Pranešime spaudai, skirtame savirašių tyrimų rezultatų išvadoms, pažymima, kad jie buvo pateikti visuomenei dėl daugybės į spaudą nutekėjusios informacijos. Tuo pačiu valdyba pažymi, kad dokumente pateikiami tik faktai, o išvados apie katastrofos priežastis bus padarytos vėliau.
Iššifruoti savirašių prietaisų duomenys parodo, kad lėktuvui išskridus iš Rio de Žaneiro po 3 val. 51 min. lėktuve atsijungė autopilotas ir automatinis trauklės valdymas. Dokumente nenurodoma, kad sistemos buvo atjungtos rankiniu būdu. Po to lėktuvo valdymą perėmė vienas pilotų.
Netrukus pilotų kabinoje suveikė signalas, rodantis, kad laineris gali nukristi. Tuo pačiu metu vienas displėjų parodė staigiai sumažėjusį greitį – nuo 509 iki 111 km per valandą. Tuo tarpu kitas greičio matavimo prietaisas rodė kitus duomenis.
Atjungus autopilotą po kelių sekundžių lėktuvas pradėjo kilti. Liudijimų, kad lėktuvas pradėjo kilti dėl piloto veiksmų, dokumente taip pat nėra. Tuo tarpu parametrinio savirašio prietaiso duomenys rodo, kad vienas lakūnų mėgino lainerį išlyginti ir nuleisti jo nosį.
Po to greičio matavimo prietaisų duomenys išsilygino, jie rodė kad lėktuvas skrenda 343 km per valandą greičiu. Pasiekęs didžiausią 12,7 km aukštį, lėktuvas pradėjo leistis. Maždaug tuo metu į kabiną įėjo ekipažo vadas, kuris autopiloto atjungimo metu ilsėjosi. Tada greičio matavimo prietaisai, kaip rodo „juodosios dėžės“ duomenys, tapo neadekvatūs. Ataskaitoje nurodoma, kad tokia padėtis galima tuo atveju, kai lėktuvo greitis tampa mažesnis nei 55,6 km per valandą.
Po trijų su puse minutės, kai buvo pasiektas didžiausias aukštis, savirašių prietaisų įrašai nutrūko. Leidimosi metu lėktuvas visą laiką buvo kritimo būsenoje, jo nosis buvo užversta į viršų. Ataskaitoje pažymima, kad lėktuvo varikliai veikė visą laiką ir adekvačiai reagavo į pilotų komandas.
Pasak duomenų, kurie pateko į spaudą savaitės pradžioje, autopilotas atsijungė sugedus greičio matavimo prietaisams. Netrukus po katastrofos specialistai pažymėjo, kad avarijos priežastis galėjo būti greičio prietaisų gedimas. Pasak vėliausių spėjimų, lėktuvas ėmė kristi, ir tai įvyko dėl to, kad nebuvo adekvačių duomenų apie judėjimo greitį.
Lėktuvo savirašius prietaisus galėjo iššifruoti tik neseniai, nes iš pradžių nebuvo galima surasti lėktuvo nuolaužų. Surasti lainerio katastrofos vietą ir iškelti „juodąsias dėžes“ pavyko tik 2011 metų balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje. Tada gelbėtojai surado didžiąją dalį katastrofos aukų palaikų. Per avariją žuvo 228 žmonės.
Tyrimo metu BEA du kartus paskelbė tarpinius dokumentus – 2009 metų liepą ir gruodį. Valdybos pareiškime spaudai nurodoma, kad trečią analogišką dokumentą ketinama paskelbti 2011 metų liepos pabaigoje. Anksčiau buvo skelbta, kad galutinės išvados bus gautos tik 2012 metais.