D.Trumpas ne kartą buvo surėmęs ietis su daugeliu JAV sąjungininkų, bet atrodo, kad jis jaučia ypatingą priešiškumą A.Merkel, kurios liberalus, technokratinis požiūris sprendžiant įvairius klausimus, pradedant koronaviruso pandemija, baigiant imigracija, labai skiriasi nuo Niujorko nekilnojamojo turto magnato atžaraus populizmo.
Pentagonui oficialiai paskelbus apie kontingento mažinimą D.Trumpas pareiškė, kad taip nusprendė, nes Vokietija nevykdė NATO susitarimo, kad bloko narės sieks skirti gynybai mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Tačiau Italija ir Belgija, priimsiančios dalį perkeliamų JAV karių, gynybai išleidžia dar mažiau.
„Vokietija nemoka. Jie nesumokėjo savo mokesčių, – žurnalistams sakė D.Trumpas. – Jau daug metų Jungtinėmis Valstijomis buvo naudojamasi prekyboje, karyboje ir visame kame, o dabar aš čia ir tai ištaisau.“
D.Trumpas, taip pat turintis vokiškų šaknų, jau seniai kaltina antrąją pagal dydį NATO bloko ekonomiką nesąžiningai naudojantis JAV apsauga ir tuo pat metu stengiantis užtvindyti rinkas savo gaminamais automobiliais ir kitomis eksporto prekėmis.
Akibrokštas dėl viršūnių susitikimo
Apie dalies amerikiečių karių išvedimą iš Vokietijos D.Trumpas pirmąkart užsiminė birželį, kai A.Merkel, dėjusi dideles pastangas sustabdyti naujojo koronaviruso plitimą savo šalyje, dėl nepalankios epidemiologinės padėties atmetė JAV prezidento planą surengti Vašingtone Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą.
D.Trumpas tikėjosi, kad šis renginys pabrėš Jungtinių Valstijų grįžimą prie įprasto gyvenimo ritmo prieš lapkričio 3-ąją vyksiančius prezidento rinkimus, per kuriuos jis susigrums su demokratu Joe Bidenu.
Be to, D.Trumpas tikėjosi suorganizuoti platesnį viršūnių susitikimą ir pakviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pašalintą iš Didžiojo aštuoneto klubo po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.
Senato užsienio ryšių komitete aukščiausias pareigas užimantis demokratas Robertas Menendesas sakė, kad sprendimas sumažinti kontingentą Vokietijoje yra „akibrokštas vienai iš mūsų artimiausių sąjungininkių“ ir kad šis žingsnis bus naudingas Rusijai.
„Tikriausiai šį vakarą Kremliuje šampanas liesis laisvai“, – pažymėjo R.Menendesas.
Tačiau D.Trumpo administracija taip pat ėmėsi veiksmų prieš Vokietiją dėl jos ryšių su Rusija. Anksčiau šį mėnesį Vašingtonas atvėrė kelią sankcijas dėl Rusijos ir Vokietijos bendro dujotiekio projekto „Nord Stream 2“.
„Visiškos priešingybės“
D.Trumpo pergalė per 2016 metų prezidento rinkimus JAV sąjungininkams buvo netikėta, bet dauguma mėgino su juo susitarti. Japonijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos lyderiai kvietėsi D.Trumpą į savo šalis, net jeigu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat reiškė nepritarimą JAV lyderio politikai daugelyje sričių, pradedant kova su klimato kaita, baigiant santykiais su Iranu.
A.Merkel nuo pat pradžių menkai teslėpė savo panieką D.Trumpui.
Praėjus keliems mėnesiams nuo šio JAV prezidento kadencijos pradžios A.Merkel sukėlė šurmulį pareiškusi, kad D.Trumpo vadovaujamos Jungtinės Valstijos, kaip ir Britanija, nubalsavusi už išstojimą iš Europos Sąjungos, nebėra patikimos partnerės. Kanclerė pridūrė, kad Europa turėtų „imti savo likimą į savo rankas“.
D.Trumpas savo ruožtu ignoravo mandagaus elgesio su sąjungininkais normas. 2018 metais jis per „Twitter“ parašė, kad Vokietijos žmonės „gręžiasi prieš savo vadovybę“ dėl sprendimo priimti milijonus migrantų, kurį JAV lyderis vadino „didele klaida“.
D.Trumpas ne kartą konfliktavo su įtakingomis moterimis ir nevengė itin aštrių asmeniškų pasisakimų apie savo oponentes namuose, įskaitant Hillary Clinton ir Nancy Pelosi.
Vokietijos Marshallo fondo transatlantinių ryšių ekspertė Sudha David-Wilp sakė, kad lyderės lytis gali būti vienas iš veiksnių, bet A.Merkel taip pat „ėjo išvien“ su D.Trumpo pirmtaku Baracku Obama jo prezidentavimo pabaigoje.
B.Obama „Vokietiją laikė nepakeičiama partnere, ypač „Brexito“ kontekste“, pabrėžė S.David-Wilp.
„Taigi, taip pat manau, kad prezidentas Trumpas, be abejo, atsargiai vertino Angelą Merkel, o ji – jį“, – pridūrė analitikė.
Be to, vertinant asmenybės atžvilgiu, „prezidentas Trumpas ir kanclerė Merkel yra visiškos priešingybės“, sakė S.David-Wilp.
Neseniai sociologinių tyrimų agentūros „Gallup“ atlikta apklausa parodė, kad tik 12 proc. vokiečių pritaria, kaip Jungtinės Valstijos praktikuoja savo lyderystę.
Bulgarijoje įsikūrusio analitinio Liberaliųjų strategijų centro pirmininkas Ivanas Krastevas birželį per konferenciją Brookingso institute sakė įžvelgiąs pokyčių Vokietijoje, kuri „kadaise buvo viena labiausiai proatlantiškų šalių“.
Tačiau B.Obama, nors ir buvo asmeniškai populiarus, taip pat nesutardavo su Vokietija ir spaudė Berlyną atlaidžiau vertinti kitas Europos valstybes, įskaitant skolų prislėgtą Graikiją.
„Esu įsitikinęs, kad žmonės klys tikėdami, jog jeigu tiesiog sugrįš Bidenas, Europos ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis atsikurs“, – pabrėžė I.Krastevas.
