Atmosferinių branduolinių bandymų pasaulyje nebuvo vykdoma nuo 1980 metų, kai Kinijoje buvo susprogdinta numanoma balistinės raketos branduolinė kovinė galvutė. Jeigu Šiaurės Korėja nutrauktų šią padėtį, regionas gali pavojingai priartėti prie karo, o bet kokios klaidos padariniai gali būti katastrofiniai.
Net jeigu toks bandymas būtų įvykdytas sklandžiai, jis sukeltu pavojų laivybai ir skrydžiams tame regione.
Dėl šių priežasčių daugelis ekspertų nemano, kad Šiaurės Korėja ryšis taip smarkiai rizikuoti. Vis dėlto šis scenarijus neatmetamas, nes Pchenjanas pastaruoju metu intensyvino raketų ir branduolinių užtaisų bandymus.
Net jeigu toks bandymas būtų įvykdytas sklandžiai, jis sukeltu pavojų laivybai ir skrydžiams tame regione.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios Šiaurės Korėja gali ryžtis atlikti šį pavojingą žingsnį – noras paneigti abejones, ar Pchenhjanas tikrai turi pakankamai mažų termobranduolinių užtaisų, kad juos būtų galėtų nešti balistinė raketa, sakė ginkluotės ekspertas Jeffrey Lewisas, dirbantis Monterėjuje įsikūrusiame Midlberio tarptautinių studijų centre.
Šiaurės Korėja iki šiol savo branduolinius ginklus ir balistines raketas bandydavo atskirai ir dar niekada nemėgino paleisti jų kartu.
Šios šalies užsienio reikalų ministras Ri Yong Ho penktadienį užsiminė žurnalistams Niujorke, kad Pchenjanas gali įvykdyti atmosferinį vandenilinės bombos bandymą ir taip įvykdyti Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno duotą pažadą. Mažai tikėtina, kad diplomatijos vadovas kalbėjo be savo šalies aukščiausiosios vadovybės leidimo.
Keliomis valandomis anksčiau Kim Jong Unas neįprastame tiesioginiame kreipimesi į pasaulį pažadėjo imtis „aukščiausio lygio“ veiksmų prieš Jungtines Valstijas, atsakydamas į anksčiau šią savaitę JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą grasinimą „visiškai sunaikinti“ Šiaurės Korėją, jeigu ši įvykdytų kokią nors provokaciją.
Ri Yong Ho daugiau detalių nepateikė ir sakė, kad niekas nežino, kokį sprendimą priims Kim Jong Unas.
Potencialus skrydis virš Japonijos?
Jeigu Šiaurės Korėja nuspręstų įvykdyti atmosferinį branduolinį bandymą vandenyne, ji galbūt panaudotų savo galingiausias balistines raketas, tokias kaip vidutinio nuotolio „Hwasong 12“ arba tarpžemyninę „Hwasong 14“, sako ekspertai.
Pchenjanas neturi priemonių numesti branduolinį užtaisą iš oro, o jeigu būtų sumanyta bombą nugabenti laivu, Jungtinių Valstijų kariškiai jį gali aptikti ir sustabdyti.
Pchenjanas neturi priemonių numesti branduolinį užtaisą iš oro, o jeigu būtų sumanyta bombą nugabenti laivu, Jungtinių Valstijų kariškiai jį gali aptikti ir sustabdyti.
Kad branduolinį užtaisą nešanti raketa pasiektų atokią Ramiojo vandenyno dalį, ji turėtų praskristi virš Japonijos. Tokia trajektorija pastarosiomis savaitėmis per bandymus buvo paleistos dvi Šiaurės Korėjos balistinės raketos „Hwasong 12“.
Iki šiol pasaulyje atlikti tik keli atmosferiniai bandymai, kai branduolinius užtaisus į numatytą vietą nunešdavo balistinės raketos. Vienas tokių bandymų buvo Kinijos ketvirtasis branduolinis bandymas, įvykdytas 1966 metais. Tąsyk vidutinio nuotolio raketa „Dongfeng 2“ buvo paleista iš šalies gilumoje esančio raketų poligono į Lop Nuro branduolinių bandymų poligoną šalies vakariniame pakraštyje.
J.Lewisas įžvelgia panašumų tarp dabartinės Šiaurės Korėjos padėties ir įvykių, paskatinusių Kiniją 1966 metais įvykdyti minėtą bandymą. Jis išsklaidė Jungtinių Valstijų abejones, ar Kinija turi branduolinių užtaisų, kuriuos galėtų nešti balistinės raketos.
„Jungtinės Valstijos vis dar skeptiškai nusiteikusios Šiaurės Korėjos branduolinių pajėgumų atžvilgiu, – sakė ekspertas. – Aišku, skirtumas tas, jog Kinija paleido branduoliniu užtaisu apginkluotą raketą virš savo pačios, o ne kitos šalies teritorijos.“
Ant karo slenksčio
Šiaurės Korėjos branduolinės raketos paleidimas būtų žingsnis, pavojingai artimas karo veiksmui, sako Pietų Korėjos mokslo ir technologijų politikos instituto raketų ekspertas Lee Choon-geunas. Raketų bandymai neretai nepavyksta, o branduolinį užtaisą nešančios raketos avarijos pasekmės gali būti šiurpios.
Jeigu raketa nukristų arba atsitiktinai detonuotų virš Japonijos, tai beveik neabejotinai išprovokuotų Vašingtono ir Tokijo karinį atsaką, galintį peraugti į branduolinį karą, aiškino ekspertas.
„Yra pagrindo manyti, kad Ri Yong Ho blefavo, – sakė Lee Choon-geunas. – Argi jie būtų tikri, kad Jungtinės Valstijos ir Japonija tiesiog sėdės ir žiūrės?“
Tačiau J.Lewisas argumentuoja, kad Vašingtono ir Tokijo atsakas būtų būtent toks – nesiimti jokių veiksmų.
