Kaip sakoma BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje publikuojamame straipsnyje, jie rengė Ukrainos teritorijų išlaisvinimą, atliko išsilaipinimą kairiajame Dnipro krante ir operacijas Rusijos teritorijoje.
Dėl to karinės žvalgybos pareigūnai galėjo sukaupti unikalios patirties, nors viso karo metu buvo priversti veikti be karinės aviacijos priedangos.
Ji ypač reikalinga galingoms Rusijos armijos radioelektroninės kovos priemonėms slopinti. Be paramos iš oro rizika jų gyvybei padidėja „10, o kartais ir 100 kartų“.
Tai taikoma ir priedangai ant vandens. Ją turėtų teikti ne tik lėktuvai, bet ir dideli karo laivai. Jų Ukraina kol kas neturi.
Tiktai kitąmet Ukraina iš užsienio partnerių tikisi gauti bent 42 daugiafunkcius naikintuvus F-16.
„Amerikos specialiųjų pajėgų kariai niekada nesutiktų daryti to, ką vykdo jų kolegos iš Ukrainos. Jie reikalautų priedangos. Jiems neįmanoma veikti be oro apsaugos“, – pažymi globalistikos centro „Strategija XXI“ saugumo programų vadovas Pavelas Lakijčukas.
BBC Ukrainos tarnyba išsiaiškino kai kurias pasirengimo tokioms užduotims, jų planavimo ir vykdymo detales, dėl ko neįmanoma tampa įmanoma.
Žemiau aprašyti įvykiai vyko Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose ir atviroje jūroje vykdant specialiąsias Ukrainos gynybos žvalgybos operacijas.
Karo metu, kaip nurodoma, BBC negali savarankiškai patikrinti visos kariuomenės pateiktos informacijos, tačiau mano, kad jos šaltiniai yra patikimi. O paskelbti šių įvykių dalyvio, žvalgybos grupės vado, pasakojimai atitinka kitas istorijas apie išsilaipinimą Enerhodare ir „Boiko platformose“.
Keturi planai
„Pasiruošimas specialiajai operacijai yra hierarchinis. Sudėtingos operacijos planuojamos tiesiogiai vadovaujant labai patyrusiems žmonėms.
Negaliu atskleisti, kas ir kokiu lygiu dalyvauja. Prie planavimo žmonės prileidžiami priklausomai nuo dalyvavimo lygio“, – BBC Ukrainos tarnybai sakė specialiųjų pajėgų grupės „Artan“ vadas, kurio šaukinys „Saba“.
Jis pabrėžė, kad nė vienas iš jų apie specialiąją operaciją neturi daugiau informacijos, nei reikia kiekvienam pavestoms užduotims atlikti.
Prieš plataus masto Rusijos invaziją kariškis tarnavo oro desanto pajėgose ir kovojo antiteroristinėje operacijoje, kurią Ukrainos pajėgos vykdė Donecko ir Luhansko srityse.
Kaip rašoma BBC naujienų rusų kalba interneto svetainėje, jis kariškiu svajojo tapti nuo vaikystės.
Motyvaciją imtis sunkiausių operacijų jis paaiškina taip:
„Mūsų mentalitetas – sunaikinti kuo daugiau priešų. Ar gali ko nors bijoti žmogus, kuriam daugiau kaip 30 metų, o kas mėnesį pas jį 101 gimimo diena? Kas tokiam žmogui yra baimė?
Kas yra pripažinimas tokiam žmogui? Man pripažinimas yra tada, kai mano ginklo broliai yra pasiruošę vykti su manimi į Mėnulį ir kai visi gyvi grįžta iš misijos.“
Kiekvienai specialiajai operacijai karinės žvalgybos pareigūnai kruopščiai parengia keturis planus: pagrindinį, atsarginį, alternatyvų ir rezervinį.
