ELN, kuri su naująja Kolumbijos kairiųjų vyriausybe derasi dėl taikos, socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo pareiškime sako, kad paliaubos truks nuo Kūčių iki sausio 2-osios.
Jos bus taikomos „tik kariuomenei ir policijos pajėgoms“, pareiškime sako kaukėtas ELN narys. Jis priduria: „Nusipelnome teisės gintis, jei būtume užpulti.“
Praėjusią savaitę ELN pradėjus „ginkluotą streiką“, įstrigo maždaug 10 tūkst. šalies šiaurės vakaruose esančio Čoko departamento gyventojų.
Šią ataką, kurią kritikavo ir vyriausybė, ir opozicija, ELN vadino kerštu už vieno jos narių mirtį nuo „sukarintų grupuočių“, esą susimokiusių su vyriausybinėmis pajėgomis, rankos.
Kolumbijoje jau daugiau kaip pusę amžiaus vyksta ginkluotas konfliktas tarp valstybės ir įvairių kairiųjų partizanų, dešiniųjų sukarintų grupuočių ir narkotikų prekeivių.
ELN yra paskutinė pripažinta Kolumbijoje veikianti sukilėlių grupuotė, nors dar veikia ir Kolumbijos ginkluotųjų revoliucinių pajėgų (FARC) disidentai, atsisakę pasirašyti 2016 metų taikos susitarimą tarp šios partizanų grupuotės ir vyriausybės.
Rugpjūtį pirmuoju Kolumbijos kairiųjų prezidentu tapęs Gustavo Petro, kuris ir pats kažkada buvo miestų partizanas, pažadėjo derėtis su ginkluotomis grupėmis dėl „visiškos taikos“ Kolumbijai.
Praėjusį mėnesį Venesueloje pirmą kartą nuo 2019-ųjų buvo atnaujintos derybos su ELN.
2019-aisiais, po 22 gyvybes nusinešusio išpuolio prieš policijos akademiją Bogotoje, tuometinis konservatyvių pažiūrų prezidentas Ivanas Duque atšaukė derybas su ELN.
1964 metais įkurta ELN turi apie 2,5 tūkst. narių ir platų kolaborantų tinklą, rodo nepriklausomi vertinimai.
Grupuotė daugiausia veikia Ramiojo vandenyno regione ir palei 2,2 tūkst. km ilgio sieną su Venesuela.
