Priminė nacių nusikaltimus
Neįprastos eglės – ne tikro medžio, o į viršų mažėjančiais ratais taip, kad suformuotų kūgį, susuktos raudonos ir baltos juostos vaizdai socialiniuose tinkluose ir kitur internete plinta jau keletą savaičių.
Tokią originalią stilizuotą Kalėdų eglutę šiais metais pasistatė vienas Latvijos miestas. Jos nuotrauka sulaukė įvairių komentarų internete. Daugelis kritikavo ne jos išvaizdą ar kad yra ne tikra, o ant juostos matomus ženklus. Komentatoriai tarp ornamentų įžvelgė svastiką.
„Kalėdų eglė Latvijoje, po velnių, kas vyksta tuose buvusiuose sovietiniuose regionuose?“ – vienoje „Twitter“ paskyroje pasirodė toks retorinis klausimas.
„Latvija ruošiasi Naujiems metams“, – ironizavo kita „Twitter“ vartotoja, vietoj savo įdėjusi Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuotrauką ir pasigyrusi esanti už BRICS (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos pavadinimų angliškai abreviatūra – red. past.), bet prieš NATO ir Europos Sąjungą.
Vienas vyras „Facebook“ prie geros kokybės eglės nuotraukų pridėjo grotažymes „StopFascism“, „StopNazi“, „StopNATO“, „StopTerrorism“.
O šis tame pačiame socialiniame tinkle apibendrino: „Tai – Latvija, šalis, kurioje griaunami sovietiniai paminklai, o vietoj to giriami šie simboliai. Linksmų Latvijos liberalų Kalėdų.“
Rusiško socialinio tinklo „Vkontakte“ vartotojas angliškai pranešė, kad „Latvijos Lielvardėje pastatė Kalėdų eglę, papuoštą svastikomis“.
„Latvijoje pagrindinė Kalėdų eglė buvo papuošta svastikomis, – informuoja kartveliškas tinklalapis „Sakartvelas ir pasaulis“, ta pati informacija buvo paskelbta ir jo paskyroje „Facebook“. – Tai buvo paaiškinta tuo, kad svastika yra „mūsų tautinis ornamentas“.
Praėjusiame amžiuje šis jų „nacionalinis ornamentas“ žmonijai kainavo 70 mln. žmonių gyvybių. Kas gali paskaičiuoti, kiek gyvybių bus paaukota už šį „nacionalinį ornamentą“ šiame amžiuje?“
Eglės vaizdai buvo publikuoti ir „YouTube“, tinklalapyje ura.news. Tiesa, pastarajame komentarai buvo kiek atsargesni – trumpos žinutės autorė antraštėje nurodė, kad eglė buvo papuošta „simboliais, panašiais į svastiką“. Analogiškas prierašas prie trumpo vaizdo įrašo iš Rygos pasirodė ir „Telegram“ kanale „Ruptly“.
Tačiau toliau abiejuose tekstuose paaiškinta, kad Kalėdų medis papuoštas „tautinio kostiumo elementu nuo senovinio austo diržo, šventu simboliu – nulaužtu kryžiumi“.
Naudojo prieš beveik 2 tūkst. metų
Atvirkštinė nuotraukos paieška nuveda į įrašą socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame paaiškinta, kad matoma Lielvardės eglė. Tai yra nedidelis miestas Latvijoje, esantis už pusšimčio kilometrų į pietryčius nuo sostinės Rygos. Kaip tik šio regiono tautinio kostiumo dalis – svastikomis ir panašiais ornamentais puošta juosta – buvo „suvyniota“ į šiemetę Kalėdų eglę.
Vietos kultūros namų paskyroje „Facebook“ nuo lapkričio 27-osios, kai įžiebta miesto eglė, buvo ne vienas šiam Kalėdų simboliui skirtas įrašas, kaskart pridėtos ir eglės nuotraukos. Kaip matyti iš fotografijų, svastikomis papuoštos kitos aikštės dekoracijos, pavyzdžiui, tvorelės.