Pavyzdžiui, kaip nurodo BBC Ukrainos tarnyba savo publikacijoje, apšaudymas fosforo bombomis, gali priversti atsisakyti pagrindinio plano. Tada įsijungia atsarginis.
Jei jis nepavyksta, yra dar bent du gerai apgalvoti variantai. Viskas suplanuojama iki menkiausių smulkmenų.
Žvalgybos komanda į misiją nevyksta savarankiškai. Be jos, dar yra šturmo, patikros, rezervo ir evakuacijos grupės. Šturmo kariai imasi aktyvių veiksmų, patikros grupė dalyvauja pasalose ir paimtų į nelaisvę tikrinimuose.
Rezervo grupė aktyvuojama, kai prireikia papildomų pajėgų. Evakuacijos grupė gali pridengti tiek karių evakuaciją, tiek pati pervežti sužeistuosius ir žuvusiuosius.
Kaip nurodo BBC Ukrainos tarnyba, specialiosioms operacijoms ruošiamasi ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
Paklaustas, ar galima, pavyzdžiui, apsisaugoti nuo fosforo amunicijos, „Saba“ atsako: „Taip, praeiti psichologinį parengimą.“
„Kario laidotuvės“
Jo padalinyje visi kariai atlieka „kario laidotuvių“ procedūrą – senovinę apeigą, skirtą išsivaduoti iš baimės žūti. Pirmiausia tai padaro vadas.
Pasak BBC naujienų rusų kalba interneto svetainėje skelbiamo straipsnio, kovotojas išsikasa sau metro gylio kapą.
Tada jis ant popieriaus lapo surašo viską, kas, jo nuomone, gyvenime nereikalinga ir ko yra pasirengęs atsikratyti. Popierių sudegina.
Tada jis atsigula į duobę ir jį užkasa. Kvėpavimui per burną duoda nardymo kaukę su vamzdeliu.
Tokiame „mokomajame kape“ specialiųjų pajėgų karys guli nuo 40 minučių iki keturių valandų.
„Palaidotas po žeme nustoji jausti savo kūną, visiškai prarandi jo kontrolę. Pasidaro aišku, kiek gali kontroliuoti savo jausmus ir mintis. Mūsų darbas reikalauja visiškos savitvardos ir pasitikėjimo ginklo broliais, kurie turi tave atkasti. Tu visiškai priklausomas nuo kitų“, – patirtį apibūdina „Saba“.
Palaidotas po žeme nustoji jausti savo kūną, visiškai prarandi jo kontrolę. Pasidaro aišku, kiek gali kontroliuoti savo jausmus ir mintis.
Jis priduria, kad po daugelio metų treniruočių atlikdamas šį pratimą „jau nieko nejaučia“.
„Man tai jau yra įgūdis, kaip šaudyti. Man nereikia kasdien važiuoti į poligoną, kad išlaikyčiau šį įgūdį. Pakanka tai padaryti kartą per savaitę ar dvi.“
Kiekvienas vadas gali pats nuspręsti, ar įtraukti tokius mokymus į specialiųjų pajėgų karių mokymą.
Kaip nurodo BBC Ukrainos tarnyba, šios treniruotės moko išlaikyti didžiulį psichologinį ir fizinį krūvį.
„Mes pasilaidojame gyvi į žemę, kad susitaikytume su mirtimi. Po to vykstame į specialiąją misiją. Susitaikęs su mintimi, kad gali mirti, gali ramiai, efektyviai atlikti savo darbą.“
Kovotojas turi patirti daugybę kitų dirbtinių stresų.
„Nuo treniruotės pavargstame ne mažiau nei nuo specialiųjų užduočių. Po pirmo pusvalandžio krūvio žmogus nori, kad atkristų NSO ir išskraidintų jį į Mėnulį. Turime patikrinti jo moralinį ir psichologinį stabilumą. Tai vadinamasis „skrudinimas“, – sako „Saba“.