Atmosferinis branduolinis bandymas būtų daug pavojingesnis negu užtaiso požeminis sprogdinimas kontroliuojamoje aplinkoje, nes sprogimo galia ir radioaktyvūs teršalai gali paveikti didžiulę teritoriją.
„Nors ir esu tikras, kad toks paleidimas sukeltų didelį nerimą žmonėms Japonijoje, Jungtinės Valstijos arba Japonija mažai ką gali padaryti, – pabrėžė jis. – Ar dėl tokio veiksmo pradėtume karą? Aš taip nemanau.“
Atmosferinis branduolinis bandymas būtų daug pavojingesnis negu užtaiso požeminis sprogdinimas kontroliuojamoje aplinkoje, nes sprogimo galia ir radioaktyvūs teršalai gali paveikti didžiulę teritoriją. Toks bandymas potencialiai sukeltų pavojų lėktuvams ir laivams, nes mažai tikėtina, kad Šiaurės Korėja iš anksto perspėtų arba pasiųstų savo karo laivus kontroliuoti laivybos planuojamoje sprogimo zonoje.
Be to, atmosferinis branduolinis bandymas kelia kitą pavojų: sprogimo sukeltas stiprus elektromagnetinis impulsas gali sugadinti elektroninę įrangą didžiulėje teritorijoje, pažymėjo Lee Choon-geunas.
JAV ir Sovietų Sąjunga įvykdė daugiau kaip 400 atmosferinių branduolinių bandymų, kol 1963 metais pasekė Didžiosios Britanijos pavyzdžiu ir prisidėjo prie sutarties, draudžiančius sprogdinti branduolinius užtaisus atmosferoje, kosmose ir po vandeniu. Vėliau šią sutartį pasirašė daugiau kaip 100 šalių.
Kinija įvykdė 22 atmosferinius branduolinius bandymus, kurių dauguma buvo atlikti numetant bombas iš lėktuvų. Paskutinis atmosferinis bandymas buvo įvykdytas 1980 metais.
Per ankstesnius bandymus, kol jų poveikis dar nebuvo visiškai suprantamas, branduolinės taršos padariniai galėjo būti labai sunkūs.
1954-aisiais, kai Jungtinės Valstijos susprogdino savo galingiausią termobranduolinį užtaisą per operaciją „Castle Bravo“, radioaktyvūs teršalai pasklido toli už bandymų poligono Maršalo salose.
Vieno japonų žvejų laivo, buvusio už 160 km į rytus nuo sprogdinimo epicentro, 23 įgulos nariai buvo paveikti radiacijos ir susirgo spinduline liga. Vienas iš tų žvejų, Matashichi Oishi, pasakojo naujienų agentūrai „The Associated Press“ pastebėjęs žybsnį, o vėliau ant laivo pradėjo kristi į mažytes baltas snaiges panašios dalelės.
Šiaurės Korėja pastaraisiais mėnesiais intensyvino branduolinius ir raketų bandymus.
Rugsėjo 3-ąją Pchenjanas susprogdino šeštąjį ir iki šiol galingiausią savo branduolinį užtaisą. Šiaurės Korėja paskelbė, kad buvo išbandytas termobranduolinis ginklas, skirtas tarpžemyninių balistinių raketų „Hwasong 14“ kovinėms galvutėms.
Liepą atlikti du šių raketų bandymai parodė, kad jos potencialiai galėtų pasiekti JAV žemyninės teritorijos gilumą.
Be to, šeštadienį Kinija ir Pietų Korėja pranešė užfiksavusios 3,4 balo požeminį smūgį tame pačiame Šiaurės Korėjos regione, kur buvo įvykdytas ankstesnis branduolinis bandymas. Kol kas neaišku, ar Pchenjanas susprogdino naują branduolinį užtaisą, ar įvyko natūralus žemės drebėjimas.
Rugpjūtį ir rugsėjį dvi Šiaurės Korėjos išbandytos raketos „Hwasong 12“ praskriejo virš Japonijos. Šie bandymai skyrėsi nuo ankstesnių, kai raketos būdavo leidžiamos beveik stačiu kampu, kad toli nenuskrietų ir nepataikytų į kitas valstybes. Manoma, kad per naujausius bandymus Šiaurės Korėja mėgino pademonstruoti savo karinius raumenis savo priešams regione, taip pat įvertinti raketų veikimą ir patikimumą koviniam paleidimui artimomis sąlygomis.
Pchenjanas anksčiau taip pat grasino paleisti kelias balistines raketas link Guamo – JAV teritorijos Ramiajame vandenyne, kur įsikūrusios kelios strategiškai svarbios karinės bazės.
Buvęs Pietų Korėjos kariškis Kim Dong-yubas, dabar dirbantis analitiku Seule veikiančiame Tolimųjų Rytų studijų institute, sakė, kad labiau tikėtina, jog Pchenjanas dabar paleis tarpžemyninę raketą „Hwasong 14“ be kovinės galvutės. Pasak jo, Šiaurės Korėja gali nukreipti raketą, kad ji nuskrietų apie 7 tūkst. km ir pademonstruotų šalies pajėgumus smogti taikiniams Havajuose arba Aliaskoje.
Vis dėlto pastarųjų mėnesių įvykiai pademonstravo, kad Šiaurės Korėjos galimybių nereikėtų nuvertinti, pabrėžė Kim Dong-yubas.
„Šiaurės Korėja ne kartą pranoko mano lūkesčius, o Kim Jong Unas savo pareiškimu pažadėjo žengti toliau negu rodo bet kokios prognozės“, – perspėjo ekspertas.
