Pasiskiepijusieji vis dažniau užsikrečia koronavirusu: kodėl ir ką tai reiškia?

„The Wall Street Journal“ primena, kad pasiskiepiję žmonės gali užsikrėsti koronavirusu, nes vakcinos – kad ir kaip sumažina riziką sunkiai susirgti ar mirti – nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos.

Virusas ir toliau gali užkrėsti organizmą ir pradėti daugintis, taip sukeldamas ligą ir parodydamas liežuvį imuniniam atsakui. Be to, su laiku išblėsta ir vakcinų suteiktas atsparumas – nenuostabu, kad daug šalių, įskaitant Lietuvą, jau skiepija gyventojus trečiosiomis dozėmis.

Mokslininkai teigia, kad daug kas šiuo atveju logiška. Tokių proveržio infekcijų daugės didėjant paskiepytų žmonių skaičiui – juk jei būtų paskiepyta 100 proc. žmonijos, kiekvienas užsikrėtimas būtų proveržio infekcija.

Vis dėlto duomenys iš Jungtinės Karalystės rodo, kad pastaruoju metu tikimybė vakcinuotiems žmonėms užsikrėsti tik didėja. Kas tai lemia?

Proveržio infekcijos nėra retos

Bent jau šioje šalyje daug tokių užsikrėtimų nulemia vaikai. Tik nedaug jų paskiepyti ir jie perneša virusą savo pasiskiepijusiems tėvams.

Išsamus viruso perdavimo namų sąlygomis tyrimas, atliktas būtent Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad vakcinuotam asmeniui, gyvenančiam vienuose namuose su žmogumi, kuris serga COVID-19 (su visu simptomų paketu), 25 proc. padidėja šansai irgi pasigauti virusą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Koronavirusu užsikrečia daug paauglių, kurie užkratą parneša namo

Be to, vadinamosios proveržio infekcijos prisideda prie viruso plitimo ir kelia riziką pažeidžiamiems ir nevakcinuotiems žmonėms. Tas pats tyrimas paliudijo, kad pasiskiepijęs ir su visais simptomais COVID-19 sergantis asmuo virusą namiškiui perduoda lygiai taip pat, kaip nevakcinuotas žmogus.

Aišku, Jungtinėje Karalystėje atvejų ir taip gana daug – skaičiuojant vienam gyventojui tikrai daugiau nei kitose didelėse Vakarų Europos šalyse.

Dėl vakcinų į ligonines patenka ir miršta kur kas mažiau žmonių nei ankstesniais pandemijos etapais – nors ir daugiau nei vasarą, kai užsikrėtimų buvo labai nedaug.

Čia jau svarbu tai, kad šalis nuo vasaros gyvena be apribojimų, nors po žemyną klajoja itin užkrečiama koronaviruso delta atmaina. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tam tikri, net minimalūs ribojimai Jungtinei Karalystei praverstų.

Tiesa, dėl vakcinų į ligonines patenka ir miršta kur kas mažiau žmonių nei ankstesniais pandemijos etapais – nors ir daugiau nei vasarą, kai užsikrėtimų buvo labai nedaug.

„Proveržio infekcijos nėra retos. Jos nėra netikėtos ir jos nekelia daug nerimo“, – pabrėžė Danas Barouchas, „Beth Israel“ medicinos centro Virusologijos ir vakcinų tyrimų padalinio Bostone (JAV) direktorius.

Imunitetas pradeda tirpti jau po 10 savaičių

Daugelyje amžiaus grupių Anglijoje dabar vakcinuoti žmonės užsikrečia dažniau nei rugpjūčio viduryje, rodo Jungtinės Karalystės sveikatos saugumo agentūros duomenys.

Toks pokytis ryškiausias kalbant apie gyventojus, įžengusius į penktąją dešimtį. Spalį koronavirusu užsikrėtė 2,1 proc. pilnai vakcinuotų 40-49 metų asmenų – 90 proc. daugiau nei per keturias savaites rugpjūtį.