Pavyzdžiui, karinės žvalgybos pareigūnai imituoja kontūzijimą, po kurio iškart šaudo į taikinį. Jie mokosi šaudyti kaire ranka, būdami dešiniarankiai, turi žinoti visas rusiškų ginklų technines charakteristikas, mokėti plaukti surištomis rankomis ir kojomis.
Kaip nurodoma BBC Ukrainos tarnybos publikacijoje, po „savo laidotuvių“ ir „skrudinimo“ ateina laikas eiti į priešo užnugarį arba išsilaipinti priešo teritorijoje. Nors specialiųjų pajėgų karių treniruotės niekada nesibaigia.
Chersono išlaisvinimas
„Mačiau sugriautą sėkmingų žmonių pasaulį: kaime, į kurį įvažiavome, prieš karą buvo geri keliai, kiekviename kieme stovėjo mašina. Visa tai buvo visiškai sunaikinta, neliko nė vieno sveiko namo“, – taip žvalgybos grupės vadas apibūdina tai, ką pamatė netoli Chersono 2022 metų liepą.
Tada Ukrainos kariuomenė pradėjo ruoštis išlaisvinti miestą. Ukrainos kariuomenė atakavo priešo karinę techniką, karių dislokavimo vietas ir amunicijos sandėlius. Prieš tai visada atliekama žvalgyba.
Karinės žvalgybos pareigūnai regiono centro išlaisvinimą priartino žingsnis po žingsnio.
Tai galima apibūdinti pasinaudojant operacijos Rusijos armijos užnugaryje prie Chersono 2022 metų liepos 22 dieną, likus trims su puse mėnesio iki miesto deokupacijos, pavyzdžiu.
Tokios operacijos buvo svarbi kruopščiai suplanuoto kontrpuolimo dalis. Tuomet Ukrainos armijai pavyko išvengti didelių nuostolių pietiniame fronte.
Amerikos karo studijų institutas pranešė, kad būtent tomis dienomis pietuose prasidėjo Ukrainos kontrpuolimas.
2022 metų liepos pabaigoje Ukrainos valdžia oficialiai patvirtino didelės operacijos dešiniajame Dnipro krante pradžią, sakoma BBC naujienų rusų kalba interneto svetainėje skelbiamame straipsnyje.
2022 metų liepos–lapkričio mėnesiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas reguliariai pranešdavo apie sėkmę pietų kryptimi.
Galiausiai lapkričio 9 dieną Chersonas buvo išlaisvintas. Maždaug tomis pat dienomis Ukrainos armija atgavo dešiniojo Chersono srities kranto kontrolę.
Iš viso per kontrpuolimą 2022 metų vasarą–rudenį Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš Rusijos okupacijos išlaisvino daugiau kaip 90 gyvenviečių Chersono ir Mykolajivo regionuose.
„Už kiekvieno priešo vadinamojo „geros valios gesto“ slypi milžiniškos mūsų karių pastangos...
Tiesiogiai Chersono kryptimi Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino logistikos maršrutus ir paramos sistemą, pažeidė priešo vadovavimo ir kontrolės sistemą“, – taip savo „Telegram“ kanale šį atsakomąjį puolimą apibendrino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.
Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybininkai čia atliko ypatingą vaidmenį.
„Specialiųjų pajėgų karių užduotis yra patekti į priešo teritoriją ir ten vykdyti sabotažo operacijas“, – jų operacijų specifiką kontrpuolimo metu aiškina Pavelas Lakijčukas.
Dabar Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnai panašias operacijas vykdo per kontrpuolimą Zaporižės srityje.
„Gavome informaciją, kad tame fronto ruože buvo Rusijos karinė technika, trečios kartos pėstininkų kovos mašinos. Tai pavojinga technika: su gerais ginklais ir taikinio aptikimo sistema.
Už kilometro pusantro nuo kaimo, į kurį įvažiavome, tuomet stovėjo Rusijos okupacinė kariuomenė. Planavome įvažiuoti per drėkinimo kanalus“, – pasakoja „Saba“.
