Pasinaudodami tradicijomis puola žydus: vėl kaltina slaptu sąmokslu valdyti pasaulį

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas kuriame tvirtinama neva ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ir buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra žydai, nes jie visi uždegė Chanukos žvakę, o tai esą gali daryti tik žydai. Tai neva įrodo, kad žydai „slapta valdo pasaulį“. Tačiau šie pareiškimai klaidingi ir antisemitiniai.
Uždegimo akimirka
Uždegimo akimirka (asociatyvi nuotr.) / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Publikuojamas įrašas, kuriame buvęs JAV vadovas Billas Clintonas ir kiti žinomi pasaulio politikos veikėjai uždega žvakę ant Chanukos šviestuvo (chanukujos), o virš jo esantis komentaras skelbia:

„Nepasikliaukite prezidentais! Jie visi dirba jiems! Vatikanas yra Black rock kompanija (bankų sistemos savininkai, kurių turtas sudaro ¾ visos planetos pinigų)“.

Prie vaizdo įrašo taip pat pridėtas komentaras, kuriame teigiama:

„Pagal žydų tradicijas (o jie griežtai laikosi savo tradicijų) ne žydui jokiu būdu neleidžiama uždegti menorą arba chanukiją, kuri yra šventa žydams.

Todėl tie, kuriems tenka ši didžiulė garbė, yra žydai!

Yra daugybė įrodymų, kad visi vadinamieji prezidentai nuolat palaiko glaudžius ryšius su ortodoksais žydais. Ir Putinas, ir Zelenskis, ir Trumpas, ir visi kiti!“.

Šventės istorija

Chanuka – viena svarbiausių kasmetinių žydų švenčių. Ji trunka net aštuonias dienas.

Švęsdami Chanuką žydai prisimena kadaise Jeruzalėje žydų tautai įvykusį stebuklą.

Tuomet tauta laimėjo kovą prieš Izraelį valdžiusius valdovus iš Seleukidų imperijos, kurie draudė žydams laikytis tradicinių papročių.

Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniuje uždegta Didžioji Chanukos žvakė
Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniuje uždegta Didžioji Chanukos žvakė

Seleukidai išniekino Jeruzalės šventyklą – svarbiausią žydų šventovę. Seleukidų karalius Antiochas prieš Jeruzalės šventyklos įėjimą pastatė savo statulą ir bandė priversti žydus prieš ją lenktis, taip pat šventykloje pastatė altorių Dzeusui ir joje skerdė kiaules.

Bet žydai nepakluso. Prasidėjo vadinamasis makabiejų sukilimas. Makabiejai buvo nedidelė žydų grupė, kurie svetimšaliams valdovams priešinosi jėga.

Trejus metus trukęs pasipriešinimas buvo pergalingas – svetimšaliai buvo išvyti. Tai įvyko 165 m. pr. Kr.

Pasak žydų tradicijos, prieš pasitraukdami seleukidai dar labiau suniokojo ir išniekino Jeruzalės šventyklą. Jie išliejo beveik visą ten buvusį aliejų, skirtą įžiebti šventyklos žvakei – menorai.

Plačiau skaitykite: Kas yra Chanuka ir kodėl žydai ją švenčia?

Kas yra Chanukos žvakė ir kuo ji skiriasi nuo menoros?

Bet pradėję ruoštis šventei makabiejai rado tik vieną neišniekintą aliejaus indą su Vyriausiojo šventiko antspaudu.

Pagal žydų tradiciją, tik toks aliejus galėjo būti deginamas šventykloje. Šio aliejaus užtekti turėjo tik vienai dienai.

Naujas aliejus galėjo būti atgabentas tik po aštuonių dienų. Vis dėlto šventyklos žvakė buvo uždegta. Ir įvyko stebuklas – šventyklos menora degė aštuonias dienas.

Todėl Chanukos šventė ir yra švenčiama aštuonias dienas. Ir yra siejama su šviesa.

Pirmąją Chanukos dieną žydų namuose yra įžiebiama devynšakė žvakidė, vadinama chanukija.

Chanukija nėra tas pats, kas menora.

Menoros būna septynšakės ir jos yra naudojamos kaip dekoratyvinis elementas ne tik per Chanukiją, prisimenant Jeruzalės šventyklą ir joje degusias žvakes.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Chanukos žvakės įžiebimas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Chanukos žvakės įžiebimas

Chanukija yra speciali menora, naudojama tik per Chanuką.

Kiekvieną dieną uždegama po vieną šviesą, kol pagaliau aštuntąją dieną jau dega visos aštuonios šviesos, primindamos Dievo padarytą Šviesų stebuklą, kai aštuonias dienas degė Šventyklos menora.

Ištisus šimtmečius kasmet vykdoma micva ner Chanuka (priesakas uždegti Chanukos šviesas) primindavo po pasaulį išbarstytiems žydams juos vienijančią garbingą praeitį ir dvasinę misiją bei teikė sugrįžimo į Tėvynę viltį.

Karolinos Savickytės nuotr./Menora
Karolinos Savickytės nuotr./Menora

Garbė uždegti žvakę

Iš tiesų, nežydai negali dalyvauti daugumoje judaizmo religinių apeigų ir garbinimo veiksmų.

Tačiau Chanukos žvakės uždegimas yra išimtis. Visas chanukijos žvakes turi uždegti žydai, išskyrus pirmąją, centrinę žvakę, vadinamą šamašu (tarnybine žvake).

Pirmiausia yra uždegamas šamašas, tada po vieną žvakę kasdien, pradedant nuo dešinės.

Pateikiamas toks paaiškinimas:

„Jei į uždegimo ceremoniją pakviečiamas ne žydas, pavyzdžiui, visuomenės veikėjas, meras ar gubernatorius, jį galima pagerbti leidžiant jam uždegti šamašą (tarnybinę žvakę), o po to žydas pasakys palaiminimus ir uždegs likusias žvakes“.

Akivaizdu, kad šioje ceremonijoje gali dalyvauti ir ne žydai, ir konkrečiai nurodoma centrinę Chanukos lempos žvakę, jiems suteikiama siekiant parodyti ypatingą, pagarbų požiūrį.

Tačiau pagal religines judaizmo normas ir žydų tradicijas šis jų veiksmas kaip tik ir liudija, kad jie nėra žydai.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

15min verdiktas: melas. Judaizmo kanonai nenumato draudimo kitų religijų atstovams uždegti centrinę Chanukos žvakę.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis