„Šalys turėtų bendradarbiauti, kad išvengtų pavojingos klimato kaitos“, – sakoma tekste, kurį pasiūlė Michaelas Zammitas Cutajaras iš Maltos, kuris Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencijoje Kopenhagoje pirmininkauja deryboms dėl visų šalių ilgalaikių veiksmų.
Kopenhagos susitikimas vyksta gruodžio 7–18 dienomis, o baigiamajame gruodžio 18-osios susitikime dalyvaus daugiau kaip 110 pasaulio valstybių lyderiai.
Minėtame tekste siūloma taršą „šiltnamio efektą“ sukeliančiomis dujomis visame pasaulyje iki 2050 metų sumažinti 50-čia, 85-iais arba 95-iais procentais.
Skaičiai pateikiami skliausteliuose – tai rodo, kad susitarimo dar nėra.
„Šalys turėtų iki 2050 metų drauge sumažinti pasaulinę emisiją mažiausiai (50-čia/85-iais/95-iais) proc. palyginti su 1990 metų lygiu ir turėtų užtikrinti, kad pasaulinė emisija ir po to toliau mažėtų“, – sakoma tekste.
Jame taip pat siūlomos galimybės dėl turtingų šalių emisijos sumažinimo iki 2050 metų pradedant 75-iais proc. ir baigiant daugiau kaip 95-iais proc., palyginti su 1990 metų lygiu.
Be to, jame sakoma, kad išsivysčiusios šalys iki 2020 metų turėtų savo emisiją sumažinti vidutiniškai bent 25–40-čia proc., iki maždaug 45 proc., palyginti su 1990 metų lygiu.
Besivystančios šalys, kurioms vadovauja Kinija ir Indija, anksčiau sakė nesutiksiančios su pasaulinės emisijos sumažinimu perpus iki 2050 metų, jei turtingosios šalys nesiims daug griežtesnių veiksmų savo emisijai mažinti.
Kopenhagos konferencijos teksto projekte sakoma, jog besivystančios šalys turėtų padaryti „reikšmingą pakeitimą“, kad iki 2020 metų sulėtintų savo emisijos didėjimą arba iki 2020 metų 15–30 proc. sulėtintų augimą, palyginti su numatytu lygiu.