BMP-3 turi kombinuotą dieninį ir naktinį taikiklį, po vieną 30 mm ir 100 mm patranką, taip pat tris kulkosvaidžius.
„Prieš patenkant už priešo linijų, į mus atėjo fosforo sviedinys. Jo kasetės atsiveria ore. O ant žemės krenta kaip labai gražus spindesys. Žemė šiugždėjo, stiklas tirpo.
Svarbiausia buvo neįkvėpti fosforo garų. Pirmasis sprogimas buvo 300 metrų nuo mūsų. Žiūrėjau į švytėjimą ir maniau, kad kita kasetė atskries tiksliau. Taip ir atsitiko. Nuolaužos praskriejo medžiais 150 metrų nuo mūsų. Mums pasisekė, kad vėjas pūtė nuo mūsų pusės.“
Virš Ukrainos kariškių galvų nuolat sukasi Rusijos kariuomenės naudojami dronai „Orlan-10“. Pasak žvalgybos pareigūno, „jų tiek daug, kiek mikroautobusų Kyjivo gatvėse piko valandomis“.
Karo žmonės ir gyvūnai
Kaip pasakoja BBC Ukrainos tarnyba, už sunaikinto žmonių pasaulio ten atsivėrė dar viena tragedija – palikti, alkani ir išgąsdinti naminiai gyvūnai.
Sunaikintame kaime netoli Chersono į specialiųjų pajėgų automobilį įšoko didžiulis baltas šuo, jis buvo išbadėjęs. Tai buvo Vidurinės Azijos aviganis.
„Jis glaustėsi, atsidavusiai žiūrėjo į akis, jo džiaugsmui nebuvo ribų. Aš jį suprantu. Paėmėme ir perdavėme šį Vidurinės Azijos aviganį gydytojui. Likę šunys ten tiesiog lakstė iš rūsio į rūsį.“
Per tą specialiąją operaciją kariškiams pavyko pabendrauti su keliais vietos gyventojais, likusiais gyventi apšaudymo sąlygomis.
„Žmonės su mumis elgėsi labai šiltai. Nesusidūriau su priešiškumu. Kuo arčiau fronto, tuo šilčiau su mumis elgiasi.“
Iki Chersono deokupacijos aplink miestą vyko Rusijos elektroninis karas. Dėl to ten nebuvo palydovinio ryšio, o žvalgininkai beveik nesijungė prie radijo ryšio.
Anot žvalgybos pareigūno, jo specialusis būrys užduotį Rusijos armijos užnugaryje netoli Chersono vykdė „pagal atsarginį planą“. Po žvalgybos grupės, surinkusios reikiamą informaciją, sekė karinė.
O karinės žvalgybos pareigūnai iš ten išvyko po minosvaidžių ugnimi. Paskutinė 120 mm mina nukrito už 20 metrų nuo jų.
Kitos užduotys numatė išsilaipinimą kairiajame Dnipro krante.
Išsilaipinimas Enerhodare
„Buvo mėnulio apšviesta rudens naktis. Išsilaipinome apie septynis metrus nuo kranto. Ten buvo vandens iki juosmens. Iš anksto ruošiesi, kad užduotį atliksi šlapias“, – BBC Ukrainos tarnybai pasakojo „Saba“.
Prieš žvalgus buvo Zaporižios atominė elektrinė. Dėl Rusijos okupacijos ir branduolinės grėsmės ji tuo metu jau buvo žinomas visame pasaulyje.
„Pažiūrėjau prieš save, o ten degė raudonos atominės elektrinės šviesos. Pažvelgiau į dangų, o ten žvaigždės virš Dnipro susimaišė su raketomis. Matau, kaip sprogsta viena raketa. Galvoju: gerai, kad ne virš mūsų“, – taip „Saba“ apibūdina savo nusileidimą kairiajame Dnipro krante prie Enerhodaro 2022 metais.
Ta kryptimi rusų kariai apšaudė juos iš artilerijos, oro sistemų ir kulkosvaidžių.
Tai buvo vienas iš Ukrainos specialiųjų pajėgų bandymų pradėti atakas už priešo linijų kairiajame krante.
Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybininkai turėjo patirties 2016 metų rugpjūčio mėnesį perplaukiant Sivašo ežerą.
Ukrainos žvalgybos pareigūnai į Krymą netoli Rusijos karinių bazių pristatė sprogmenis ir ginklus. Ten įvyko mūšis su Rusijos FSB specialiuoju padaliniu „Vimpel“.
Apie tai interviu Laisvės radijui (Rusijoje pripažintam užsienio agentu) papasakojo karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
„Beje, Ukrainos jūrų specialiosios pajėgos buvo bazinės SSRS. Galingiausi jų kadrai dar sugebėjo patirtį perteikti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Buvo išlaikytas kartų tęstinumas. Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadas generolas leitenantas K.Budanovas asmeniškai dalyvavo reide Kryme 2016 metais. Jai vadovavo velionis Maksimas Šapovalis“, – prisimena P.Lakijčukas.
Jis pabrėžia, kad specialiosios pajėgos daro neįtikėtinus dalykus.
„Operacijos su amfibijomis išsilaipinus krante yra dar sudėtingesnės nei operacijos sausumoje“, – BBC Ukrainos tarnyba cituoja ekspertą.
Šį kartą priekyje buvo ne ežeras, o Kachovkos užtvanka.
„Platusis Dnipras – tai linija, dengianti priešą. Taip buvo ir prieš susprogdinant Kachovkos užtvanką, ir po to.
Rusai turi būti tikri, kad joks sveiko proto žmogus jų neužpuls iš dešiniojo kranto, ypač prie Dnipro žiočių, kur yra plati salpa. Staiga iš vandens išnyra „33 herojai“, netikėta kryptimi pasigirsta salvės“, – pasakoja Pavelas Lakijčukas.
Prie Enerhodaro kariniai žvalgai išsilaipinimo metu dalyvavo kontaktinėje kovoje su Rusijos kariškiais.
„Kalbant apie tokias sudėtingas operacijas, kaip išsilaipinimas per Kachovkos rezervuarą norint patekti į Enerhodarą, deja, tai nebuvo labai sėkminga. Nevertinsiu, dėl kieno kaltės taip atsitiko. Bet tai tikrai nebuvo mūsų karių kaltė. Ten klostėsi ne pagal planą“, – sako P.Lakijčukas.
„Tą vasarą (2022 metais) įėjome į Enerhodarą, neturėjome palaikymo – ir išėjome. Įėjome, išlipome. Na ką? Komanda: „Išeikite.“ Gerai, išeiname. Nors įžengėme kovodami“, – interviu „Ukrainskaja pravda“ sakė specialiųjų pajėgų padalinio „Artan“ vadas Viktoras Torkotiukas.
2022 metų rugsėjo pradžioje Rusijos prokremliška žiniasklaida rašė, kad Enerhodaro rajone jų kariuomenei pavyko sunaikinti septynias valtis su dviem sabotažo grupėmis, o po dviejų dienų paskelbė apie 20 valčių ir katerių sunaikinimą.
„Pagal jų duomenis, turėtume turėti daug daugiau lėšų, nei turime iš tikrųjų. Po tokių mūsų operacijų jie visada sako, kad sunaikino krūvą mūsų valčių. Neatsimenu, kad kokia jų informacija būtų teisinga“, – sako „Saba“.
Pasak BBC naujienų rusų kalba interneto svetainėje publikuojamo straipsnio, Ukrainos specialiosios pajėgos kol kas neatskleidė pagrindinio savo išsilaipinimo Enerhodare tikslo.
2023 metais Rusijos pajėgoms Enerhodare atakuoti pradėti naudoti dronai.
