Vėžio pakirstas 90-metis W.Jaruzelskis mirė praeitą sekmadienį, likus vos kelioms dienoms iki birželio 4-osios. Tą dieną bus minimos pirmųjų pusiau laisvų rinkimų Lenkijoje 25-osios metinės. Šie rinkimai buvo komunizmo – šį generolą į valdžios viršūnę iškėlusios santvarkos – saulėlydžio pradžia.
Trys po 1989-ųjų demokratiškai išrinkti Lenkijos prezidentai, įskaitant kovos su komunistiniu režimu legendą Lechą Walęsą, vadovavusį demokratijos siekusiai profesinei sąjungai „Solidarumas“, penktadienį dalyvavo katalikų gedulingose mišiose Varšuvos karinėje katedroje.
Dabartinis prezidentas Bronislawas Komorowskis ir buvęs valstybės vadovas Aleksandras Kwasniewskis taip pat dalyvavo pamaldose, per kurias kelios dešimtys protestuotojų mojavo plakatais, kurių užrašai vadino W.Jaruzelskį išdaviku.
Vėliau apie 100 protestuotojų Varšuvos istorinėse Povonzkų kapinėse laikė aukų, žuvusių per W.Jaruzelskio 1981 metais įvestą karo padėtį, nuotraukas ir plakatus su užrašais „3-osios respublikos gėda“.
Lenkai turi skirtingas nuomones apie jo pastangas uždusinti „Solidarumą“ – pirmąją ir vienintelę laisvą profesinę sąjungą sovietiniame šalių bloke.
W.Jaruzelskis tvirtino, kad toks jo elgesys išgelbėjo Lenkiją nuo kruvinos sovietų invazijos, bet jį peikiantieji sako, kad tokiu būdu tik buvo sustiprintas jo paties režimas.
Vis dėlto jis vertinamas dėl to, kad 1989 metais sutiko surengti pirmus bent iš dalies laisvus rinkimus, kurie, neįtikėtina, atnešė galą komunizmui Lenkijoje nepraliejus kraujo.
W.Jaruzelskis gimė bajorų katalikų šeimoje 1923 metais liepos 6 dieną Kurove, rytinėje Lenkijoje, tačiau vėliau, įstojęs į partiją, tapo ateistu.
Bet, kaip prieš laidotuves sakė tėvas Robertas Mokrzyckis, visai prieš savo mirtį ligoninėje jis išreiškė norą, kad kunigas suteiktų jam Atgailos ir Sutaikinimo bei Ligonių patepimo sakramentus.
Urna su W.Jaruzelskio pelenais palaidota kariniame Povonzkų kapinių sparne greta kitų karių.
Jo vienintelė duktė, Monika Jaruzelska, sakė lenkų žiniasklaidai, kad jos „tėvas laikė save kariu ir visuomet norėjo būti palaidotas greta savo kovos draugų“.
Kairiųjų politikai prašė, kad šalyje būtų paskelbtas gedulas, bet prezidentas B.Komorowskis atsisakė tai daryti, tvirtindamas, kad W.Jaruzelskis lieka labai prieštaringai vertinamu veikėju.
„Skelbti nacionalinio gedulo dieną netiktų dėl to, kad gedulas turi išreikšti visos tautos jausmus“, – sakė prezidento atstovė Joanna Trzaska-Wieczorek.
