Įtakingas leidinys teigia, kad N.Patruševas dar 2022 m. vasarą pradėjo perspėti diktatorių Vladimirą Putiną apie J.Prigožino "pernelyg didelės politinės ir karinės įtakos" grėsmę. Tačiau pastarasis esą neklausė, nes būtent tada "Wagner" pranešinėjo apie didžiausias savo pergales mūšiuose Ukrainoje.
"Visi sakė Putinui, kad turėti paralelinę kariuomenę yra klaida. Kai jis (Prigožinas) kasdien spjauna karinei vadovybei į veidą, tada kyla problemų", - WSJ sakė neįvardytas buvęs Kremliaus pareigūnas, kuris dirbo ir su V.Putinu, ir su N.Patruševu.
Pasak buvusio Rusijos žvalgybos pareigūno, kuris palaiko ryšius su V.Putinui ir N.Patruševui artimais žmonėmis, situacija pasikeitė, kai J.Prigožinas spalio mėnesį paskambino V.Putinui ir, iškeikęs jį, pasiskundė dėl šaudmenų trūkumo. N.Patruševas tapo šio skambučio liudininku.
Gruodžio mėnesį jau buvo aišku, kad jo perspėjimai buvo teisingi, o V.Putinas ir toliau viešai ignoravo J.Prigožiną ir neatsakinėjo į jo skambučius. 2023 m. birželio pradžioje Kremlius faktiškai paskelbė apie planus panaikinti "Wagner" kaip kovinę jėgą Ukrainoje, įsakydamas jos kovotojams užsiregistruoti Rusijos gynybos ministerijoje.
Pasak WSJ, kai birželio 23 d. J.Prigožinas pradėjo žygį į Maskvą ir sparčiai judėjo per visą Rusiją, V.Putinas buvo savo viloje toli už sostinės ribų. Tuomet N.Patruševas surengė "virtinę telefono skambučių" ir paprašė J.Prigožinui simpatizuojančių pareigūnų "pabandyti su juo susisiekti".
Penki skambučiai iš Kremliaus "liko be atsako", rašo leidinys. Be to, be Baltarusijos, buvo skambinta ir Kazachstano prezidentui - tai buvo "draudimas blogiausio scenarijaus atveju". Tačiau prezidentas Kasymas Jomartas-Tokajevas atsisakė tarpininkauti. Galiausiai J.Prigožino maištas buvo "išspręstas" tarpininkaujant Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai.
Rugpjūčio pradžioje N.Patruševas įsakė savo padėjėjui parengti planą, kaip pašalinti J.Prigožiną, laikraščiui sakė neįvardytas buvęs Rusijos žvalgybos pareigūnas. Vakarų žvalgybos agentūros teigia, kad vėliau šis planas buvo pristatytas V.Putinui ir jis tam neprieštaravo.
Rugpjūčio 23 d. "Wagner" lyderis Šeremetjevo oro uoste laukė, kol jo lėktuvas bus patikrintas ir paruoštas išskristi. Tuomet, pasak WSJ pašnekovų Vakarų saugumo tarnybose, po lėktuvo sparnu buvo padėta nedidelė bomba.
Praėjus pusvalandžiui po pakilimo ji sprogo, žuvo visi dešimt lėktuve buvusių žmonių, įskaitant J.Prigožino dešiniąją ranką Dmitrijų Utkiną. Kremlius neigė, kad yra su tuo susijęs.
N.Patruševas ir kiti Rusijos pareigūnai į WSJ prašymus pakomentuoti neatsakė.
Rusija iki šiol nėra paskelbusi oficialios šios katastrofos versijos. V.Putinas tik viešai yra užsiminęs apie sprogmenų pėdsakus lėktuvo nuolaužose esą rasta rankinių granatų fragmentų. Jis taip pat viešai teigė, jog reikėtų patikrinti, ar lėktuvo keleiviai nebuvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.