Rugsėjo 12 dieną pranešta apie „dovanas“ Enerhodaro okupacinei administracijai, dėl ko kilo gaisras „Rusijos Federacijos pasų skyriuje“.
O 2022 metų patirtis buvo panaudota per kitus karinius reidus prie Dnipro žiočių.
14 valandų atviroje jūroje
„Enerhodaras taip pat buvo labai geras pasiruošimas operacijai „Boiko platformose“. Jos metu atvira jūra lengvomis valtimis, neprisirišę prie sausumos, vandens rūke nuplaukėme 112 kilometrų.
Tokios operacijos dar niekas nėra atlikęs. Prieš tai jau keletą kartų bandėme išsilaipinti, bet dėl audros bangų negalėjome prisišvartuoti.“
Šį kartą vietoj rusiškų bepiločių orlaivių „Orlan-10“ virš Ukrainos kariškių galvų skriejo rusų naikintuvas Su-30.
Parodžius Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos sukurtą filmą apie šią specialią operaciją sužinojo visa šalis.
Vienas kovotojų, šaukiniu „Konan“, iškrito iš valties ir išbuvo vandenyje 14 valandų, kol bendražygiai jį surado ir išgelbėjo.
Vienas kovotojų, šaukiniu „Konan“, iškrito iš valties ir išbuvo vandenyje 14 valandų, kol bendražygiai jį surado ir išgelbėjo.
Kaip būtent šiuo atveju karinės žvalgybos pareigūnams padėjo „kario laidotuvės“?
„Šios platformos labai karštos. Oro temperatūra ten siekė daugiau nei 40 laipsnių, o deguonį degino ir dujų platforma, kur dega liepsna. Ten reikia gerti daug vandens, kad išbūtum“, – BBC Ukrainos tarnybai sakė „Saba“.
Jis prisimena vieną pavojingiausių momentų platformoje:
„Turėjau patikrinti, ar triume buvusios nevaldomos aviacinės raketos neužminuotos. Mes išprašėme visus nuo denio. Jei jos būtų užminuotos, įvyktų sprogimas. Manęs niekada nerastų. Būtų tik blyksnis. Bet buvo įsakymas, jį reikia vykdyti.“
Tada jis su kolega metė burtus, kas pirmasis eis į triumą.
„Lėmė, kad pirmasis turi eiti mano bendražygis – jis yra išminuotojas. Ėjau jam iš paskos. Apskritai, kad ir koks likimas iškristų, mes eitume su juo.“
Amunicija nebuvo užminuota...
Kitas šios operacijos rezultatas – nuo platformų išardyta pakrantės radiolokacinė stotis „Neva-B“. Rusijos kariuomenė ne tik prarado „savo akis“ pietvakarinėje Juodosios jūros dalyje. Pagal šios stoties duomenis bus galima atkurti, kokią informaciją čia surinko Rusijos kariai.
Tuo tarpu Ukraina planuoja toliau pulti Rusijos teritoriją dronais, kad išsekintų oro gynybą ir išvestų iš rikiuotės karinį transportą bei gamybą.
Tai neseniai interviu žurnalui „Economist“ pareiškė Vyriausiosios žvalgybos direktorato vadovas K.Budanovas.
Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direkcija tikina, kad bus reaguota į Rusijos atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą.
Ukrainos specialiosios pajėgos taip pat vykdo kovines ir specialiąsias misijas okupuotame Kryme ir Rusijos teritorijoje. Šiuo metu jie detalių neatskleidžia.
Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba tikina, kad į Rusijos atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą bus atsakas.
Ukrainos specialiosios pajėgos taip pat vykdo kovines ir specialiąsias misijas okupuotame Kryme bei Rusijos teritorijoje. Jų detalių, kaip pažymi BBC naujienų rusų kalba interneto svetainėje skelbiamame straipsnyje, šiuo metu neatskleidžiama.