Apie originalią eglę pranešta ir Ogrės regiono, kuriame yra Lielvardė, paskyroje „Facebook“.
Užsienio žiniasklaidoje Lielvardės eglė, kaip, beje, ir Vilniaus, paminėta tarp originaliausių šiemet Kalėdų medžių.
Paieškos sistema „Google“ pagal žodžius „Lielvarde egle (latviškai šis žodis skamba taip pat – red. past.)“ randa nemažai žinučių apie šią kalėdinę miesto puošmeną. Pridėjus „svastika“, pasirodo ir straipsnelių, įrašų socialiniuose tinkluose, kad propaganda jos ornamentus išnaudojo pranešimams apie tai, kad latviai laikosi nacistinių pažiūrų.
Ši žinia yra klaidinanti. Mat svastika yra nuo seno naudojama latvių folklore. Latvijoje ji yra ne tik įvairiose pasaulio kultūrose randamas, o nuo XX a. pirmos pusės – ir su naciais siejamas simbolis, bet ir ugunskrusts – ugnies, Perkūno, Laimės arba Laimos, šakų kryžius.
Kultūros ministerijos inicijuotoje Nacionalinėje enciklopedijoje teigiama, kad seniausi archeologiniai radiniai su šiuo ženklu datuojami III a. Jie buvo susiję su Baltijos finų kultūros erdve. Netrukus svastiką perėmė ir baltai.
„Vėlesniais šimtmečiais ugnies kryžių galima rasti visų Latvijos teritorijoje gyvenusių etninių grupių – lyvių, kuršių, žemgalių, sėlių, latgalių – archeologiniuose radiniuose“, – rašoma enciklopedijoje.
Svastikos matomos ir ant radinių iš VII-VIII a., o didingiausi ornamento pavyzdžiai išlikę XI-XII a. latgalių tekstilėje.
Lielvardės juostos elementas buvo panaudotas ant jau nebenaudojamo 100 latų banknoto.
Draudžia įstatymas
Nors daugumoje cituotų įrašų ir žinučių teisingai nurodyta, kad Kalėdų eglė papuošta svastikomis, šie ornamentai nėra tas pats, kaip nacių naudotas simbolis. Faktas, kad šį ženklą aktyviai naudojo Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija, geriau žinoma tiesiog nacių pavadinimu, nepakeičia jo prasmės.
Svastika – lygiakraštis kryžius su stačiu kampu ta pačia kryptimi (dažniausiai – pagal laikrodžio rodyklę) sulenktomis „rankomis“ – nėra nacių sukurtas ar jų partijai priklausęs simbolis.
Kaip nurodyta enciklopedijoje „Britannica“, svastika, kaip klestėjimo ir sėkmės simbolis, buvo plačiai paplitusi ir senovės, ir šiuolaikiniame pasaulyje. Šis iš sanskrito kalbos kilęs žodis reiškia „palankus gerovei“.
Mesopotamijoje svastikos buvo kaldinamos ant monetų. Skandinavijoje svastika (tik besisukanti prieš laikrodžio rodyklės kryptį) buvo griaustinio, audrų ir stiprybės dievo Toro plaktuko ženklas.
Svastika figūravo ankstyvajame krikščionių ir Bizantijos mene, taip pat naudota Pietų ir Centrinėje Amerikoje (majų), Šiaurės Amerikoje (daugiausia tarp navachų).
Indijoje svastika ir šiandien yra plačiausiai naudojamas induistų, džainistų bei budistų palankumo simbolis. Į dešinę besisukanti svastika laikoma Saulės simboliu, imituoja jos kasdienį kelią. Besisukančioji į kairę dažniau reiškia naktį, magiškas praktikas.
O nacių naudota svastika, kaip ir sovietų simboliai, jei jais bandoma pašlovinti totalitarinius režimus ar pateisinti jų įvykdytus nusikaltimus, Latvijoje yra uždrausti. Tai įtvirtinta dar 2005 m. priimtame Viešųjų pramogų ir šventinių renginių saugos įstatyme.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
