Paukščiai padidėja
Vaizdo įraše matyti ant ilgo metalinio stalo kraunami nukirsdinti, nupešti, nuplauti ir kepti ar kitaip gaminti paruošti paukščiai. Sprendžiant iš ilgų kaklų, greičiausiai tai yra žąsys.
Vienas iš prie stalo dirbančių žmonių jas sukrauna tvarkingai vieną šalia kitos ir stumia kitam. Šis į kiekvieną paukštį įkiša plastikinę žarnelę ir per kelis mirksnius jie išsipučia.
Kas purškiama ar pučiama į paukščius, suprasti sunku. Aiškiai matyti tik tiek, kad jie gerokai padidėja ir atrodo riebesni.
„Kalėdinės antys“, – dar lapkričio viduryje pasidalijusi įrašu pakomentavo viena „Facebook“ vartotoja.
Filmukas pastarosiomis savaitėmis pasirodė ne vienoje paskyroje. Daugelis (iš viso – 47 tūkst. žmonių) įrašu dalijosi iš šio „Facebook“ puslapio.
Vaizdo įrašas platinamas įvairiuose socialiniuose tinkluose. Galima rasti ir daugiau panašių filmukų.
Standartinė procedūra
Nors greta filmukų reiškiama nemažai nuostabos ir pasipiktinimo dėl to, kas daroma su paukščiais, procesas nėra nei slaptas, nei draudžiamas, nei itin kenksmingas.
Prie kai kurių įrašų socialiniuose tinkluose patys internautai paaiškino, kas galėjo būti daroma su paukščiais.
Angliškai šis procesas vadinamas plumping (putlinimu, padidinimu). Jo metu į žalią vištieną, kartais – kitų paukščių mėsą, taip pat ir šaldytą, suleidžiama vandens su druska, vištienos sultinio, jūros dumblių ekstrakto ar tam tikro jų derinio.
Paukštienos gamintojai jau nuo praėjusio amžiaus 8-ojo deš. švirkščia į mėsą sūraus vandens tirpalus, teigdami, kad dėl to mėsa tampa sultingesnė ir skanesnė.
Luizianos valstijos universiteto Žemės ūkio centro mėsos mokslų profesorius Kenethas McMillinas dienraščiui „Los Angeles Times“ dar 2009 m. aiškino, kad šiam procesui naudojami purkštukai su keliomis adatomis arba vakuuminiai injektoriai.
Jie įterpia natrio tirpalą į raumenis. Tirpale esantys rišikliai neleidžia vandens ir pridėtinės druskos išplauti iš mėsos transportavimo metu, parduotuvėse ir gaminant maistą.
Jau prieš dešimtmetį toks įpurškimas tapo standartu paukštienos pramonėje. Kodėl jis pradėtas naudoti? Pradėjus šalinti riebalus, produktas praranda skonį. Pradėjus auginti paukščius, kurių krūtinėlės buvo didesnės (turėjo daugiau raumenų ir mažiau riebalų), mėsa tapo sausesnė ir ne tokia skani.
Druskos tirpalas išlaikė paukštieną drėgnesnę, bet tai vis tiek nepagerino skonio, tad buvo pridėta „natūralaus skonio“: sultinio, citrinų koncentratų, kukurūzų sirupo ar kitokio cukraus.
Iš pradžių kaip rišiklis, padedantis vištienai neprarasti vandens, naudotas natrio fosfatas, vėliau jis pakeistas kalio fosfatu. Dėl pastarojo mėsa tampa kartoka, tad nemaloniam prieskoniui užmaskuoti prireikė dar daugiau „natūralių skonių“.
Galima žymėti kaip natūralią
Nors įpurkštas skystis pagerina mėsos išvaizdą, šis procesas yra nemažai kritikuojamas. Visų pirma – dėl kainos, mat pirkėjai moka ne vien už mėsą, bet ir už tirpalą, taigi paprastą vandenį.
Skaičiuojama, kad paputlintoje vištienoje sūrus vanduo gali sudaryti 15 proc., kai kuriais atvejais – iki 3 proc. svorio.
Diskutuojama ir dėl taip pagerintos mėsos ženklinimo. Pagal JAV Žemės ūkio departamento (USDA) reglamentus, ji gali būti pažymėta kaip „visiškai natūrali“ arba „100 proc. natūrali“, jei įšvirkščiamos natūralios medžiagos.
Pietų Afrikoje kilus ginčui dėl užšaldytų vištienos gabalėlių, kuriuose buvo iki 50 proc. sūrymo, vyriausybė įpareigojo tai nurodyti etiketėse.
Dar vienas kritikos sulaukiantis aspektas – tokios paukštienos poveikis sveikatai. Mat vienoje porcijoje gali būti nuo 200 mg iki 500 mg natrio. Tai yra daugiau nei 25 proc. USDA rekomenduojamos paros natrio normos. Nepaputlintos vištienos porcijoje paprastai yra 45-70 mg natrio.
15min verdiktas: tiesa. Vaizdo įraše matomas standartinis procesas – į maistui ruošiamus paukščius greičiausiai švirkščiamas specialus tirpalas, kad mėsa taptų sultingesnė.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
