Didžiausio Lenkijos nepriklausomo dienraščio „Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas Bartoszas T.Wielinskis rašo, kad nors Europos Komisija nebuvo sukurta kariauti, bet susidūrusi su Rusijos nusikalstamu puolimu Ukrainoje ji turėjo pereiti į karo režimą.
Lenkų analitiko vertinimu, iš dalies tai įvyko – Rusijai buvo įvesta daugiau sankcijų, ES moka už ginklus Ukrainai, remia Ukrainos pabėgėlius, o Komisija akimirksniu pateikė savo nuomonę dėl Kyjivo paraiškos dėl narystės ES.
Vis dėlto ES vykdomosios institucijos laikysena dėl tranzito per Lietuvą kelia daugiau abejonių.
Autorius atkreipia dėmesį, kad Rusijos grūmojimai kai kur Vakaruose įvertinti kaip Trečiojo pasaulinio karo grasinimai.
„Europos Komisija, kurią tikriausiai spaudžia, švelniai tariant, pernelyg atsargios valstybės narės, pavyzdžiui, Vokietija, norėtų paspausti stabdį“, – rašoma straipsnyje.
„Bendrijos dokumentuose minimas eskalacijos prevencijos klausimas ir idėja atblokuoti tranzitą per Lietuvą į Kaliningrado sritį.
Iš Briuselio nutekinti dokumentai rodo, kad nuomonės dėl Lietuvos embargo teisėtumo buvo pateiktos neatsiklausus Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen. Ir ji rimtai vertina Rusijos grasinimus, todėl stengiasi įtikinti lietuvius pakeisti savo nuomonę“, – tikino B.T.Wielinskis.
Pasak teksto autoriaus, U.von der Leyen turi savo priežasčių taip elgtis.
„Negalima ignoruoti branduolinės valstybės keliamų grėsmių. Tačiau dėl to nereikėtų panikuoti. Rusija grasino Suomijai ir Švedijai, siekdama atkalbėti šias šalis nuo narystės NATO. Kai skandinavai vis dėlto pateikė prašymą prisijungti prie Aljanso, Rusija netikėtai nusprendė, kad tai nėra problema.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas jau sausio mėnesį įspėjo ES vadovus, kad Rusija prieš Vakarus naudoja šantažo taktiką. Ji didina savo reikalavimus, tikėdamasi ką nors laimėti, įbaugindama savo partnerius. Štai ką Rusija daro su ES“, – įsitikinęs B.T.Wielinskis.
Ne laikas nusileisti
Pasak teksto autoriaus, atėjo laikas diplomatiniams žaidimams, o ne nuolaidoms.
„Todėl užuot nusileidusi Rusijai ir spaudusi Lietuvą panaikinti tranzito į Kaliningradą embargą (kuris kyla iš ES priimtų sankcijų), Komisija turėtų pradėti aštrų diplomatinį žaidimą su Rusija.
Norite tiekti anglis, plieną, medieną ir cementą į Kaliningradą? Atlaisvinkite Juodąją jūrą Ukrainos laivybai, pašalinkite iš jos minas. Leisti laivams naudotis Odesos uostu Ukrainos grūdams eksportuoti. Tai labai svarbus klausimas.
Rusija naudojasi karu Ukrainoje, kad sukeltų badą Azijoje ir Afrikoje. Ji blokuoja Ukrainos grūdų eksportą, plėšia atsargas, degina pasėlius ir taip provokuoja humanitarinę katastrofą, kurios pasekmė gali būti dar viena migrantų krizė.
Tai nusikalstama veika. Tačiau Europos Sąjunga turi kozirį – Kaliningrado tranzito embargą. Rusija nenorės nusileisti dėl Ukrainos grūdų? Vargu, Kaliningrado gyventojai turės apsieiti be anglies ir degtinės. Po vasario 24 d. viskas pasikeitė. Europos Sąjungos kalba Rusijos atžvilgiu pasikeitė. Rusija taip pat turi prie to priprasti“, – rašo Lenkijos žurnalistas.
15min žiniomis, Europos Komisija šiomis dienomis gali paskelbti gaires, kuriose būtų numatytos sąlygos atnaujinti rusiškų prekių tranzitą per Lietuvą.