„Scanpix“/AP nuotr./COVID-19 pasigauna nemažai pasiskiepijusių britų

Kitose amžiaus grupėse augimas mažesnis – 22-56 proc., o pasiskiepiję jaunesni nei 30 metų Jungtinės Karalystės gyventojai virusą pasigauna net rečiau nei rugpjūtį.

Ajitas Lalvani, Londono imperinio koledžo Infekcinių ligų padalinio vadovas, tvirtina, kad vakcinuotiems 40-49 metų žmonėms rizika užsikrėsti didesnė dėl dviejų priežasčių.

„Silpsta imunitetas. Be to, egzistuoja salelės nepasiskiepijusių žmonių, kurie veikia kaip infekcijos vektoriai, įleidžiantys virusą į namus ir perduodantys jį vakcinuotiems tėvams. Tai vyksta“, – teigė A.Lalvani.

Daugelis 40-49 metų gyventojų Jungtinėje Karalystėje antrąja doze buvo paskiepyti mažiausiai prieš keturis mėnesius. Dar vienas tyrimas parodė, kad antikūnų kiekis pradeda blėsti praėjus vos 10 savaičių po antrosios vakcinacijos.

A.Lalvani: egzistuoja salelės nepasiskiepijusių žmonių, kurie veikia kaip infekcijos vektoriai, įleidžiantys virusą į namus ir perduodantys jį vakcinuotiems tėvams.

Pirmosiomis savaitėmis po antrosios dozės gavimo apsauga išties galinga – net nuo simptomų. Bet per penkis mėnesius veiksmingumas sumažėja iki 69,7 proc. „Pfizer“ vakcinos atžvilgiu ir 47,3 proc. „AstraZeneca“ vakcinos atžvilgiu.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina

Be to, 40-49 metų amžiaus grupės atstovai paprastai gyvena su vaikais – ypač paaugliais. Jų Jungtinėje Karalystėje paskiepyta tik mažuma ir jie ypač dažnai užsikrečia.

Nepasiskiepijus būtų daug blogiau

Ir vis dėlto pravartu pažvelgti ir į kitokią statistiką. 40-49 metų britų amžiaus grupėje per keturias savaites vidutiniškai nuo koronaviruso miršta tik septyni visiškai paskiepyti žmonės iš milijono.

Vertinant vyresnius gyventojus rodikliai prastesni, bet senjorai savaime labiau pažeidžiami. Negana to, jie buvo paskiepyti anksčiau, o tai reiškia, kad anksčiau pradėjo blėsti ir vakcinų suteikiama apsauga. Ne veltui Londonas jau rugsėjį pradėjo skiepyti 50 metų ir vyresnius žmones trečiąja doze.

Vida Press nuotr./Pasiskiepijus ir užsikrėtus sergama trumpiau bei ne taip sunkiai

Keli tyrimai taip pat parodė, kad koronavirusu užsikrėtę vakcinuoti žmonės gauna tokį pat viruso dalelių kiekį. Bet skiepai padeda organizmui greičiau nusikratyti infekcijos.

„Tai padeda paaiškinti, kodėl pasiskiepiję žmonės užsikrėtę jaučia mažiau ligos simptomų ir greičiau pasveiksta“, – teigė profesorius A.Lalvani.

Praėjusį pirmadienį paskelbta oficialūs Jungtinės Karalystės Nacionalinės statistikos biuro duomenys dar iškalbingiau paliudijo vakcinacijos naudą.

Biuras paskelbė, kad vertinant šių metų duomenis apie mirtis galima teigti, kad kasmet nuo COVID-19 mirtų 849 iš 100 tūkst. nevakcinuotų žmonių ir tik 26 pasiskiepiję asmenys iš 100 tūkst.

Aišku, net pasiskiepijus liga gali būti labai nemaloni. 39 metų Sarah Davies, kuri gyvena Bostone, dvi savaites karščiavo, jautė skausmą galūnėse ir nuolatinį nuovargį. Jai taip pat vis pritrūkdavo kvapo, moteris prarado uoslę.

„Mane visa tai tikrai labai vargino, – pripažino S.Davies. – Negaliu net pagalvoti, kaip sunkiai būčiau sirgusi, jei nebūčiau pasiskiepijusi.“