– Jau keletą metų jūs kalbate apie tai, kad globalizacijos laikais pavojingas virusas gali nekontroliuojamai plisti visame pasaulyje. Ar koronavirusas išpildė jūsų blogiausias pranašystes? – paklausė „Spiegel“ žurnalistė.
– Kinijoje tai tikrai. Naujasis virusas plinta daug greičiau nei mirtinos plaučių ligos SARS virusas, su kuriuo jis susijęs. Po kelių savaičių šiuo metu jis užkrėtė daugiau žmonių visame pasaulyje ir nužudė daugiau pacientų Kinijoje, nei SARS padarė per devynis mėnesius.
Uhane ir vis dažniau kitose Kinijos dalyse bendruomenės gyvena košmariškoje situacijoje. Ligoninės yra perpildytos, o gydytojai ir slaugytojai turi dirbti virš savo galimybių ribų. Jie rizikuoja savo gyvybe, norėdami padėti savo pacientams. Mes jiems turime atiduoti visą savo pagarbą ir padėką.
– Ar yra rizika, kad pamatysime siaubo filmus primenančius vaizdus čia, Vokietijoje ir Europoje?
– Manau, kad blogiausio dar galima išvengti. Bet per ateinančias savaites reikės priimti daug sunkių sprendimų. Turime atsiminti: mūsų imuninei sistemai šis virusas yra naujas, nežinomas priešininkas, labai lengvai perduodamas žmonėms. Ir tai gali sukelti visokių simptomų – nuo labai lengvų iki labai sunkių. Šis savybių derinys labai apsunkina viruso valdymą. Ši nauja plaučių liga neišnyks taip greitai, kaip išnyko SARS.
– Tačiau kol kas už Kinijos ribų buvo nedaug atvejų.
– Už tai turime padėkoti Kinijos vyriausybei, kad taiko tokias griežtas priemones. Šiuo metu karantine laikoma daugiau nei 50 milijonų žmonių. Bet net ir to gali nepakakti, kad virusas būtų pribaigtas.
Vis dėlto, net ir tos priemonės, kurios kelioms savaitėms atideda viruso sklidimą už Kinijos ribų, gali padaryti milžinišką įtaką. Dabar esame gripo sezono viduryje. Gydytojų kabinetai yra pilni kosuliu sergančių pacientų, o ligoninės ir intensyviosios terapijos skyriai labai užimti gripo pacientais.
– Jūsų manymu, kokius sunkius sprendimus reikės priimti?
– Atskiruose miestuose ar regionuose galime pamatyti skelbiamą karantiną. Arba kelias savaites nutrūkusias keliones lėktuvais, traukiniais, laivais. Tai gali kainuoti milijardus.
Mes, infekcinių ligų ir protrūkių specialistai, dirbame visiškai nežinomoje teritorijoje. Nei SARS, nei kiaulių gripas neprivertė mūsų uždaryti miestų, sustabdyti viešąjį transportą ir izoliuotis tokioms šalims kaip Kinija. Panašių griežtų priemonių paskutinį kartą buvo imtasi norint sustabdyti Ispanijos gripą 1918–1920 metais, kai mirė iki 50 milijonų žmonių.
Tačiau Vokietija yra gerai pasirengusi šiam protrūkiui, nes turi tokių didelių įstaigų kaip Roberto Kocho institutas (Vokietijos ligų kontrolės centras) ir Charité universiteto ligoninė. Vokietija taip pat yra pagrindinis Pasaulio sveikatos organizacijos rėmėjas. Visiems dabar reikalinga mūsų parama.
– Ar gali prireikti karantinuoti tokius miestus kaip Miunchenas ar Paryžius?
– Abejotina, ar didžiųjų Vakarų miestų gyventojai sutiks kelias savaites būti uždaryti. Tokios priemonės sukeltų didžiulį chaosą bendruomenėse ir visuomenėje. Jei nutiktų blogiausias atvejis, tai žmonių tikriausiai būtų paprašyta savanoriškai likti namuose.
Norint, kad tokios savanoriškos priemonės veiktų, labai svarbu, kad politikai ir visuomenės sveikatos ekspertai pradėtų rengti žmones – bendrautų atvirai, nuoširdžiai, skaidriai. Pasitikėjimas yra nepaprastai svarbus, nes priešingu atveju galime prarasti laiką, kuris yra labai svarbus.
– Ar jūs asmeniškai bijote galimos pandemijos?
– Darbas su tokiomis ligomis kaip paukščių gripas, dengės karštligė ar Ebola yra pagrindinė mano profesinio gyvenimo dalis daugiau nei 20 metų. Esu linkęs nebijoti dalykų, apie kuriuos suprantu. Akivaizdu, kad jaudinuosi, bet dabar yra tas laikas, kai reikia išlikti ramiems ir elgtis racionaliai. Baimė neišgelbės.
– Kokios pasaulio dalys bus lemiamos nustatant, ar naujasis koronavirusas nekontroliuojamas? Besivystančios šalys ar kylančios šalys, kurių sveikatos sistemos silpnos?
– Dėl tokios blogos padėties kaip Uhane, rimtą spaudimą patirtų net ir tokios labai geros sveikatos apsaugos sistemos kaip Vokietijos ar Singapūro, ypač žiemą. Tačiau tokiose mažai išteklių turinčiose šalyse kaip Bangladešas, Venesuela ar kai kuriose Afrikos valstybėse net nedidelė epidemija būtų niokojanti.
Tai viena iš priežasčių, kodėl turime padėti neturtingoms šalims viskuo, ko reikia: apsauginėmis priemonėmis, bandymais, vaistais ir medicinos patarimais.
– Koks būtų pirmas ženklas, kad padėtis visame pasaulyje nekontroliuojama?
– Aš manau, kad svarbiausias dalykas, kurį reikia stebėti kitas dvi ar tris savaites, tai – ar virusas plinta už Kinijos ribų. Šią savaitę buvo pranešta apie pacientą iš Pietų Korėjos, kuris lankėsi Tailande, bet nebuvo nuvykęs į Kiniją ar bendravęs su kuo nors iš Kinijos. Tai kelia didelį nerimą.
– Kinijos žmonės dabar labai nepasitiki savo valdžia. Skamba kaltinimai, kad kova prasidėjo per vėlai. Kas nutiko?
– Manau, kad šis kaltinimas yra perdėtas. Nepamirškite, kad šis protrūkis prasidėjo lėtai ir, svarbiausia, prieš pat kinų Naujųjų metų šventes.
Įsivaizduokite pandemijos pradžią per savo šalies šventę. Daugybė žmonių su keistais simptomais kreipiasi į daugybę skirtingų ligoninių. Ar manote, kad valdžios institucijos nedelsdamos paskelbia nepaprastąją padėtį?
Manau, kritikuoti tikrai lengva. Tačiau dabar tam netinkamas laikas – dabar reikia solidarumo, o ne susiskaldymo ir kaltųjų paieškų. Mes turime veikti dabar.
– Apsauginių priemonių trūksta visame pasaulyje. Kaip gamintojai gali paspartinti gamybą?
– Didžioji dalis šių apsauginių priemonių gaminama Kinijoje. Dabar tampa akivaizdu, koks pažeidžiamas pasaulis, kai tiek daug svarbių pagamintų prekių yra tik iš vienos šalies. Kas nutiks pasaulio ekonomikai, jei šis protrūkis truks daugiau nei keletą mėnesių Kinijoje ir visame pasaulyje? Mes tiesiog nežinome.
Nepaprastoji padėtis Kinijoje gali netgi pakenkti mūsų sveikatai, jeigu, pavyzdžiui, pradės kelti pavojų generinių vaistų ir vakcinų gamybai. Jei virusas ims sparčiau plisti už Kinijos ribų, tai dabar taikomos griežtos karantino priemonės gali būti nutrauktos. Tada pradėsime naują etapą.
– Ar greitai sukurta vakcina galėtų sustabdyti viruso plitimą pasaulyje?
– Ne, vakcina bus sukurta per vėlai. Naujovių kovose su epidemijomis ieškanti organizacija CEPI, kurią finansuoja Vokietijos švietimo ir tyrimų ministerija, ir organziacija „Wellcome Trust“ dabar aktyviai skatina vakcinos kūrimą. Bet tai vis tiek užtruks mažiausiai šešis mėnesius. Realiai skiepų nebus iki šių metų pabaigos, – ir tai jau būtų rekordiškai trumpas laikas.
Vakcina yra tai, ką mes galime suteikti sveikiems žmonėms. Turime būti visiškai tikri, kad tai, ką siūlome, yra saugu. Jei mums nesiseks, mes apskritai negalėsime sukurti vakcinos.
– Tai kodėl farmacijos pramonė iš viso turėtų dėti tokias pastangas vakcinos sukūrimui, jeigu tai vis tiek nutiks per vėlai?
– Vakcina gali būti nepaprastai svarbi tuo atveju, jei šis naujas virusas neišnyks kaip SARS, bet išliks nuolatine grėsme kaip gripo virusas. Juk įmanoma, kad naujasis koronavirusas nebus sezoninis virusas kaip gripas, bet suksis aplink mus visus metus.
