Buvo 2002-ieji, kai tuometinis JAV prezidentas George'as W.Bushas slapta išsiuntė savo geriausius patarėjus sveikatos klausimais į Afriką ištirti padėtį, kurią aktyvistai vadino „medicininiu apartheidu“.
Nuo to laiko praėjo 20 metų, Jungtinės Valstijos tapo pirmaujančia pasaulio šalimi ŽIV tyrimų ir gydymo infrastruktūros kūrimo srityje, padėdamos išgelbėti maždaug 21 milijoną gyvybių.
Dabar, prisimindamos šią istoriją, pasaulinės sveikatos agentūros ir J.Bideno administracija stengiasi užtikrinti, kad mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių gyventojai galėtų pasidaryti koronaviruso tyrimus ir įsigyti brangių antivirusinių vaistų.
Antrajame tarptautiniame viršūnių susitikime dėl COVID-19 – virtualiame pasaulio lyderių susirinkime, kurio tikslas – suteikti daugiau pagreičio tarptautiniam atsakui į pandemiją – Joe Bidenas akcentavo „pasaulinį išbandymą mūsų gebėjimui gydyti žmones“.
Iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama vakcinacijai, kuriai tebėra didelis prioritetas. Tačiau J.Bidenas aukščiausiojo lygio susitikime taip pat paragino turtingas šalis paaukoti lėšų COVID gydymui ir tam, kad mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys galėtų įsigyti deguonies atsargų.
Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur antivirusinės tabletės, skirtos koronaviruso gydymui, yra plačiai prieinamos, J.Bideno iniciatyva „test-and-treat“ („išsitirk ir gydykis“) suteikia daugeliui pacientų galimybę užeiti į vaistinę, pasidaryti COVID tyrimą ir nemokamai gauti receptinį vaistą vietoje, jei testas teigiamas.
Mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse tai padaryti greičiausiai labai sunku, kol nepasirodys generinės tabletės. Tikriausiai tai nutiks tik 2023 metais.
Tačiau pastangos užtikrinti, kad vaistų galės gauti visi pasaulio gyventojai, susiduria su tomis pačiomis kliūtimis ir nelygybe, kurių būta ir prieš du dešimtmečius.