subjektų registrą“, kuriame užsieniečiai, turintys nuosavybės Jungtinėje Karalystėje, turėtų būti identifikuojami pagal vardą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

„Jungtinėje Karalystėje nėra vietos nešvariems pinigams. Sparčiau ir stipriau nuplėšiame fasadą, už kurio taip ilgai slėpėsi palaikantys V.Putino destrukcijos kampaniją“, – sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. 

Pirmadienį Australijos premjeras Scottas Morrisonas patvirtino, kad įsigaliojo šalies Rusijai pritaikytos finansinės sankcijos, nukreiptos prieš Vladimirą Putiną ir jo vyriausybės atstovus, rašo amerikiečių TV kanalo CNN interneto svetainė. 

„Nuo vidurnakčio įsigaliojo Australijos finansinės sankcijos ir kelionių draudimas Rusijos prezidentui ir nuolatiniams Rusijos saugumo tarybos nariams: užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, gynybos ministrui Sergejui Šoigu, premjerui Michailui Mišustinui ir vidaus reikalų ministrui Vladimirui Kolokolcevui“, – teigiama S.Morrisono biuro pareiškime. 

Australijos vyriausybė taip pat įsipareigojo Ukrainai tiekti letalinę ir neletalinę ginkluotę, medicinos reikmenis, finansinę paramą. Taip pat Australija skyrė 3 mln. JAV dolerių NATO paramos Ukrainai fondui.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjunga norėtų, jog Ukraina taptų Bendrijos nare.

„Jie yra vieni iš mūsų ir mes norime, kad jie būtų mūsų sudėtyje“, – kalbėjo ji interviu „Euronews“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje rašė, kad telefonu bendravo su Europos Komisijos pirmininke apie Ukrainos narystę Europos Sąjungoje bei sprendimus dėl Ukrainos gynybinių pajėgumų stiprinimo.

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Linda Thomas-Greenfield sakė, kad šios organizacijos Saugumo Taryba žengė svarbų žingsnį siekdama, kad būtų imtasi veiksmų dėl Rusijos atsakomybės už Ukrainos užpuolimą. 

L.Thomas-Greenfield pažymėjo, kad V.Putinas įvedė aukštą Rusijos branduolinių pajėgų parengties lygį nepaisant to, kad jis užpuolė į valstybę, neturinčią branduolinių ginklų.

Ji taip pat akcentavo, kad NATO nekelia grėsmės, gynybos aljansas nekovos Ukrainoje. 

JT Saugumo Taryboje bus balsuojama dėl rezoliucijos, kuri „privers Rusiją atsakyti už savo nepateisinamus veiksmus ir JT Chartijos pažeidimus“.

„Esame sunerimę dėl gausėjančių pranešimų apie civilių aukas, vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kad Rusijos pajėgos į Ukrainą gabena išskirtinai letalinę ginkluotę, ir dėl civilinių objektų, tokių kaip rezidencijos, mokyklos ir ligoninės, naikinimo“, – sakė JAV ambasadorė JT.

Jungtinės Valstijos sekmadienį paragino savo piliečius Rusijoje apsvarstyti galimybę nedelsiant išvykti iš šalies, komercinėms linijoms atšaukus skrydžius, o Europai uždarius savo oro erdvę Rusijos vežėjams dėl Maskvos invazijos Ukrainoje.

„Oro linijų, atšaukiančių skrydžius iš ir į Rusiją, auga, o gausus kieks šalių uždarė savo oro erdvę Rusijos vežėjams“, – pranešime nurodė JAV ambasada Maskvoje.

Ji paragino JAV piliečius „apsvarstyti galimybę išvykti iš Rusijos nedelsiant, kol tam dar yra komercinių galimybių“.

Ambasada taip pat nurodo nekeičianti rekomendacijų ketinantiems keliauti į Rusiją. Ji sausį yra įvedusi ketvirtojo lygio perspėjimą nevykti į Rusiją.

Anksčiau sekmadienį ES nusprendė uždaryti savo oro erdvę Rusijos lėktuvams, tą taip pat padarė Kanada ir Jungtinė Karalystė.

Atsakydama į tai, Rusija taip pat uždaro oro erdvę įvairiems vežėjams iš Europos.

Rusijos „Aeroflot“ sekmadienį pranešė stabdanti visus skrydžius į Europą.

Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassisas sekmadienį pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog neutrali Šveicarija pirmadienį paseks Europos Sąjungos (ES) pavyzdžiu, pritaikydama sankcijas Rusijai ir įšaldydama Rusijos turtą šioje Alpių šalyje.

I.Cassisas, duodamas interviu visuomeninei televizijai RTS, sakė, kad pirmadienį susirinks septynių narių Federalinė taryba, kad įvertintų finansų ir ekonomikos departamentų rekomendacijas.

Paklaustas, ar Šveicarija, kuri yra svarbus finansų bei prekybos žaliavomis centras, paseks ES pavyzdžiu ir įšaldys Rusijos turtą, jis atsakė: „Labai tikėtina, kad vyriausybė rytoj priims tokį sprendimą, tačiau aš negaliu kalbėti apie  sprendimus, kurie dar nepriimti“.

Šveicarijos prezidentas pridūrė, kad jo šalies neutralumas turi būti išsaugotas, ji yra pasirengusi siūlyti savo  diplomatines paslaugas, jei Ukrainos ir Rusijos atstovų derybos Baltarusijos pasienyje nebus sėkmingos.

Pirmąją Rusijos plataus masto karinės agresijos prieš Ukrainą dieną Šveicarija ketvirtadienį nusprendė netaikyti sankcijų Rusijai, panašių į Vakarų šalių išvakarėse patvirtintas, tačiau ėmėsi priemonių užkirsti kelią galimybei apeiti ES sankcijas per Šveicariją. Į atitinkamą Šveicarijos vyriausybės dekretą buvo įtrauktas sąrašas Rusijos piliečių ir įmonių, su kuriomis Šveicarijos finansininkai negalės atlikti naujų sandorių.

Jungtinių Tautų (JT). Saugumo Taryba sekmadienį balsavimu pritarė pasiūlymui sušaukti neeilinę Generalinės Asamblėjos sesiją, skirtą aptarti Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Posėdis bus sušauktas pirmadienį, o jame visi 193 pasaulinės organizacijos nariai turės galimybę pareikšti savo nuomonę apie invaziją.

Rusija balsavo prieš rezoliuciją, tačiau pagal JT nuostatas ji neturėjo veto teisės.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį „peržengia dar vieną ribą“ ir rodo, kad puolimas Ukrainoje vyksta ne taip, kaip buvo planuota, sekmadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.

„Jo [V.Putino] megalomanijos pakurstytą greitos invazijos į Ukrainą viziją sustabdė drąsūs ir ryžtingi Ukrainos veiksmai“, – visuomeniniam transliuotojui ZDF pareiškė ministrė.

Kiek anksčiau sekmadienį V. Putinas įsakė savo pajėgų vadams padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį, apkaltindamas Vakarų šalis „nedraugišku“ žingsniu prieš jo šalį dėl Maskvos įsiveržimo į Ukrainą.

„Reikėtų labai rimtai žiūrėti į V.Putiną ir jo pareiškimus ir jo nenuvertinti“, – kalbėjo Ch.Lambrecht, ragindama Vakarus išlikti „labai budriems“.

Baltieji rūmai jau pasmerkė V. Putino pareiškimą kaip „visiškai nepriimtiną“ ir bereikalingą eskalavimą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas taip pat pasmerkė pareiškimą kaip „pavojingą“ ir „neatsakingą“.